- Giedrius Prunskus
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pianistas, kurio meistriškumą pažinome iš kultinių filmų; jausmais plyštanti baroko muzika, vedanti ir į dangų, ir į pragarą; atgimęs unikalusis duetas „Kamanių šilelis“, – toks bus artimiausias XXVIII Pažaislio muzikos festivalio savaitgalis.
XXI a. pianistas
Rugpjūčio 19 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vyks išskirtinis Pažaislio muzikos festivalio koncertas „Fortepijono magas“, kuriame klausytojai turės išsiilgtą progą pasiklausyti žymiojo lenkų pianisto Jano Krzysztofo Brojos.
Šis koncertas – tikra dovana Pažaislio muzikos festivalio klausytojams, nes J. K. Broja išties ne veltui yra tituluojamas vienu ryškiausių Lenkijos pianistų. Šis atlikėjas jau po debiuto Varšuvos nacionalinėje filharmonijoje kritikų buvo lyginamas su garsiausiais praėjusio šimtmečio pianistais, o 2009 m. buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui.
Pianistas gimė Varšuvoje, studijavo Frankfurte prie Maino, Hanoveryje ir Varšuvoje, tapo daugelio tarptautinių pianistų konkursų laureatu. Po įsimintinos pergalės 1999 m. Vilniuje vykusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkurse J. K. Broja Lietuvos spaudoje buvo pavadintas XXI a. pianistu ir tuomet jam atsivėrė durys į prestižines Europos, Azijos ir Amerikos sales. Jis surengė gausybę rečitalių, koncertavo daugelyje tarptautinių fortepijono festivalių, pianisto pasirodymus įrašė Lenkijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Japonijos, Kolumbijos, Brazilijos, Jungtinių Amerikos Valstijų radijo ir televizijos laidos.
J. K. Broja bendradarbiavo su pasaulinio garso režisieriumi Romanu Polanskiu, jam statant kino filmą „Pianistas“, kaip asmeninis pagrindinio vaidmens atlikėjo Adrieno Brody muzikos konsultantas. Jis atliko fortepijono partiją Pawelo Mykietyno sukurtame garso takelyje Andrzejaus Wajdos filmui „Saldus skubėjimas“, o prieš ketverius metus pianistą buvo galima išgirsti viso pasaulio kino teatrų ekranuose skambant Šarūno Barto kino filmo „Šerkšnas“ garso takeliui. J. K. Brojos įrašytas kompaktines plokšteles leidžia tokios garso įrašų kompanijos kaip „Naxos“ ar „ICA Classics“.
Pianistas apie savo santykį su muzika kalba taip: „Būti muzikantu, kompozitoriumi, improvizatoriumi ir būti be aistros – tiesiog neįmanomas derinys, iš karto yra pasmerktas pražūčiai.“ Tad nenuostabu, kad Pažaislio muzikos festivaliui J. K. Brojos pasirinktoje programoje skambės dvi iš trijų paskutinių Ludwigo van Beethoveno sonatų. 30-oji vilioja klausytoją savo intymiu, ne tokiu dramatišku charakteriu, išsiskiria ypatingu lyriškumu, melodinėmis ir harmoninėmis puošmenomis, ornamentais ir viražais, primenančiais Fryderyko Chopino kūrinius. 31-oji pasižymi didžiuliu emociniu spektru: nuo absoliučios nevilties gelmių iki visiškos euforijos. Ši sonata yra neįtikimai kompaktiška, o jos filosofinė įžanginė mintis yra tarsi kūrinio tezė, persmelkianti visą sonatą ir pasiekianti apoteozę paskutinėmis akimirkomis. Du didingus Vienos klasiko kūrinius atskirs romantiškos Johanneso Brahmso fortepijoninės miniatiūros: lyriškieji intermezzo ir epinė, išraiškos galia spinduliuojanti rapsodija.
Tęstinumas: prieš gerą dešimtmetį susibūręs duetas „Kamanių šilelis“ grįžo atradęs naujų kūrybos šaltinių. / Vytauto Petriko nuotr.
Emocijų jūra
Rugpjūčio 20 d. Jiezno šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje skambės sakralinės muzikos programa „Dievo laikas yra geriausias laikas“, kurią Pažaislio muzikos festivalio klausytojams dovanos dainininkė Renata Dubinskaitė ir vargonininkas Vilimas Norkūnas. Programoje skambės išskirtinai baroko epochos genijaus Johanno Sebastiano Bacho arijos iš kantatų, mišių ir kitų opusų, kūriniai vargonams solo, galintys pakylėti klausytojų širdis link dangaus.
