- Justina Paltanavičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Atlikėjai: festivalio senbuviai (iš kairės) P.Bingelis, G.Rinkevičius, E.Montvidas, scena dalijosi su jaunaisiais atlikėjais T.Zhuravel ir M.Sedlevičium.
-
su pirmaisiais klausytojais ir augina naujas gerbėjų kartas.
-
Pažaislio festivalyje – reveransas V. Noreikai
-
Pažaislio festivalyje – reveransas V. Noreikai
-
Pažaislio festivalyje – reveransas V. Noreikai
-
Pažaislio festivalyje – reveransas V. Noreikai
-
Pažaislio festivalyje – reveransas V. Noreikai
-
Pažaislio festivalyje – reveransas V. Noreikai
-
Pažaislio festivalyje – reveransas V. Noreikai
-
Pažaislio festivalyje – reveransas V. Noreikai
-
Pažaislio festivalyje – reveransas V. Noreikai
Tas rankų švelnumas, nuo širdies ir nuo veido... Be konteksto tai gali būti tik banalūs žodžiai. Tačiau pridėjus gerai pažįstamą melodiją, jie jau tampa simboliu – legendinio Lietuvos tenoro Virgilijaus Noreikos simboliu. Savo žymųjį "Švelnumą" Algimantas Raudonikis sukūrė specialiai jam. Ir nuo tada, kai labai seniai, tikriausiai 1976-aisiais, ši daina suskambo V.Noreikos lūpose, jiedu tapo neatsiejami. Net pats kompozitorius yra pasakęs, kad būtent maestro atlikimas tapo etaloniniu, ir joks pasaulinio garso tenoras tiesiog negalėtų atlikti geriau.
Būtent "Švelnumas" ir tapo vasariško muzikinio vakaro akcentu birželio 3-ąją, kai į atidarymo koncertą kauniečius sukvietė XXIII Pažaislio muzikos festivalis. Mat pirmasis šio, vasaros simboliu tapusio festivalio koncertas buvo skirtas būtent maestro V.Noreikai atminti.
Atminties ženklai
Festivalio organizatoriai prasitarė, kad koncerte planavo dalyvauti ir pats maestro. Deja, šį pavasarį jo netekome. Tačiau savo repertuaru ir atlikėjais koncertas su legendiniu tenoru buvo glaudžiai susietas – solistas Edgaras Montvidas kadaise mokėsi jo klasėje, o Tetiana Zhuravel ir Modestas Sedlevičius – Tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso 2017-aisiais dalyviai. Scenoje jiems pritarė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, ir Kauno valstybinis choras (vadovas Petras Bingelis).
Vakaro programoje taip pat būta sąsajų su V.Noreika: skambėjo garsūs žymiausių operų, kuriose tikrai ne kartą dainavo pats maestro, numeriai. Išgirdome Guseppe's Verdi "Traviatos", "Nabuko", "Simono Bokanegros", Giacomo Rossini "Sevilijos kirpėjo", Gaetano Donizetti "Liučijos di Lamermūr", Wolfgango Amadeus Mozarto "Don Žuano", Vytauto Klovos "Pilėnų" ir kt. operų fragmentus.
Tai buvo labai nuoširdus, iš pačių širdies gelmių sklidęs linkėjimas anapilin iškeliavusiam V.Noreikai.
Tiesa, opusų pasirinkimas buvo kiek šabloniškas, neieškant įdomesnių, kiek mažiau nugrotų numerių. Kita vertus, Pažaislio festivalis jau gana senokai laikosi tradicijos atidarymo koncertuose laikytis gana neįpareigojančio repertuaro, galbūt priimtinesnio platesniam klausytojų ratui. Tad teko pasidžiaugti, kad šį kartą buvo pasirinkta nors ir šabloniškai, tačiau skoningai – neteko klausytis neva suklasikintų populiariosios muzikos kūrinių, atliekamų žvaigždžių, spindinčių Lietuvos arenose. Ir nors kūriniai kiek pabodę, šį faktą atpirko kokybiškas, kartais netgi jaunatviškai originalus bei gaivus atlikimas.
