Šalia buvusio Ryšių istorijos muziejaus pastato Kaune akį traukia geležinio elniaragio, skruzdės ir žiogo skulptūros. Jų autoriaus kalvio Zenono Baranausko namuose rastume dar įspūdingesnių kūrinių. Jo dirbiniai puošia restoranus, viešbučius ir privačias gyventojų valdas.

Ignoruoja eskizus

Gyvūnų trijulė – elniaragis, skruzdė ir žiogas prie Rotušės a. įsikūrė pagerbiant Europos Waltu Disney tituluojamą Vladislavą Starevičių, kuris kūrė dabar jau buvusiame Ryšių istorijos muziejaus pastate.

"Pradėjau nuo skruzdės. Užklausą pateikę paveldosaugininkai sako: parodykite eskizą. Ką parodyti, jeigu eskizas mano galvoje. Sakau: nukalsiu, apžiūrėsite, jeigu patiks rezultatas, tada imsiuosi kitų", – pasakojo Z.Baranauskas.

Eskizus jis retai piešia. Nereikia. Idėją turint tik galvoje paprasčiau dirbti ir nereikia gaišti laiko ją bandant perkelti ant popieriaus.

Pakanka vamzdžio ir skardos

Šiuo metu Z.Baranausko galvoje verda noras greičiau pastatyti priestatą prie namo ir jame įrengti metalo ir medžio skulptūrų galeriją. "Kaip yra Antano Žmuidzinavičiaus velnių muziejus, taip būtų Z.Baranausko muziejus", – pusiau rimtai, pusiau juokais lygino kalvis.

Eksponatų jo muziejui netrūktų. Būtų suburtas originalus orkestras. Jau nukalta bezdžionė su saksofonu, briedis su kontrabosu, asilas su smuiku, karvė, lapė su mikrofonais. Z.Baranauskas planuoja, kad orkestrą sudarys apie 50 narių. "Gal dar ir šokėjų atsiras?" – svarstė tautodailininkas.

Jis pasakojo nesusiduriąs su problemomis, iš kur gauti metalo. Tinka ir vamzdžiai, vielos, skarda ir pan., tad dažnai lankosi metalo laužynuose.

Pavyzdžiui, nuostabus išraiškingas drakonas iškaldintas iš storo vamzdžio. Sunkoka įtarti, kad išskleisti sparnai prieš tai buvo paprasčiausias skardos gabalas ir pusmetris vielos.

Kaip vyksta kūrybos procesas? Kas sunkiausia? Juk reikia ir fizinių jėgų, ir vaizduotės, o sumanymai kartais atsiremia į medžiagos specifiką bei suteikiamas galimybes.

"Kai dirbi – niekas nesunku. Ką sugalvoji, tą ir darai. Nukalti galima viską, ką nori", – ramiai kalbėjo meistras. Aišku, daug kas priklauso nuo nuotaikos. "Būna, naktį neužmiegu, einu į dirbtuvę ir dirbu", – pasakojo Z.Baranauskas, kalvę įsirengęs šalia namų.

Apstu ir vienuolyne

Z.Baranausko kalvystės darbų spektras – itin platus. Nuo didelių iki miniatiūrinių skulptūrų, nuo skulptūrų iki praktinių dalykų.