R. Dubinskaitė – profesionali dailėtyrininkė ir dainininkė, baigusi visas dailės studijų pakopas nuo bakalauro iki doktorantūros. Negana to, ji baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo bakalauro ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos magistratūros studijas pas prof. Vladimirą Prudnikovą. Senąją muziką studijavo Sablė senosios muzikos ir šokio akademijoje Prancūzijoje ir Čekijoje, baroko operos meistriškumo kursuose Kopenhagoje, dalyvavo dainavimo meistriškumo kursuose Berlyne ir Geteburge.
Barokas ir toliau lieka R. Dubinskaitės aistra. „Tai buvo radikalių jausmų epocha. Barokas tiesiog plyšta jausmais. Regis, vienoje arijoje telpa rojaus, palaimos jausmas ir kritimas į pragarą, pyktis, kerštas, skausmas, pagieža – taip stipriai išreikštų emocijų nėra jokioje kitoje muzikoje“, – sako dainininkė.
V. Norkūnas senosios muzikos studijas baigė Austrijoje. Jis – vienas iš nedaugelio Lietuvos chorvedžių, klavesinininkų ir vargonininkų, atsidavusių senajai muzikai. Klausytojų liudijimu, jo atliekama muzika tarsi kalba, alsuoja kaip gyva. Jam lengvai paklūsta istoriniai barokiniai vargonai, kuriais tenka groti koncertuose užsienyje ar vasaros akademijose.
J. K. Broja bendradarbiavo su pasaulinio garso režisieriumi Romanu Polanskiu, jam statant kino filmą „Pianistas“, kaip asmeninis pagrindinio vaidmens atlikėjo Adrieno Brody muzikos konsultantas.
„Galimybė veikti keliose srityse praturtina ir mane, ir tuos su kuriais susitinku. Mane užburia senoji muzika, dainingas klavesino skambesys, didingas vargonų taurumas, choro – širdis vienijančio troškimo dainuoti, jungiančio žmones į viena stebuklas, kamerinės muzikos bendrystė“, – kalba atlikėjas.
Nauji vėjai
Rugpjūčio 20 d. charizmatiškajame Babtyno dvare koncertuos ne mažiau charizmatiška grupė „Kamanių šilelis“, kuri Pažaislio muzikos festivalio klausytojams pristatys savo autorines dainas. Grupės nariai režisierė Kamilė Gudmonaitė ir aktorius Mantas Zemleckas – pora tiek gyvenime, tiek scenoje. Retkarčiais jie susitinka teatre, o muzikos gurmanai juos žino kaip unikalų indie folk duetą „Kamanių šilelis“.
2011 m. muzikinę veiklą pradėjęs menininkų duetas išleido tris albumus: „Viskas teka“, „Namai“ ir minimalistinį diską „9“, o šiemet pasirodė ketvirtasis, naujausias, grupės albumas „Žiūrėti į saulę“. Jie stebina drąsiai eksperimentuodami su folkmuzikos stiliumi ir netradiciniais instrumentais. Pirmuosiuose koncertuose „Kamanių šilelis“ savo kūrinius atliko muzikuodami su namuose ar sode naudojamais įrankiais, dabar jų kūryboje girdima ir elektronikos. Jų muzika – tai tas momentas, kai nedidelis pasaulis atrodo kaip niekad nesibaigianti visata, o prasmingi tekstai panardina į jaukią nostalgiją. Per dvylika kūrybinės veiklos metų duetas subūrė nemažą būrį gerbėjų tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Kamilė ir Mantas žavi nuoširdumu, užkrečia jaunatviška ir džiugia energija.
Apie kūrybos proceso pradžią M. Zemleckas kalba: „Visada labai pralinksmėju prisiminęs vieną pirmųjų mūsų koncertų dar tada egzistavusiame klube „Pogo“. Tuomet šalia grupės pavadinimo buvo parašyta psycho folk, o mudu grojome pasitelkę namų apyvokos įrankius: pjūklus, santechnikos raktus, mūsų instrumentas buvo ir vanduo. Tai buvo itin keista poezijos, triukšmų ir primityviosios muzikos samplaika. Aš iki šiol nesuprantu, iš kur atsirado ši inspiracija. Tikriausiai tuo metu skaitėme mus įkvėpusią žymaus XX a. teatro mąstytojo Antonino Artaud knygą „Teatras ir jo antrininkas“, kurioje kalbama apie pirmykštį totalinį, ritualizuotą meną.“
Prieš gerus metus patyręs savotišką kūrybinę krizę, duetas, pristatydamas savo naująjį albumą, grįžta į sceną su nauja energija ir nauju amplua.