Be to, tokia kombinacija pasitarnavo dviem, iš pažiūros skirtingiems tikslams: buvo išlaikyta pakili Pažaislio festivalio atidarymo, o kartu ir vasaros pradžios nuotaika, kartu solidžiai ir jautriai prisimenant analipin iškeliavusį Lietuvos operos korifėjų.
Konkursantų debiutas
Itin gerai žinomas repertuaras gali būti nuobodus klausytojui, tačiau atlikėjui gali būti klastingas. Mat atliekant gerai žinomas operų arijas, ypač bel canto stiliaus, pageidautina ne tik tobula technika, bet ir savita interpretacija. Pastarąja sužavėjo sopranas T.Zhuravel, atlikusi Violetos ariją iš "Traviatos", Džildos ariją iš "Rigoleto", Liučijos di Lamermūr ariją iš operos tuo pačiu pavadinimu ir keletą duetų su scenos kolegomis E.Montvidu bei M.Sedlevičiumi.
Itin vaiskus jos balso tembras skambėjo šviesiai ir jaunatviškai, o koloratūros – lengvai bei patraukliai. Violetos, Džildos ir Liučijos personažus solistė sukūrė labai trapius, šviesius, nuoširdžiai mergaitiškus, neapkraudama jų didelėmis dramomis ir sudėtingais vidiniais išgyvenimais. Gražiai bei darniai nuskambėjo ir duetai. Ne veltui Tarptautiniame V.Noreikos dainininkų konkurse ji pelnė publikos simpatijų prizą – nuoširdumo bei jaunatviškumo derinys papirko ir Pažaislyje.
Baritonas M.Sedlevičius, pernai tame pačiame konkurse laimėjęs antrą vietą, buvo gana tradiciškas – pasirodymą pradėjo lietuviškosios operos klasika tapusia Ūdrio arija iš operos "Pilėnai". Vėliau atliko Ambroise'o Thomas Hamleto ariją iš operos "Hamletas", Rozinos ir Figaro duetą iš G.Donizetti "Sevilijos kirpėjo" ir duetą iš Georges'o Bizet "Perlų žvejų" drauge su E.Montvidu. Sužavėjo sodrus ir stiprus jo balso tembras, tačiau kiek pritrūko įdomesnės interpretacijos ir psichologinės gelmės.
Kita vertus, ir pačios jo atliktos arijos to tarsi nereikalauja. Tad liko pasimėgauti itin užtikrintu opusų atlikimu. Ypač gražiai nuskambėjo Hamleto arija, kuriai pritarė ir Kauno valstybinis choras, koncerte atlikęs ir du G.Verdi chorus – Vergų chorą iš "Nabuko" ir Čigonų chorą iš "Trubadūro". Beje, abu juos dainavo lietuviškai – tai kiek nustebino. Mat operų vertimai į lietuvių kalbą buvo ypač populiarūs tautinių atgimimų laikotarpiais, bet kur kas organiškiau jie skamba atliekami originalo kalba.
Atveriant sielos gelmes
Daugiausia aplodismentų tąkart sulaukė Pažaislio muzikos festivalio publikos taip mylimas E.Montvidas. Jis tąkart, rodės, buvo nusiteikęs veikiau patetiškai nei romantiškai. Tačiau kad ir kaip ten būtų, jo profesionalumas abejonių tikrai nekėlė – su kolegomis atlikti duetai suskambo ypač organiškai, subtiliai prisitaikant prie scenos partnerio.
O koncerto perlu tapo ypač jautriai atliekamas jau minėtas A.Raudonikio "Švelnumas", prikaustęs publikos dėmesį. Tai buvo labai nuoširdus, iš pačių širdies gelmių sklidęs linkėjimas anapilin iškeliavusiam V.Noreikai, skambėjęs ne tik ypač jautriai, bet ir savitai, veikiau ne kopijuojant etaloninį atlikimą, o atveriant savo sielos gelmes ir pačias gražiausias balso subtilybes – nuo aksominio švelnumo iki dramatiško patoso.
