Laiškuose iš Pažaislio muzikos festivalio – koncertas „Būkime kartu“

Tikriausiai daugelis mūsų bent kartą gyvenime pagalvojome apie keliones laiku. Rašytojai fantastai perspėja apie tokių kelionių riziką, tad, leidusi sau svarstyti apie judėjimą laike, aš visada įsivaizduoju ne duris, o tiltą, galimybę priartėti, pažvelgti bent jau iš toli. Tada tampa nesunku įsivaizduoti, kad muzikos kūrinys – visuomet laiškas, keliaujantis laiko tiltu tolyn, kitiems, ateičiai.

Pažaislio muzikos festivalį pasirinkau baigti su „Trio Agora“ ir Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) muzikos sekcijos dalyvių koncertu „Būkime kartu“. Rugpjūčio 27 d. koncertas įvyko Kauno valstybinėje filharmonijoje. Dar kartą ir su didžiuliu malonumu klausiausi šios programos rugsėjo 3 d. šviesioje VDU Katalikų teologijos fakulteto salėje.

„Trio Agora“ – Žilvinas Brazauskas (klarnetas), Natania Hoffman (violončelė), Robertas Lozinskis (fortepijonas) ir Nacionalinės moksleivių akademijos muzikos sekcijos dalyviai: Viltė Bagdžiūtė (fleita), Paulina Banaitytė (smuikas), Ema Fedorcovaitė (smuikas), Rugilė Juknevičiūtė (violončelė), Amelija Lapinskaitė (klarnetas), Dovydas Levickis (violončelė), Julija Rockina (fortepijonas), Taja Sokaitė (fleita), Karolina Stonytė (fortepijonas) ir Simonas Šablevičius (klarnetas) pristatė litvakų, lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių programą.

Koncerte Kauno filharmonijoje skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Dainų dainelė“, Ernesto Blocho „Malda“ iš ciklo „Žydų gyvenimas“ (1925), Felikso Mendelssohno Pirmoji dalis iš Trio d-moll Nr. 1 (1839), Joelio Hoffmano „Ei Jauga Jauga“ (2017), Fritzo Kreislerio-Sergejaus Rachmaninovo „Meilės kančios“ (1911–1931, koncertui Ž.Brazausko aranžuotas fleitoms ir klarnetams), Donato Zakaro „Teka teka“, Erico Whitacre antra, ketvirta ir penkta dainos iš ciklo „Penkios žydų meilės dainos“ (1996), Josepho Achrono „Vaikų siuita“ op. 57 (apie 1925) ir „Hoedown“ iš Aarono Coplando baleto „Rodeo“ (1942, koncertui aranžuotas Ž.Brazausko).

Antrame koncerte skambėjo J.Achrono „Vaikų siuita“ op. 57 , įspūdinga ir sukrečianti E.Blocho „Malda“ iš ciklo „Žydų gyvenimas“, Uvertiūra ir Divertismentas iš Darius Milhaudo Siuitos Op. 8 (1913), Pirma dalis iš F.Mendelssohno Trio d-moll Nr. 1, F.Kreislerio–S.Rachmaninovo „Meilės kančios“, „Hoedown“ iš A.Coplando baleto „Rodeo“, o pabaigoje – ketvirta ir penkta dainos iš E.Whitacre iš ciklo „Penkios žydų meilės dainos“.

Koncertų sales jie užpildė nuoširdumu, subtiliu skambesiu, jaunatvišku džiugesiu ir trapumu.

Pasirinkau šiuo koncertus ir nesuklydau – išgirdau jaunus, bręstančius ir su kiekvienu koncertu puikesnius talentus iš NMA muzikos sekcijos. Šioje unikalioje papildomo ugdymo institucijoje, kurių vizija yra tobulėti patiems ir keisti pasaulį, o misija – padėti jauniems žmonėms atskleisti savo potencialą ir visapusiškai jį realizuoti, nuo 2004 m. ugdymo programas baigė daugiau nei 1 500 talentingiausių Lietuvos vaikų.