„Atrodė, kad nerandame, kas esame ir kaip toliau norime būti. Nesinorėjo grįžti į seną grupės etapą, bet naujo irgi nebuvo. Pradėjome abejoti, ar apskritai „Kamanių šilelis“ dar turi prasmę“ ,– viename interviu pasakojo grupės narė K. Gudmonaitė. Ieškodami sprendimo dueto nariai atskirai vienas nuo kito po mėnesį praleido Meksikoje. To pakako, kad įsižiebtų nauja kūrybinė žarija.
„Grįžę vėl susitikome ir sėdome prie muzikos. Netrukus paaiškėjo, kad idėjų užteks visam albumui. Tiesiog žaidėme – buvo labai gera mėgautis kūryba. Iš to gimė albumo koncepcija ir pavadinimas. Žiūrėti į saulę ilgai yra neįmanoma, netgi pavojinga. Žvelgimas į neišreikštas vidines teritorijas yra nepatogus, rizikingas, tačiau būtinas“, – kalba K. Gudmonaitė.
Ką Pažaislio muzikos festivalio klausytojai išgirs Nevėžio glėbyje įsikūrusiame Babtyno dvare, telieka maža paslaptimi ir nedidele intriga.
Kas? koncertas "FORTEPIJONO MAGAS".
Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.
Kada? Rugpjūčio 19 d. 18 val.
Kas? koncertas „KAMANIŲ ŠILELIS“
Kur? Babtyno dvare.
Kada? Rugpjūčio 20 d. 19 val.
Kas? koncertas "DIEVO LAIKAS YRA GERIAUSIAS LAIKAS".
Kur? Jiezno Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje.
Kada? Rugpjūčio 20 d. 14 val.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos etnografijos muziejus – 50 metų atviras lankytojams: kviečia kartu paminėti jubiliejų
Lietuvos etnografijos muziejus (LEM) įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. Birželio 30 d. 11 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubilieji...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – premjeros ir atradimai
Paskutinę birželio savaitę Pažaislio muzikos festivalis pakvies publiką į tris išskirtinius koncertus, o du iš jų vyks pagrindinėje festivalio erdvėje – paslaptinga aura alsuojančiame Pažaislio vienuolyno kiemelyje. ...
-
Unikalios vietos Kaune atidarymas – ant stogo terasos gros L. Somovas5
Jau greitai Kaune bus atverta pirmoji tokia laisvalaikio erdvė, įkurta ant „Volfas Engelman“ bravoro stogo – „Panorama Skybar“. Birželio 28 d. šioje vietoje, žvelgiant į įspūdingus miesto panoraminius vaizdus, pirm...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės2
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
100-mečio šventė Kaune: esmė – ugdyti tautos vienybės dvasią14
Prieš 100-metį Kaune buvo surengta pirmoji Dainų šventė. Jos organizatoriams teko rūpintis net šienu. Dabar rūpesčiai – kitokie. Tačiau esmė ta pati – ugdyti tautos vienybės dvasią. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone birželio 24–30 d.
Birželio 27 d. Garliavos kaimynystės parkas: 19 val. – vasaros renginių ciklo „Skambantis parkas“ penki koncertai. Atlikėjai ir programa derinami. Birželio 28 d. Parkas prie Ramučių kultūros centro: 18.30 val. – Roko kult...
-
Geto gyvenimą išliejo akvarele27
Parodoje Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune – geto gyvenimas, geto žmonės ir keturių visa tai dokumentavusių menininkų darbai, kuriuos būtina pamatyti. ...
-
Kamerinės muzikos kursuose – pamokos ir bendrystė
Birželio 25–30 dienomis Kauno kunigų seminarijoje jau penktą kartą įvyks Tarptautiniai Juozo Naujalio kamerinės muzikos kursai, kuriuos organizuoja Kamerinės muzikos rėmimo fondas ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija. Kursuose dalyvaus 30 jaun...
-
Nuo Dainų šventės iki miesto gimtadienio – kaip masiniai susibūrimai formuoja mūsų pilietiškumą?
Šiemet minime Dainų šventės šimtmetį. Šis ilgą istoriją turintis tradicinio tautinio meno festivalis ne vienam lietuviui žadina patriotiškus jausmus ir pasididžiavimą savo šalimi. Kokias transformacijas i&scaro...
-
Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokių ir dainų4
Šiais metais minime Lietuvos dainų šventės šimtmetį. Šių dienų Lietuvos ir pasaulio įvykių fone tai nebus tiesiog apvalaus jubiliejaus, išsiskiriančio renginių gausa, paminėjimas. Tai galimybė prisiminti ir primint...