Atidarė parodą

Vytauto Tomkaus kūrybos kelio nuotraukomis nusagstytos Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) sienos trečiadienio popietę susirinkusiesiems rodė aiškią kryptį – Didžiosios salės link.

Vietos tądien čia pakako visiems – ir svaigstantiems nuo operos solistų balsų, ir įsimylėjusiems dramos teatro sceną, ir negalintiems gyventi be styginių, pučiamųjų ar mušamųjų instrumentų, ir mažiems vaikams arba tiems, kurie širdyje vis dar tokie jaučiasi.

„Po vasaros tylos – ir vėl erdvės pilnos šurmulio. Teatras mus tarsi atgręžia į šaknis, kodėl esame įdomūs ir reikalingi. Ne nuo mūsų juk viskas prasidėjo. Mes esame tam, kad galėtume garantuoti to, kas buvo sukurta, tęstinumą. Tai ir vyksta“, – prieš oficialiosios dalies pradžią Didžiosios salės scenoje NKDT vadovas Egidijus Stancikas kartu V. Tomkaus dukra grafike Dovile Tomkute susirinkusiuosius kvietė trumpam sustoti ir apsidairyti fojė.

Paroda, kaip sakė menininkė, – ne apie asmenybės kultą, o apie visą kartą, kuri tryško optimizmu, nebijojo skleisti kūrybiškumą ir norėjo nustebinti visą pasaulį. Žvelgdamas į V. Tomkaus nuotraukas ir sienlaikraščius, kuriuos labai mėgo apipavidalinti, aktoriaus dukrai antrino ir E. Stancikas.

„V. Tomkus čia ne tik kūrė vaidmenis. Čia sukūrė šeimą, susilaukė dukters, buvo graibstomas kino studijų. Rašė, piešė. Gyveno. Prieš dvejus metus iškeliavo anapilin, tačiau yra gyvas mūsų atmintyje, o laikui bėgant dar labiau suspindėjo jo kūrybiškumas ir tos kūrybos vertė“, – darsyk nusilenkęs legendiniam Lietuvos teatro ir kino aktoriui, E. Stancikas atvėrė Didžiosios salės duris ir pakvietė į sceną, kurią tądien pasidalijo keturių svarbiausių Kauno miesto kultūros įstaigų vadovai ir atstovai.

Pastebėjimas: susirinkusieji vylėsi, kad tokio formato renginys taps kasmete tradicija. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kertiniai akmenys

Mintį susiburti ir drauge paskelbti naujojo sezono žinią paskatino nuolatiniai miestiečių klausimai apie kultūros renginius. Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT), Kauno valstybinio lėlių teatro (KVLT), NKDT ir Kauno valstybinės filharmonijos (KVF) atstovai nusprendė nubrėžti aiškias sezono gaires, pristatyti kultūros įstaigų premjeras ir kitus renginius.

Po vasaros tylos – ir vėl erdvės pilnos šurmulio.

„Labai džiaugiuosi, kad gimė idėja sujungti tris valstybines ir vieną nacionalinę įstaigą. Žinoma, prieš ruošdamasis šiam renginiui pagalvojau, kad esame gana skirtingi. Jūsų teatre – trys pastatymai per pusmetį, ir viskas, o pas mus jau dabar iki Naujųjų metų – apie pusšimtis premjerų. Juk negalime rodyti to paties kelis kartus“, – KVF vadovas, Pažaislio muzikos festivalio koordinatorius Justinas Krėpšta ragino sekti naujienas ir drauge nerti į 61-ąjį sezoną, paženklintą keturiais kertiniais renginiais. Pirmasis, vyksiantis baigiantis rugsėjui, – simfoninės muzikos koncertas „Prisikėlimo simfonija“. Spalį melomanai bus kviečiami švęsti Kauno valstybinio choro 55-erių metų jubiliejų. Lapkritį KVF pristatys simfoninės muzikos koncertą „Bajoras pasitinka gruodį“, o paskutinį šių metų mėnesį kvies pasinerti į šventinį koncertų ciklą.

