Šeštadienį – prie Zapyškio bažnyčios, penktadienį – Kulautuvos parke, ketvirtadienį – Šilainių apžvalgos aikštelėje, dar anksčiau – Daugirdo amfiteatre.

Tai vieno iš festivalio renginių, kuriame artistė susirinkusiųjų dėmesį prikausto įsitaisiusi šešių metrų aukštyje virš žemės, trajektorija.

„Ore atlikdama eksperimentus ji balansuoja tarp nesvarumo būsenos ir akistatos su tuštuma. Menininkės monospektakliai ir grupiniai kūriniai pasižymi savita vidine logika, kur žaidžiama kūnais, sulėtintu judesiu ir lėtumu, fizikos dėsniais ir svaiguliu. Pasirodymų pagrindu pasirinkusi rizikos ir baimės pažinimą, Chloé Moglia stulbinamai, bet sykiu itin trapiai valdo judesį“, – apibūdino organizatoriai.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Akrobatika tokiame aukštyje atliekama, atrodytų, be jokių pastangų, lėtai, susimąstant apie būtį, lyg žvelgiant į ateitį, galvojant, kas toliau, tikriausiai ne vieną žiūrovą privertė stabtelti po kasdienio lėkimo.

„Kažkaip labai lėtai čia viskas. Bet palauk, tikrai, o kur skubėti? Net nesupratau, kokia esu įsitempusi po darbo dienos“, – rimo viena iš renginio žiūrovių. Kai kurie susirinkusieji buvo sustoję puslankiu prie pat pasirodymo vietos, kiti buvo įsitaisę kiek atokiau ant apžvalgos aikštelės suolelių.

Visų dėmesys – į veiksmą apie linguojančios konstrukcijos. Viena moteris menininkės judesius vienu momentu stebėjo net susiėmusi už galvos.

Festivalio meno vadovė ir įkūrėja Gintarė Masteikaitė prieš prasidedant veiksmui Šilainių apžvalgos aikštelėje, į kurią vis plūdo žmonės, sakė, kad šiemet festivalis sulaukia dar daugiau auditorijos nei pernai.

„Jaučiame labai didelį žiūrovų palaikymą ir susidomėjimą. Kaip matote, eina srautai. Daug žmonių, kurie pirmą kartą šiemet ateina į festivalį. Veikia komunikacija, veikia kitų žmonių komentarai. Žmonės atranda scenos meną netradicinėse erdvėse, kaip matome ir šiandien. Domisi ir nori pamatyti naujų dalykų. Labai žavu, kad kai kurie žmonės keliauja iš vieno renginio į kitą, lygina, kalba, diskutuoja. Mūsų patirtis – labai pozityvi, maloni ir jau galvojame apie kitus metus“, – kalbėjo G. Masteikaitė.

Ji užsiminė, kad mąstoma, kaip keisti strategiją, kad pavyktų didinti spektaklių apimtis, kad kuo daugiau žmonių juos galėtų pamatyti.

Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, atrasta naujų erdvių, pavyzdžiui, Šilainių apžvalgos aikštelė, KTU sporto salės, Kauno evangelikų bažnyčia ir kt.

G. Masteikaitė susirinkusiems sakė, kad festivalio atstovai dirba visus metus, kad rugpjūtį į Kauną galėtų atvežti geriausius pasaulio menininkus. Daugybė festivalio renginių yra nemokami, tačiau norintieji paremti gali įsigyti bičiulio bilietą ir taip paremti festivalį.