Publika tai tikrai įvertino, kaip ir koncerto pabaigoje itin dinamiškai atliktą Kalafo ariją iš G.Puccini operos "Turandot". Tai buvo patys jautriausi numeriai, sulaukę gausybės aplodismentų.
XXIII Pažaislio muzikos festivalis prasidėjo dviprasmiškai – fanfariškai, tačiau kartu ir labai jautriai. Regis, ir oras buvo toks pats – šiltas ir saulėtas, tačiau labai vėjuotas. Beje, festivalio organizatoriai teigia, kad šiemetinis festivalis yra ženklinamas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio simbolika. Tad bent jau atidarymo koncertas tikrai buvo ja paženklintas – juk V.Noreika buvo ir yra Lietuvos muzikinio pasaulio simbolis, garsinęs mūsų šalį didžiąją dalį taip mums brangaus valstybingumo 100-mečio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„ConTempo“: nuo sporto salės iki bažnyčios
Rugpjūčio 5–11 d. vyks scenos menų festivalis „ConTempo“, šiais metais pasitinkantis šūkiu „Pasaulio scena – iš arti“. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone liepos 16–21 d.
Liepos 16 d. Ringaudų biblioteka: 16.30 val. edukacija „Vasaros aromatai vonios burbuluose“. Liepos 17 d. Taurakiemio estrada: 19 val. lauko kino seansai. Programa derinama. Garliavos Kaimynystės parkas: 19 val. Lietuvos svarsčių kilnoji...
-
Kulautuvoje vyks bardų festivalis „Akacijų alėja“10
Kulautuvoje, Kauno rajone, šeštadienį vyks 24-asis dainuojamosios poezijos ir gyvos muzikos festivalis „Akacijų alėja“. ...
-
Vienam žmogui konclageris, kitam – altorius1
Karštą vasaros dieną atsivėsinti menu gera ne tik dėl oro kondicionieriaus, įrengto galerijoje, bet ir dėl galimybės pailsėti nuo vasaros linksmybių. Pasinaudojusi galimybe paskutinį mėnesio sekmadienį nemokamai aplankyti muziejus, užsukau ...
-
Lietuvos ekslibriso paroda grįžo į Kauną
Knygų ir meno gerbėjai šią vasarą turi kuo pasidžiaugti – į Kauną atkeliavo jubiliejinė 25-oji Lietuvos ekslibriso paroda. Ji eksponuojama labai simboliškoje erdvėje – Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Galaunių namuos...
-
Biografija – daugiau nei vieno žmogaus istorija
Šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ jau ne pirmi metai vis labiau plečia savo geografiją. Šiųmetis renginys apėmė platų lokacijų spektrą – Vilnių, Kauną, Šiaulius, Tauragę, Elektrėnus. Kruopš...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – du išskirtiniai koncertai1
Artėjantį savaitgalį Pažaislio muzikos festivalis papuoš muzikinę Lietuvos padangę dviem neeiliniais koncertais. Pirmasis, atstovaujantis kamerinei muzikai, nuskambės liepos 13 d. jaukiajame Birštono kurhauze, o antrasis, pristatantis didi...
-
Istorinis banko pastatas atsiveria vokalinei muzikai2
Naujų akustiniam menui tinkamų erdvių nuolat ieškantis Pažaislio muzikos festivalis savo atradimų žemėlapį papildė nauju objektu – UNESCO pasaulio paveldu tapusiais istoriniais Lietuvos banko rūmais. Įspūdingame modernizmo architektūr...
-
Jau šį trečiadienį Kaune prasideda festivalis „Botaninės naktys“ (programa)
Jau šią savaitę, liepos 10–14 dienomis visi kauniečiai ir Kauno svečiai kviečiami atrasti dar nematytą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodą! Kasdien nuo 17 val. čia vyks įspūdingas šviesų, garsų ir instaliacijų f...
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
Pačiame vasaros viduryje, Nemuno ir Neries santakoje 23-ią kartą įvyko festivalis „Operetė Kauno pilyje“. Šis renginys, sukviečiantis kauniečius bei miesto svečius, jau tapo ryškia Kauno miesto muzikinio gyvenimo puošme...