Ryšys: B. Želvys neslėpė, kad tiek jis, tiek teatralai pasiilgo publikos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Plės ne tik auditoriją

Intriguojantis žada būti ir KVLT pirmasis pusmetis. Lėlės kvies bent į kelias premjeras, o ir pačios keliaus po pasaulį.

„Mums teko palaiminimas sutikti mažuosius žiūrovus ir juos užauginti. Tiesa pasakius, 67-asis sezonas mus įkvėpė drauge stiebtis“, – KVLT  vadovė Rasa Bartninkaitė su džiaugsmu pristatė pirmąją šio sezono premjerą – Agnės Sunklodaitės ugdomąjį spektaklį „Kas čia?“, skirtą mažiausiems žiūrovams – iki trejų metų.

Po spektaklio „Dievų miškas“ supratę, kad lėlės patinka ir suaugusiesiems, teatralai ėmėsi Williamo Shakespeare’o „Karaliaus Lyro“. Šio spektaklio premjera numatyta lapkričio 16 d.

„Plėsime ne tik auditoriją, bet ir geografiją. Lankysime periferijoje gyvenančius vaikus, kurie negali atvykt į didžiuosius miestus. Vyksime į Prancūziją – nuo Tulūzos iki Paryžiaus parodysime 23 spektaklius“, – tuo, pasak R. Bartninkaitės, lėlių kelionė nesibaigs. Visą spalio mėnesį teatralai keliaus po Niujorką, Bostoną, Filadelfiją ir Klivlandą, kur pasakos sesytės Elenytės ir Joniuko aviniuko istoriją. Režisierius Andrius Žiurauskas anapus Atlanto gyvenančius ir sunkiai lietuviškai kalbančius vaikus kvies į edukacinius užsiėmimus „Lėlė, kuri didžiuojasi, kad turi „ė“.

Grįžusios atgal į Lietuvą lėlės lauks didžiųjų metų švenčių, kurioms parengė spektaklius „Išmintingasis besmegenis“ ir „Žaisliuko istorija“.

Vieta: pristatyti naują kultūrinį sezoną E. Stancikas bičiulius pakvietė į  NKDT Didžiosios salės sceną. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nesikeičia tik dramos

85-ąjį KVMT kūrybos sezoną pristatė operos dainininkas baritonas, šio teatro vadovas Benjaminas Želvys. Spindinčiomis akimis pasveikinęs renginio svečius jis prasitarė, kad tokiomis pat nuotaikomis gyvena visa didelė teatro šeima – aktoriai, solistai, choro artistai.

„Atostogos yra gerai, bet mes – kūrėjai, todėl pasiilgstame žiūrovų akių, tylaus jų alsavimo“, – B. Želvys netruko pristatyti laukiamiausias premjeras, skirtas mylimiems žiūrovams. Spalio 4 d. KVMT scenoje – miuziklo „Sugar“, o lapkričio 23-iąją – operos „Bohema“ premjeros.

NKDT naująjį sezoną pasitiks šūkiu: „Keičiasi ne dramos, o mes“.

„Teatras – vieta, kur turime apmąstyti kaitą. Yra ir kitas momentas – į teatrą ateiname ieškodami to, kas nesikeičia. Visa tai čia rasite naująjį sezoną“, – drauge leistis į nuotykį kvietė NKDT meno vadovas teatrologas Edgaras Klivis.

Rugsėjo pradžią, anot jo, turėtų įsidėmėti mažiausieji, kuriems teatralai parengė spektaklį „Miške“, o po savaitės į teatrą kviečiami jaunojo režisieriaus Justino Vinciūno gerbėjai. Trečioji premjera – Gintaro Varno darbas „Kartoteka“.

„Kauno publikai, kultūros žiniasklaidai tikrai nereikia pristatyti G. Varno. Jo spektakliai neišnyko nuo mūsų teatro scenos, todėl galima modifikuoti šūkį: „Keičiasi ne G. Varnas, o mes“, – neišdildomų įspūdžių publikai linkėjo E. Klivis.