Žmonės ėjo pulkais

Prie didžiųjų Kauno zoologijos sodo vartų driekėsi ilgos lankytojų eilės, žmones pasitiko nuotaikinga muzika, o vaikus džiugino prie įėjimo ore skriejantys muilo burbulai. Praėjus bilietų tikrinimo zoną miestas bei gatvės šurmulys liko už nugaros, o prieš akis – laukinė gamta: aukšti medžiai, krūmai, žolė ir 2 tūkst. įvairiausių pasaulio gyvūnų. Miniomis plūstantys lankytojai, nuo pačių mažiausių, dar gulinčių vežimėliuose vaikų, iki visai senyvo amžiaus žmonių, ėjo nuo vieno gyvūno narvo prie kito ir atrodė be galo sužavėti. Akvariumas, terariumas bei paukščių namelis – perpildyti ir kupini balsų, o zoologijos sodo kioskai, pardavinėjantys spragėsius, šokoladinius vaflius, karštas spurgas bei kitus maisto bei gėrimų produktus, buvo nuolat apsupti alkanų bei ištroškusių lankytojų. Toks dalyvių aktyvumas išliko visas tris dienas – liepos 3-ią, 4-ą bei 5-ą, per kurias buvo švenčiamas 82-asis Lietuvos zoologijos sodo gimtadienis.

Pasak Lietuvos zoologijos sodo Komunikacijos ir edukacijos skyriaus reklamos vadybininkės Austėjos Rimdžiūtės, ši zoologijos sodo gimtadienio šventė neabejotinai pavyko.

Programa truko nuo ryto iki vakaro

Šventėje buvo pristatyta 10 skirtingų gyvūnų rūšių: anubiai, ropliai, žirafos, tamarinai, liūtai bei kiti. Nors dauguma apklaustųjų teigė, jog jų numylėtiniai yra ruonis, liūtas arba žirafa, dalyvė Jūratė prisipažino, jog vis tiek visi šio sodo gyvūnai yra be galo mieli. „O mūsų sūnus yra driežų mėgėjas“, – pasakojo dalyvis Andrius.

Praėjus vos pusvalandžiui nuo zoologijos sodo vartų atidarymo tiek penktadienį, tiek sekmadienį programa prasidėdavo nuo ruonio pristatymo bei šėrimo. Vėliau – beveik kas pusvalandį vykstantys įvairių zoologijos sodo gyvūnų pristatymai, šėrimas ir viktorina. Visas tris dienas renginio programa tęsėsi nuo ryto iki 16 valandos. Zoologijos sodo darbuotojai, ant pečių pasikabinę garsiakalbius, per mikrofonus atskleidė lankytojams svarbiausius faktus apie pristatomo gyvūno rūšį ir taip pat supažindino klausytojus su pagrindiniais zoologijos sodo gyventojais. Pristatymo metu susirinkdavo krūvos žmonių, jie įdėmiai klausėsi pristatymų ir iš visų pusių fotografavo mėgstamus gyvūnus. Kadangi darbuotojai buvo pasiryžę atsakyti, lankytojai ganėtinai aktyviai uždavinėjo klausimus. „Lankytojai labai aktyviai dalyvavo gyvūnų pristatymuose ir parodomuosiuose šėrimuose, uždavė daug klausimų gyvūnus pristačiusiems darbuotojams“, – pasakojo A. Rimdžiūtė.

Lankytojai labai aktyviai dalyvavo gyvūnų pristatymuose ir parodomuosiuose šėrimuose, uždavė daug klausimų gyvūnus pristačiusiems darbuotojams.

