Simbolinis sutapimas

„Taip jau nutiko, kad restauratoriai mums atidavė visas patalpas, išskyrus prieškambarį. Patalpos, kuriose buvo atrastas polichrominis dekoras, jau restauruotos, ornamentai – užkonservuoti, jos jau rodytinos lankytojams. Džiaugiamės, kad restauratoriai sudarė galimybę šventę rengti per Muziejų naktį“, – sakė Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas ir paaiškino, kad prieškambaris, iš kurio patenkama į pirmojo aukšto kambarius ir antrąjį aukštą, reikalauja šiek tiek daugiau pastangų, nes atrastas po Antrojo pasaulinio karo darytas dekoras.

Pasak Z. Kalesinsko, kai Honoratą užpuolė plėšikai, T. Ivanauskas nusprendė įrengti grotas ant visų langų ir kai kurių durų, susiaurino ir užkalė atvirą laiptinę. Prieškambaris po šių permainų buvo dekoruotas aliejiniais dažais.

Apvertė aukštyn kojom

Vidaus remonto darbai Obelynėje pradėti pernai gegužę. „Jei ne polichrominių dekorų atradimai, remontas jau seniai būtų baigtas. Atidarymo iškilmes ir švęsti Kalėdas Obelynėje planavome praėjusių metų pabaigoje“, – šypsojosi Kauno rajono muziejaus vadovas.

Daugiausia iššūkių, Z. Kalesinsko žodžiais, kėlė namo stogo remontas. „Stogas – su daugybe bokštelių, erkeriais, terasomis ir balkonėliais, todėl stogdengiams teko gerokai paplušėti. Esu dėkingas, nes jie dirbo labai kruopščiai ir nuoširdžiai. Tai buvo vienas sunkiausių darbų, kol neatradome interjero. Polichrominis dekoras viską apvertė aukštyn kojomis“, – atviravo pašnekovas.

Atvertuvės: į rekonstruoto H. ir T. Ivanauskų namo atidarymą susirinko per 350 žmonių. D. Stankevičiaus nuotr. 

Muziejaus direktorius džiaugiasi, kad Kauno rajono savivaldybės vadovai pasiryžo skirti lėšų tiek, kiek reikės, nes suprato, kad namo vidų būtina atkurti tokį, koks jis buvo profesoriaus gyvenimo laikotarpiu. „Todėl dabar turime vieną unikaliausių kultūros paveldo objektų Kauno regione. Tai tipiška tarpukario Kauno modernizmo architektūra tiek stilistika, tiek patalpų išdėstymu. Namelis atrodo nedidelis, bet jame – daug kambarių, jie jungiasi tarpusavyje, todėl galima vaikščioti ratu. Jį teisingiausia būtų įvardyti taip: Honoratos ir Tado Ivanauskų vasaros vila“, – pasakojo Z. Kalesinskas.

Toliaregiškas sprendimas

Jis pabrėžė: Kauno rajono savivaldybė – vienintelė šio atgimstančio pakaunės perlo finansuotoja. „Dar esant gyvai profesoriaus įdukrai Eleonorai Baltuškevičienei, jos vadovai suprato, kad tai unikalus gamtos ir kultūros paveldo objektas, kurį verta globoti, o vėliau – ir saugoti. Savivaldybė įsigijo pastatus su žeme ir dendrologiniu parku, senuoju paveldo sodu. Tai buvo toliaregiškas Kauno rajono savivaldybės vadovų sprendimas. Neabejoju, kad Obelynė bus vienas įdomiausių, turtingiausių ir gražiausių gamtos ir kultūros paveldo objektų Lietuvoje“, – kalbėjo muziejaus vadovas.

Įamžinimas: buvo nemažai norinčių akimirką sustabdyti nuotraukoje. D. Stankevičiaus nuotr.

Restauravus gyvenamąjį namą, savo eilės dar laukia paukštynas, galvojama apie kluono stogo atnaujinimą, ūkvedžio namelį. Visa tai jau juosia atstatyta istorinė kiemo tvora, kuri įrėmina skirtingos paskirties sodybos erdves, atriboja ūkinį kiemą nuo gyvenamojo pastato.

