Miestiečių ir miesto svečių teismui atiduodamas Istorinės Prezidentūros sodelyje 2007–2016 metais rengtų fotografijos parodų katalogas, kuriame lietuvių ir anglų kalba pasakojama 10 laikinosios sostinės istorijų ir pateikiama 160 unikalių iliustracijų.

Renginyje dalyvaus leidinio sudarytojai, projekto partneriai ir publikuojamų nuotraukų saugotojai, savininkai. Savo įžvalgomis dalysis istorikas, VDU prof. Jonas Vaičenonis ir Kauno istoriniu paveldu besidomintis vienas iš „Ekskurso“ iniciatorių Žilvinas Rinkšelis. Leidinį, kurio tiražas 700 egz., bus galima įsigyti Istorinėje Prezidentūroje ir kituose Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padaliniuose. Renginio svečių laukia staigmena – galimybė laimėti naująjį leidinį.

Šis Istorinės Prezidentūros sodelyje eksponuotų fotografijų parodų katalogas – tai kvietimas pasivaikščioti po laikinąją sostinę. Nesvarbu, kad po šimto metų, – juk miestui, kitaip nei žmogui, šimtas metų beveik nieko nereiškia. Kaunas beveik toks pats, koks buvo, kai jo gatvėmis vaikščiojo Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) prezidentai, užsienio šalių diplomatai, valdžios įstaigų tarnautojai, pramonininkai, prekybininkai ir fabrikų darbininkai. Per tuos dvidešimt metų, kai buvo laikinoji sostinė, miestas pasikeitė gal net labiau nei per kitus aštuoniasdešimt. Tas dvidešimtmetis pakeitė ne tik architektūrinį peizažą, bet ir žmones, miesto tapatybę. Gimė noras lyderiauti, būti mokslo, kultūros, ekonomikos ir politikos centru. Po Pirmojo pasaulinio karo („Pirmojo pasaulinio karo ženklai Kaune“) pakilęs iš griuvėsių, Neries ir Nemuno santakoje („Mes prie Nemuno užaugę“) įsikūręs miestas 1919-ųjų pradžioje netikėtai tapo sostine („Kaunas – laikinoji sostinė“) ir skubiai ėmė keisti savo veidą („Dingęs Kaunas“). Kūrėsi moderni infrastruktūra („Važiuojam! Transportas laikinojoje sostinėje“), augo ekonomika („Svietelio marios plačiausios: Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune 1922–1936 m.“), žmonės dirbo („Miesto bitės: žmonės ir jų darbai Kaune 1918–1940 m.“) ir šventė („Miesto ir valstybės šventės laikinojoje sostinėje 1918–1940 m.“), palaikė sportininkus („Olimpinis Kaunas: Lietuvos tautinė olimpiada 1938 m.“) ir mylėjo savo didvyrius („Vardan tos Lietuvos! Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gyvenimo skrydis“). Miestas pulsavo gyvybe ir ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jau atrodė ir jautėsi kaip bet kuri kita Europos šalies sostinė.

Šios fotografijų parodos ir jas lydintis jubiliejinis katalogas liudija unikalų Istorinės Prezidentūros ir daugybės kitų muziejų, archyvų, bibliotekų ir privačių kolekcininkų bendradarbiavimą. Kataloge publikuojamos nuotraukos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Kauno apskrities viešosios bibliotekos, Lietuvos sporto muziejaus, Lietuvos aviacijos muziejaus, Kauno technologijos universiteto bibliotekos, Kauno miesto muziejaus fondų. Parodas ir katalogą nepaprastai praturtino fotografijos iš privačių asmenų rinkinių: Antano Burkaus, Stanislovo Sajausko, Jono Palio, Jono Čepo, Aleksandro Samoilovo, Karolinos Masiulytės-Paliulienės, Skirmanto Andriušio ir Aleksandro Pleskačiausko.