Zoologijos sodo žvaigždė

Visas tris dienas net po kelis kartus pristatinėjamas ir lankytojų akivaizdoje šeriamas ruonis, vardu Kajus, daugelio yra laikomas numylėtiniu ar zoologijos sodo žvaigžde, o jo veislė yra įrašyta į Raudonąją knygą. Pristatymo metu buvo pasakojama, jog šis ruonis buvo rastas sužeistas, sukandžiotas šunų. Zoologijos sodas juo pasirūpino ir išgydė, o kadangi jis buvo labai pripratęs prie žmonių ir jų draugijos, ruonio į gamtą nebegrąžino. Šis ruonis iki šiol mėgsta gausią auditoriją, o auditorija mėgsta jį. „Ruonis Kajus tikriausiai vienas iš mėgstamiausių“, – paklausta apie mėgstamiausią zoologijos sodo gyventoją atsakė dalyvė Deimantė. Pristatymų metu Kajus buvo nuolat šeriamas žuvimi, kurios jis gali suvalgyti net iki 15 kilogramų per dieną. Nors daug kam ruonio baseinas atrodo labai nešvarus, darbuotoja patikino, jog jis yra valomas bei dezinfekuojamas dvi dienas per savaitę, o į jį pilama druska, jog vanduo atitiktų jūros vandenį. Be to, dvidešimt metų čia praleidęs Kajus nėra pirmasis šio zoologijos sodo ruonis. Prieš jį čia buvo patelė, išgyvenusi net 38-erius metus.

Gyvūnams rengiamos krikštynos

Renginio metu buvo pristatoma ir kažkada visai ant išnykimo ribos buvusi gyvūnų rūšis – stumbrai, kurių buvo likę vos penkiasdešimt, o tinkamų dauginimui – vos dvylika. Didžiausias zoologijos sodo stumbras – patinas, vardu Popkornas, atvežtas iš Lenkijos ir gyvenantis čia jau 8-erius metus. Kiti stumbrai – tai dvi patelės Dorina ir Dorabela, atvežtos iš Vokietijos praeitų metų Valentino dieną, ir vos 2 mėnesių jauniklis Kaukas. „Tėvas iš Lenkijos, mama iš Vokietijos, o vaikas – lietuvis“, – juokaudamas kalbėjo stumbrų prižiūrėtojas. Pristatymo metu buvo atskleista ir tai, jog nuo 2004-ųjų metų būtent Kauno bandos Lietuvos zoologijos sodo stumbrų vardai turi prasidėti skiemeniu kau. Taigi sekmadienį buvo rengiamos Kauko krikštynos, darbuotojai valgė tortą. „Paskutinis stumbriukas čia buvo gimęs prieš 15 metų. O karantino metu šis stebuklas atėjo į pasaulį“, – kalbėjo viena iš darbuotojų.

Vyko viktorina

Šventės metu vyko ir zoologijos sodo kaimelio pristatymas. Zoologijos sodo kaimeliu vadinamas ožkų tvartelis, kuriame gyvena devynios ožkytės ir penki ožiukai. Renginio metu šie nuolat iš lankytojų meilės bei švelnumo laukiantys gyvūnai buvo pristatomi kaip tikri žmogaus draugai, o ne mėsinės ar pieninės ožkos. „Kadangi savo ožkytes mes labai mylim, du kartus per dieną lepinam jas morkom, obuoliais ir didžiausiu jų skanėstu – medžių lapais“, – pasakojo kaimelio prižiūrėtoja. Taip pat zoologijos sode ožkytės gyvena ilgiau, nei įprastoje aplinkoje, nes čia jos rūpestingai prižiūrimos bei gydomos. Po pristatymo čia taip pat buvo surengta mini viktorina: žmonės turėjo atsakyti į pagrindinius klausimus apie ožkytes, o atsakę teisingai gaudavo puokštę klevo lapų, kuriais galėjo patys pamaitinti ožkytes.