Intriga: ponia Adelė iš laikinosios sostinės susirinkusiems atskleidė H. ir T. Ivanauskų gyvenimo istorijas ir paslaptis. D. Stankevičiaus nuotr.

„T. Ivanauskas laikė daugybę paukščių: žąsų, ančių, povų, fazanų. Šiandien mes jau esame šiek tiek atkūrę istorinę tiesą – turime fazanų, patarškų, devynias vištas ir gaidį. Tvora leidžia suvokti lankytojui, kaip sodyba iš tikrųjų atrodė XX a. pradžioje, kai ją tvarkė pats profesorius, pirmasis gamtosaugininkas Lietuvoje ir vienas pirmųjų Europoje. Be to, jis globojo paukščius ir gyvūnus, kuriuos jam atveždavo žmonės: Obelynėje gyveno kiaunė, kranklys, gervė. Ji laisvai ir drąsiai vaikščiodavo sodyboje. Netyčia Kauno antikvariate aptikome dvi žalvarines gervių skulptūras, sukurtas Prancūzijoje, ir kaip simbolius pastatėme kieme ir parko prieigose, kad lankytojai galėtų prie jų nusifotografuoti“, – kalbėjo Z. Kalesinskas.

Netikėtumas: renginyje netrūko staigmenų. D. Stankevičiaus nuotr.

Karšta kultūrinė vasara

H. ir T. Ivanauskų gyvenamojo namo rekonstrukcija nekišo kojos vykstantiems renginiams ir lauko galerijoje eksponuojamiems kūriniams. Ši kultūrinė vasara Obelynėje taip pat bus karšta.

„Liekame ištikimi gamtosauginei temai, edukacijoms ir tradicijoms. Artimiausias renginys – birželio 7 d. antrą kartą vyksianti Obelynės naktis. Tai projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ tąsa. Projekte kartu dalyvaus Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Lietuvos zoologijos sodas, VDU Botanikos sodas. Programa kupina edukacijų, pažintinių paskaitų, vyksiančių visą naktį. Pirmojoje Obelynės naktyje dalyvavo Marius Čepulis, Lietuvos zoologijos sodo mokslininkai. Su jais ir šiemet vidurnaktį Obelynėje ir Kamšos draustinyje gaudysime tuo metu skaidančius ar ropojančius vabzdžius ir supažindinsime dalyvius. VDU Botanikos sodas pademonstruos, kokį skirtingų augalų spindėjimą mato gyvūnai, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atstovai papasakos ir pademonstruos, kaip daromos iškamšos“, – intrigavo pašnekovas.

Antrą kartą vyks ir folkloro festivalis „Obelynės Žolinė“. Jo data – rugpjūčio 15 ir 16-oji. Rugsėjį suplanuotas tradicinis renginys „Auginame Obelynę“. Tikimasi, kad jis irgi pritrauks gausybę žmonių, nes bus dalijamos iš Obelynės obelų įskiepytos obelaitės. Daktaras Kęstutis Malinauskas pasidalys patarimais, kaip reikia sodinti obelį, prižiūrėti sodą.

„Taip pat vyks Tado Ivanausko brolijos bičiulių metinis susirinkimas, kuris tradiciškai pritraukia mokslo žmonių: akademikų, profesorių, emeritų. Jie dalijasi patarimais, įžvalgomis, prisiminimais apie T. Ivanauską. Renginį turbūt jau septintą kartą globoja Kauno rajono muziejus“, – būsimus renginius vardijo Z. Kalesinskas.

Vyks festivalio „ConTempo“ renginiai – laukia labai įdomus pasirodymas su avimis, kuriame dalyvaus vietiniai Kauno rajono ūkininkai.

„Vienintelis pasikeitimas – šiemet bus mažiau muzikos. Tačiau Pažaislio festivalis rengia mums kai ką specialaus jubiliejiniams metams“, – paslapties šydą praskleidė muziejaus direktorius.

Metų pabaigoje suplanuotos Kalėdų sutiktuvės, kai gruodžio 24 d., lygiai vidurnaktį, bus įžiebta aukščiausia natūraliai auganti eglė Lietuvoje, kai vėl bus galima įsitikinti, kad Kūčių naktį vanduo virsta vynu.

