Neįprastos pramogos aštrių pojūčių mėgėjams

  • Teksto dydis:

Aukščiausias Lietuvos statinys – Vilniaus TV bokštas – ekstremalių pojūčių mėgėjams pasiūlė naują pramogą – pasivaikščiojimą apžvalgos terasos pakraščiu 170 m aukštyje.

Lankytojus, pageidaujančius patirti atvirą buvimą dideliame aukštyje, TV bokšte pasitinka profesionalūs instruktoriai. Prieš išeidami į atvirą ir turėklų nesaugomą erdvę, lankytojams užsegami specialūs saugos diržai, supažindinama su saugaus elgesio taisyklėmis.

Išėję į atvirą erdvę lankytojai nustatyto ilgio diržais sujungiami su specialia konstrukcija, kuri leidžia vaikščioti po terasą, apeiti terasos pakraščiu ratu aplink bokštą, pasėdėti ant terasos atbrailos, kartu užtikrina saugų atstumą iki terasos krašto. Savarankiškai saugos diržų atsisegti neįmanoma, kiekvieną lankytojų grupę lydi instruktorius, kontroliuojantis lankytojų veiksmus ir elgseną. Saugumo sumetimais neleidžiama naudotis telefonu – įspūdingomis nuotraukomis turi pasirūpinti saugioje lauko terasos zonoje likę draugai.

Vaikščiojimas ant TV bokštų ir kitų aukštuminių pastatų stogų pasaulyje yra itin populiari pramoga, priskiriama ekstremaliųjų kategorijai. Ekstremaliosios paslaugos startui Vilniaus TV bokšte buvo ilgai ir atsakingai ruoštasi. Pasivaikščiojimo dideliame aukštyje pramoga trunka apie valandą. Lankytojų saugumui naudojami saugos diržai ir kita įranga, pagaminta Prancūzijos įmonės „Petzl“, kuri specializuojasi gaminti profesionalią įrangą aukštalipiams, speleologams, alpinistams ir kitiems profesionalams, dirbantiems dideliame aukštyje.

Patogiai: vos 12 kv. m kambarėlyje yra visko, ko reikia, o gulint lovoje galima stebėti visai čia pat žolę rupšnojančius tauriuosius gyvūnus / „Arčiau gamtos Anykščiai“ nuotr.

Egzotiška kaimynystė

Į Anykščių rajone esantį Kurklių kaimą keliauja norintys patirti ypatingų pojūčių – pernakvoti danielių aptvare. Juos galima stebėti gamtos televizijoje – pro nakvynei skirto namelio langą.

Namelis įrengtas su visais patogumais, tad pailsėti čia galima komfortiškai. Tačiau svarbiausia, kad čia iš arti galima susipažinti su tauriųjų gyvūnų kasdienybe ir elgsena. Danieliai gyvena savo įprastą gyvenimą – ganosi, vaikštinėja, beje, nesibaimina priartėti prie pat namelio.

Grakštūs danieliai į Lietuvą kunigaikščių ir didikų buvo atvežti dar XVI–XVII a. Jie buvo auginami ir veisiami parkuose, dvaruose kaip puošmenos, o medžioklės plotuose – kaip įdomus medžioklės laimikis. Pasak mokslininkų, po karo šių puošnių gyvūnų neliko. Nauja danielių aklimatizacija Lietuvoje pradėta apie 1976-uosius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Beisdžamperis

Beisdžamperis portretas
Reikia šuolių su parašiutu nuo bokšto!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių