- Kauno rajono muziejaus nuotr.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Raritetas: parodoje eksponuojami prancūzų šventiko, enciklopedisto L.Moréri parengta istorinių ir biografinių faktų enciklopedijos „Le grand dictionaire historique, ou le mêlange curieux...“ keletas tomų, išleistų XVIII a. pradžioje.
-
Išsiskiria: KTU bibliotekoje išsaugotas Tiškevičių bibliotekos XVIII a. knygų rinkinys ypatingas turiniu, stebinančiu mokslo šakų ir kalbų įvairove, odiniais puošniais įrišais, nuosavybę žyminčių knygos ženklų (ekslibrisų, antspaudų ar įrašų) gausa.
Kelių šimtų metų senumo knygos su puošniais įrašais, originaliomis iliustracijomis ir išskirtine istorija vilioja į Raudondvario pilį. Čia veikia paroda "Raudondvario grafų Tiškevičių bibliotekos XVIII a. gražiausios knygos".
Antra bendra paroda
Tai antroji Kauno rajono muziejaus kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) bibliotekos Retų leidinių skyriumi surengta Raudondvario grafų Tiškevičių XV–XVII a. gražiausių knygų paroda. Pirmoji buvo surengta prieš pora metų.
"Kartu su KTU biblioteka siekiame parodyti gražiausias Raudondvario grafų Tiškevičių knygas, išlikusias Lietuvoje, Kaune. Šiuo metu KTU biblioteka saugo apie 900 knygų iš grafų kolekcijos, didžiąją dalį – Vilniaus universiteto (VU) ir pavienius leidinius Kauno apskrities bibliotekos, – grafams priklausiusių knygų kelionę po skirtingas bibliotekas priminė Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas. – Manoma, kad iš viso Lietuvoje išliko apie 9 tūkst. Raudondvario Tiškevičių bibliotekos knygų. Tiek knygų 1930 m. Vokiečių knygyno Kaune savininkas Walteris Fischeris padovanojo Lietuvos universitetui, minint Vytauto Didžiojo metus. Kai Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) jau buvo uždarytas, 1950 m., didžioji dalis Tiškevičių bibliotekos perduota VU, o dalis pasiliko Kauno politechnikos institute (dabar KTU – red.past.), tose pačiose patalpose, kur ir buvo VDU biblioteka."
W.Fischeris, dovanodamas universitetui dalį Raudondvario dvaro bibliotekos, teigė: "Kad ši biblioteka pasiliktų Lietuvos kraštui ir jo universitetui... Man būtų didelis džiaugsmas, jei šis knygų lobynas palengvintų Lietuvos universitetui siekti jo aukštų ir taurių uždavinių." Taip pat įteikė vokiečių knygų menininko profesoriaus Hugo Steinerio Prago sukurtą dovanojimo dokumentą, surašytą vokiečių ir lietuvių kalbomis.
L.Moréri enciklopedija
"Universiteto bibliotekoje išsaugotas Tiškevičių bibliotekos XVIII a. knygų rinkinys ypatingas turiniu, stebinančiu mokslo šakų ir kalbų įvairove, odiniais puošniais įrišais, nuosavybę žyminčių knygos ženklų (ekslibrisų, antspaudų ar įrašų) gausa. Šį rinkinį sudaro universalios enciklopedijos, monografiniai ir periodiniai leidiniai, kuriuose dėmesys skiriamas istorijos, religijos, matematikos, fizikos, chemijos, metalurgijos ir kt. temoms", – parodos anotacijoje rašo KTU bibliotekos Retų leidinių skyriaus mokslo darbuotoja Edita Korzonaitė.
Ypatingą vietą rinkinyje užima vieno garsiausių prancūzų švietimo atstovų, rašytojo, literatūros kritiko Denis Diderot ir matematiko, filosofo Jeano le Rondo d'Alembert'o 1778–1781 m. leista enciklopedija "Encyclopédie ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers.." Taip pat saugoma prancūzų šventiko, enciklopedisto Louis Moréri parengta istorinių ir biografinių faktų enciklopedija "Le grand dictionaire historique, ou le mêlange curieux..." Enciklopedija išleista gimtąja L.Moréri prancūzų kalba ir vėliau išversta į anglų, vokiečių, olandų ir ispanų kalbas. Bibliotekoje išliko dviejų skirtingų šios enciklopedijos laidų tomai, išleisti 1702 m. ir 1740 m. Svarbią vietą rinkinyje užima 1797 m. Edinburge išleista Colino MacFarquharo ir George'o Gleigo rengta bei Andrew Bello iliustruota enciklopedija "Encyclopaedia Britannica: or, A Dictionary of Arts, Sciences, and Miscellaneous Literature..."
Planuoja būsimus renginius
Tiškevičių bibliotekoje taip pat saugomas italų teologijos ir medicinos profesoriaus Bartolomeo Castelli žodynas "Amaltheum Castello-Brunonianum, sive Lexicon medicum...", išleistas 1713 m. Pirmą kartą žodynas, pavadinimu "Lexicon medicum graeco-latinum...", publikuotas 1598 m. Vėlesnius leidimus redagavo medicinos profesorius Jacobas Pancrazas Bruno, tad leidinys buvo pervadintas. Žodynas apėmė įvairias medicinos sritis, taip pat fiziką ir chemiją, jame pateikiami terminai lotynų, arabų, hebrajų, graikų, prancūzų ir italų kalbomis. Rinkinyje saugoma ir vieno garsiausių rusų mokslininko, chemijos profesoriaus Michailo Lomonosovo 1757 m. Petrapilyje lotynų kalba išspausdinta didelę reikšmę geologijos mokslui turėjusi studija apie metalų susiformavimą "Oratio de generatione metallorum a Terrae motu..."