Muzikos sekcijos vadovai – Mirga Gražinytė-Tyla, Ž.Brazauskas, N.Hoffman, R.Lozinskis, Algirdas Biveinis, Gabrielė Biveinienė. Pastaruosius dvejus metus NMA muzikos sekcijos pagrindinė mokymo kryptis buvo Lietuvos žydų (litvakų) kompozitorių muzikinis palikimas, jų vaidmuo Lietuvos muzikos pasaulyje; mokiniai buvo supažindinami su pasaulio ir Lietuvos žydų istorija, kultūriniu ir muzikiniu paveldu.

Klausiausi šio puikaus jaunimo ir mintyse šypsojausi įsivaizduodama, kaip kada nors senatvėje, taisydamasi žilas sruogas, išdidžiai ištarsiu – o aš ją / jį girdėjau jauną, ir jau tuomet tai buvo nepakartojama! Koncertų sales jie užpildė nuoširdumu, subtiliu skambesiu, jaunatvišku džiugesiu ir trapumu, kartais drąsiai slepiant nerimą prieš ne visai įprastą muzikantams veiklą – turiu omenyje NMA ansamblio dainuotus M.K.Čiurlionio ir D.Zakaro kūrinius, diriguotus Neringos Sidaugaitės. Stebėtina, kad abiejuose koncertuose „Agora“ paprastai ir natūraliai, tarsi vyresni broliai ir seserys, scenoje rūpinosi kėdėmis ir pultais, pristatė kūrinius ir jų dalis.

Tačiau prisipažinsiu – dar net nežinodama, kas bus atliekama, šiuo koncertus pasirinkau dėl „Trio Agora“. Pirmą kartą juos išgirdau ir susižavėjau 2018 m. šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“, kuriame jie pristatė itin lietuviška programą. Koncerte „Kamerinės muzikos vitrina“ jie grojo kartu su belgų „Kugoni trio“, o pastarieji, pristatę išskirtinai belgiškos muzikos programą, akcentavo, kad jiems svarbu groti savo, belgišką, muziką. „Trio Agora“ tuomet grojo Mykolo Natalevičiaus, Jono Jurkūno, Jutos Pranulytės, Algirdo Klovos kūrinius, trio išskirtiniu kūriniu tapusį N.Hoffman tėvo Joelio Hoffmano sukurtą „Ei jauga, jauga“, o bisui – Juozo Naujalio „Svajonę“. Šią programą jie įrašė albume „Connecting Identities: Contemporary Lithuanian Landscapes“ (2020, Odradek Records).

Šių metų programoje – gražus kilmės vienijamų kompozitorių ratas, juos įrėminant M.K.Čiurlioniu ir šiuolaikiniu D.Zakaru. Tarp jų – plati laiko ir erdvės perspektyva: F.Mendelssohnas (1809–1847), F.Kreisleris (1875–1962), Ženevoje gimęs Šveicarijos ir JAV kompozitorius E.Blochas (1880–1959), Prancūzijoje gimęs, Brazilijoje ir JAV gyvenęs D.Milhaud (1892–1974), amerikietis E.Whitacre (1970), ciklą „Žydų meilės dainos“ sukūręs Jeruzalėje gimusios ir užaugusios dainininkės ir dainų kūrėjos Hilos Plitmann (1973) tekstais hebrajų kalba, JAV kompozitorius ir pianistas A.Coplandas (1900–1990), kurio tėvai kilę iš Šiaulių ir Vištyčio, kanadietis J.Hoffmanas, kurio šaknys nuveda į Zapyškį, ir Lietuvoje, Lazdijuose gimęs, Europoje ir JAV išgarsėjęs kompozitorius ir smuikininkas virtuozas J.Achronas (1886–1943).

„Trio Agora“ tinklalapyje pateikiamame repertuare radau ir J.Naujalį, ir šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių, ir čia norėčiau sugrįžti keliasdešimt metų į praeitį. 1937 m. kompozitorius ir muzikologas Vladas Jakubėnas konstatavo laikui imlų kompozitorių darbą, retai koncertuose ar Radiofone atliekamus to meto Lietuvos kompozitorių kūrinius, vangią natų leidybą, labiausiai akcentuodamas ne kartą išreikštą, tačiau nevykdomą principą – nė vieno koncerto be lietuviško kūrinio. Ar teisinga ši siekiamybė, atidėjus puikybę ir suvokiant, kad vargu ar užsienyje lietuviška muzika bus grojama be progos? Suvokiant tą paprastą „kas, jeigu ne mes?“