Atidaryta nauja ekspozicija

Liepos 4–ąją taip pat įvyko naujos balandžių ekspozicijos atidarymas. Nuo 11 iki 17 valandos buvo galima išvysti Lietuvos dekoratyvinių balandžių augintojų asociacijos paukščius ir Tado Ivanausko zoologijos muziejaus laukinių balandžių iškamšų parodą. Buvo pristatyta apie 50 įvairių balandžių veislių su įvairiais kuodais, uodegomis, kelių dydžių snapais, garbanotomis plunksnomis, taip pat atvežta vištų kolekcija – apie 40 vištų bei vištinė žąsis. Pasak Lietuvos dekoratyvinių balandžių augintojų asociacijos pirmininko Ramūno Naruševičiaus, su šia paroda buvo atidaryta labai ilgai laukta ir visų balandininkų išsvajota balandinė. „Mūsų balandininkystei tokie laikai, kad jaunimas nelabai augina balandžius, o senoji karta išeina. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos zoologijos sodas sutiko priimti mus į savo gretas ir pasirūpinti lietuviškų balandžių veislių puoselėjimu“, – atviravo R. Naruševičius. Parodos metu potencialiam jaunam bei degančiam noru balandininkui, turinčiam atitinkamas sąlygas ir balandinę, buvo galimybė gauti dovanų balandžių porelę, tačiau, deja, toks žmogus neatsirado. „Dar prieš dvidešimt metų Kaune kas antras namas turėjo balandinę, o dabar visai neturime jaunimo, taigi iš paskutiniųjų bandome šią sritį populiarinti“, – kalbėjo R. Naruševičius. Pasak jo, renginys išties pavyko, nes tuo pat metu buvo ir zoologijos sodo gimtadienis, buvo daug lankytojų. Žmonės stebėjosi tokia balandžių įvairove, nes daugelis buvo pratę tik prie pilko gatvės balandžio.

Pramogos vaikams

Renginio metu į zoologijos sodą buvo atvežti du pripučiami batutai su čiuožyklomis, kurie itin traukė vaikus. Taip pat buvo galimybė išsinuomoti vaikišką elektrinę mašinytę, kuriomis buvo leidžiama važinėti tam tikroje sodo teritorijoje. Pristatymų metu buvo galimybė paliesti tam tikrų gyvūnų kailį, o per pažintį su ropliais lankytojai gavo progą paglostyti žaltį. Be to, žmones ir toliau džiugino projektas „Prakalbink zoologijos sodo gyvūnus“, kurio metu lankytojai savo telefonais gali nuskaityti zoologijos sode esančius QR kodus ir taip „pabendrauti“ su įvairiais gyvūnais, „Messenger“ programėlėje spręsdami testus. „Tikime, kad iš šventės tiek vaikai, tiek suaugę grįžo sužinoję daug įdomios informacijos apie Lietuvos zoologijos sode gyvenančius gyvūnus ir pasisėmę gerų emocijų“, – teigė A. Rimdžiūtė. Nors renginys buvo pasyvus, ramus ir nelabai besiskiriantis nuo įprasto pasivaikščiojimo zoologijos sode, dalyviai liko patenkinti. „Manau, jog šis renginys buvo gan įdomus būdas atšvęsti zoologijos sodo gimtadienį. Labiausiai patiko pasakojimai apie gyvūnus, jų istorijas ir stebėti, kaip juos maitina“, – pasakojo dalyvis Ernestas.

Dalyviai apie renginį nežinojo

Renginio metu labai daug dalyvių, paklaustų apie 82-ąjį zoologijos sodo gimtadienį, net nežinojo, jog toks renginys šiuo metu vyksta. „Nelabai kažkokių renginių ir matėm“, – nustebęs atsakė vienas iš dalyvių. Žmones labiau traukė ne renginys, o artėjantis zoologijos sodo uždarymas. Dalyviai norėjo paskutinį kartą pamatyti zoologijos sodą prieš renovaciją, jog vėliau galėtų palyginti. „Mes padarėme daug nuotraukų, kad vėliau galėtume pažiūrėti, kaip pasikeitė“, – prisipažino dalyvė. Lietuvos zoologijos sodo pateiktame pranešime spaudai buvo teigiama, jog šis sezonas bus įrašytas į zoologijos sodo istoriją, kadangi šie metai – paskutiniai. 2021-ųjų metų pradžioje zoologijos sodas užsidarys keletą metų truksiančiai renovacijai, po kurios zoologijos sodas pasikeis neatpažįstamai. Paklausti, ar dažnai lankosi šiame zoologijos sode, lankytojai atsakydavo, jog bent kartą per metus ar du. Taigi, prasidėjus renovacijai, žmonės kuriam laikui turės užmiršti kasmetinę zoologijos sodo lankymo tradiciją.