Lauko galerijoje ekspozicija veikia visą parą, kiekvieną savaitės dieną. Šias metais Lietuvos nacionalinės premijos laureato Leono Striogos skulptūras pakeitė Ilonos Junevičienės keramikos skulptūrų paroda „Kai upės išneša ledus“. Birželio 1 d. lankytojus pasitiks jau nauja ekspozicija – skulptoriaus Mariaus Zavecko „Dedikacijos“, o rugsėjį – keramiko Gedimino Šibonio vazos. Paskui, po pertraukos, matyt, vėl sugrįš L. Striogos darbai.

Visuomet atviras ir Obelynės senojo paveldo obelų sodas ir T. Ivanausko rankomis sodintas dendrologinis parkas.

Valerijus Makūnas,

Kauno rajono meras

Akademikas T. Ivanauskas yra vienas iškiliausių visų laikų Lietuvos mokslininkų – svarbių gamtos mokslų institucijų, gamtinių rezervatų, Lietuvos zoologijos sodo ir Zoologijos muziejaus kūrėjas, selekcininkas, visuomenės veikėjas.

Mūsų krašto žmonėms pasisekė, nes čia, Akademijoje, yra išlikusi sodyba, kurią T. Ivanauskas pradėjo kurti dar 1920 m., remdamasis savo vaikystės prisiminimais iš Lebiodkos dvaro Baltarusijoje. Obelynėje mokslininkas gyveno iki 1970 m.

Išpuoselėta sodyba su didžiuliu sodu po jo mirties atiteko dviem paveldėtojams, kurių vienas nusprendė savo dalį parduoti. Daug profesoriaus rankomis sodintų obelų buvo iškirsta, pavyko išgelbėti tik sodybos statinius ir dalį želdinių.

Dėl Obelynės teko nemažai pakovoti. Vis dėlto unikalią sodybą ateities kartoms padėjo išsaugoti gamtininko įdukra E. Baltuškevičienė ir jos vyras Algirdas Baltuškevičius. 2015 m. tarp E. Baltuškevičienės ir savivaldybės buvo pasirašyta panaudos sutartis, kuri įgalino Obelynėje įrengti Kauno rajono muziejaus filialą.

Mirus savininkei, jos turtą paveldėjo sūnūs. Tada savivaldybė žengė dar vieną žingsnį – tarybos sprendimu išpirko sodybą, vėliau jai buvo suteiktas valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusas. Į sodybos sutvarkymą nuolat investuojame: parke atsirado informacinių lentų, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, restauruoti medžioklės trofėjai. Informaciniame kupole galima apžiūrėti T. Ivanausko knygų parodą, užsisakyti gido paslaugas, kluone įsikūrusiame restorane – papietauti. Sode veikia skulptūrų paroda po atviru dangumi.

Per keletą metų Obelynė tapo vienu ryškiausių Kauno rajono turizmo perlų. Su vaikais atvykusios šeimos gali pasigrožėti unikaliais augalais ir apžiūrėti vištidę su vištomis. Sodyboje vyksta jaunųjų šaulių, skautų stovyklos, edukacijos.

Šiemet Obelynėje atliktas dar vienas svarbus darbas – baigtas atnaujinti pagrindinis sodybos pastatas, į kurį Kauno rajono savivaldybė investavo 300 tūkst. eurų.

Nutiesus dviračių taką nuo Ringaudų iki Kačerginės, lankytojų srautas Obelynėje dar labiau padidėjo. Čia dažnai atvykstama automobiliais ir turistiniais autobusais, tad reikėtų praplėsti stovėjimo aikštelę.

Gyvename technologijų amžiuje, todėl aktyviai svarstome galimybes skaitmenizuoti ir perkelti į integruotą platformą profesoriaus T. Ivanausko Obelynėje sodintus vaismedžius, kitus retus želdinius. Tokią galimybę siūlo želdynų skaitmenizavimo ir valdymo sistemos „GreenSpaces“ kūrėjas Paolo Viskanicas iš Italijos. Esu tikras, kad išmanioji programėlė dar labiau padidins domėjimąsi unikaliu T. Ivanausko palikimu.