„Trio Agora“ savo koncertine ir pedagogine veikla deklaruoja itin svarbias muziko vertybes – profesionalumą, kolegiškumą, dėmesingumą paveldui ir atvirumą. Svarbiausia – jie atstato laiko tiltus tarp dabarties ir praeities. Ir nors trio susibūrė Vokietijoje, dviejų iš jų pradžia buvo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, kaip, beje, ir daugumos, stovėjusių scenoje. „Agora“ reiškia laisvų žmonių susitikimų vietą. Tad tebūnie tai Kaunas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Vasario 16-osios renginiai Kauno bibliotekose: nuo koncertų iki proto mūšių
    Vasario 16-osios renginiai Kauno bibliotekose: nuo koncertų iki proto mūšių

    Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia į Valstybės atkūrimo dienai skirtus renginius. Platų padalinių visame mieste tinklą turinti biblioteka juos organizuos skirtingose Kauno vietose, o lankytojų lauks parodos, protų mūšiai, k...

  • Ne iš piršto laužtas vakaras Meilei
    Ne iš piršto laužtas vakaras Meilei

    Du iš trijų Storpirščių – Ainis ir Simonas, gerai žinomi Lietuvos teatro, kino ir televizijos veidai – dovanoja Jums ypatingą vakarą, skirtą Meilei. ...

  • Girto vairuotojo „VW Golf“ sustojo tik po smūgio į kitą automobilį
    Girto vairuotojo „VW Golf“ sustojo tik po smūgio į kitą automobilį

    Kauno policija praneša apie sekmadienį girtus prie vairo pričiuptus vairuotojus. Vienas jų sulėlė eismo įvykį. ...

  • Kultūros ir sporto renginiai vasario 10–15 d.
    Kultūros ir sporto renginiai vasario 10–15 d.

    Vasario 10 d. Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir padaliniai: Konkursas „Mano krašto palikimas: Žmogus, Knyga, Erdvė“, skirtas Kauno rajono ir Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos 70-mečiui pamin...

  • Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai
    Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai

    Vasario 10 d. Rokų laisvalaikio salė: 11 val. edukacinis užsiėmimas – koliažų kūrimas „Aš myliu Lietuvą“. Edukatorės J. Vasilionytė-Stašaitienė, I. Petriškienė. Vasario 10–12 d. Kauno rajono savivald...

  • Draugystė užgimė per simbolius
    Draugystė užgimė per simbolius

    A. ir P. Galaunių namų-muziejuje – tautodailininkės Nijolės Jurkuvienės tautiškumo pamokos ir užsimezgusi moteriška draugystė. Kiekvienas antradienis mokinėms – tarsi šventė. ...

  • Kaunietis kolekcionuoja lėkštes: viskas prasidėjo prieš 40 metų
    Kaunietis kolekcionuoja lėkštes: viskas prasidėjo prieš 40 metų

    Kolekcininko Edvardo Mickevičiaus namai pilni lėkščių: pačių įvairiausių, alsuojančių istorija ir menininkų išmone. Jų sukaupęs daugiau kaip 1 tūkst. Tarp jų – ir uošvio kurti dirbiniai. ...

  • Mada kaip visuomenės veidrodis
    Mada kaip visuomenės veidrodis

    Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje veikia paroda „Pasikalbėkime“ – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto projektas, kviečiantis pažvelgti į madą kaip į ve...

  • Čiurlionio kūrybos aidai Argentinoje
    Čiurlionio kūrybos aidai Argentinoje

    „Jei M. K. Čiurlionis būtų kūręs Vakaruose, šiandien jį žinotų visas pasaulis“, – mano Berlyne įsikūręs argentiniečių menininkas Miguelis Rothschildas. Tarpdisciplininio meno kūrėjas 2025-aisiais dalyvaus žymiausio Liet...

  • Patricija Tilvikaitė: jaučiuosi saugi, kai rašau apie Kauną
    Patricija Tilvikaitė: jaučiuosi saugi, kai rašau apie Kauną

    „Man pačiai keista, bet vos tik įsijungia vaizduotė ir fantazija, apsidairau ir suprantu, kad esu gimtajame Kaune. Aš jaučiuosi saugi, kai rašau apie Kauną“, – sako Patricija Tilvikaitė, praėjus vos metams nuo pirmojo deb...

Daugiau straipsnių