Sakyti „koncertas“ nėra tikslu. Tai, ką publikai parengė R. Kazlas, teisingiau būtų vadinti spektakliu, kuriame vėl susitiko dvi senos draugės – muzika ir poezija. Skambėjo Algirdo Verbos, Roberto Danio, Vlado Šimkaus, Alvydo Valentos, Sigito Gedos, Jurgio Kunčino, Vaidoto Spudo, Tomo Arūno Rudoko, Almos Karosaitės, Antano Masionio, Valdemaro Kukulo, Henriko Čigriejaus, Antano Kalanavičiaus, Ritos Dambrauskaitės, Valdo Gedgaudo, Salio Šemerio, Juozo Erlicko eilės. Žinomos arba bent jau girdėtos pavardės, tačiau ar tikrai taip pat žinoma ir jų kūryba? Kaip sako R. Kazlas, poezija šiandien kukliai tūno atokiau. Tereikia tik atsisukti į ją, įsiklausyti...

„Poezija, Tu – arena, kurią pereiti tam pavyksta, kas eina aštriausia briauna!“ – rašė Vladas Šimkus. Tačiau vaikščiojimas aštriomis briaunomis turi savo dažnai labai didelę kainą. Dauguma autorių, kurių eilės skambėjo, deja, patys jų jau niekada nebeskaitys. Dauguma jų mirė jauni, tarsi kūryba būtų pareikalavusi visų gyvybinių jėgų per trumpą laiką.

Tačiau tą vakarą visi jie vėl buvo čia ir kalbėjo R. Kazlo lūpomis. Kalbėjo aštriai, gluminančiai, jaudinančiai, ironiškai, šmaikščiai, žavingai, netikėtai. Tarsi atradę labiausiai jiems tinkantį ir suprantantį balsą.

Koncerte-spektaklyje suskambo ir visas naujas albumas „Poetai ateina“, kuriame – trylika dainų ir visų jų žodžiai taip pat – Lietuvos poetų. Jas R. Kazlas atliko su ištikimų savo „Pakeleivių“ grupe: Andriumi Daugirdu (bosinė gitara, vokalas), Jone Dambrauskaite (klavišiniai, vokalas), Audriumi Piragiu (gitara), Dainiumi Didžiuliu (gitara), Laurynu Čekeliu (klavišiniai, pučiamieji,vokalas), Žydrūnu Mockūnu (perkusija), Martynu Lukoševičiumi (mušamieji) ir kviestiniu pritariančiu vokalu – Žaneta Taurinskiene.

Koncertas-spektaklis „Poetai ateina“ – tarsi įrodymas, kad mūsų kraštas yra tikrai turtingas savo poetais ir jų kūryba. Nuosekliai sudėliotas ir įtaigiai pateiktas albumo pristatymas daugeliui tapo tikru lietuviškos poezijos atradimų vakaru. „Daugelio poetų jau nebėra, tačiau jų eilės šiandien skamba, vadinasi jų poezija išlieka gyva ir tai yra mažas stebuklas“, – sako R. Kazlas.