Z.Kalesinskas viliasi palaipsniui supažindinti plačiąją visuomenę su Raudondvario grafams priklausiusiomis kultūros vertybėmis, kas dveji metai surengiant parodas iš jų bibliotekos. "Ateityje norėtume surengti didžiulę parodą iš KTU, VU ir Kauno apskrities bibliotekų bei išleisti Raudondvario grafų Tiškevičių bibliotekos gražiausių ir vertingiausių knygų katalogą. Taip pat bendradarbiaujame ir su Lenkijos Olštyno apskrities biblioteka bei Lenkijos knygos tyrinėtojais ir tikimės, kad ateityje galėsime paskelbti ir lenkų mokslininkų tyrinėjimų medžiagą", – planais dalijosi muziejaus direktorius.
Paroda, kurioje eksponuojamos 29-ios senosios knygos, veikia iki rugpjūčio 5 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kiemo galerijos gimtadienis šiemet – ypatingas ne tik naujais ją papuošusiais darbais1
Šiandien Kauno pasididžiavimu tapusioje E. Ožeškienės gatvės Kiemo galerijoje minimas simbolinis, jau dvyliktasis jos gimtadienis. Prieš aštuoniolika metų šiame kieme įsikūręs menininkas Vytenis Jakas, kurio socialin...
-
Kultūros lenktynės: tarp estetinių sprendimų ir viešosios nuomonės3
Tęsdamas meno kūrinio viešojoje miesto erdvėje temą kalbinu Tadą Vosylių – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto 3D meno objektų studijų programos vadovą, skulptorių ir medijų menininką, kurio kūrinių dažnai išvysite ne...
-
„M Stabat Mater“: širdis tirpdantis šokis
Tarptautinis šokio festivalis „Aura“ jau daugiau nei 30 metų į Kauną atveža žymiausias šiuolaikinio šokio pasaulio žvaigždes. Festivalio įkūrėja Birutė Letukaitė pastarus du dešimtmečius buvo nuolatinė vie&...
-
Nuobodžiauti sudėtinga, bet taip naudinga1
Vieną vasaros popietę Nemuno upės pakrantėje Panemunėje žiūrovų minia susidomėjusi stebi pasirodymą apie nuobodulį „The Turtle“. Visi, maži ir dideli, smalsiai stebi, kaip istorijų pasakotojo Pieterio Posto vėžliukas vėžlišk...
-
Miuziklo „Sugar“ premjeroje – nuotaikinga vaikinų metamorfozė
Kauno valstybinis muzikinis teatras (KVMT) naująjį sezoną pradeda su gera vitamino C doze, kurią žiūrovams pateiks miuziklo „Sugar“, pastatyto pagal kino filmą „Džiaze tik merginos“, vyrukai, bėgantys nuo Čikagos gangsterių i...
-
Grupė „Braška lizdas“: visi folkloro atlikėjai dainose palieka dalį savęs
„Autentiškas folkloro dainos atlikimas nėra tik archyvinio įrašo mėgdžiojimas“, – įsitikinę folktronikos grupės „Braška lizdas“ nariai Dainius Kučinskas ir Dalia Peseckaitė. ...
-
Praūžė „Volfas Engelman Oktoberfestas“: šventinis ritualas, bavariškos tradicijos ir princo vizitas
Rugsėjo 20–21 dienomis Kauno gyventojus ir miesto svečius švęsti kvietė penktasis „Volfas Engelman Oktoberfestas“, kuris pritraukė gausų būrį šventiškai nusiteikusių dalyvių, sukūrė tradicinę Bavarijos atmosf...
-
Į Kauną sugrįžta Istorijų festivalis: programoje – ir dokumentinis filmas, skirtas miesto žmonėms
Jau kitą savaitę, spalio 3–6 dienomis, po Kauno ir Kauno rajono erdves pasklis šiemet Kauno miesto muziejaus (KMM) organizuojamas Istorijų festivalis „Transformacija: žmogus, miestas, gamta“. Festivalis kauniečius ir miesto sveči...
-
Atpildas už sunkias repeticijas – harmoningas choro skambėjimas1
Šie metai Kauno technologijų universiteto (KTU) akademinio choro „Jaunystė“ meno vadovei Danguolei Beinarytei išsiskyrė apdovanojimų gausa. Už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai jai įteiktas Kultūros ministerijos garbės že...
-
„Suklegų“ svečiai – optimizmu trykštantis „Curly Strings“1
„Būdami užsienyje mėgstame kalbėti apie paslaptingą ir stebuklingą vietą, vadinamą Estija, iš kurios esame kilę. Ir apie mūsų liaudies muziką!“ – paklausti, ką papasakoti jiems svarbiausia, atsakė estų grupės „Cur...