- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
R. Vikšraičio žmogus apnuogina ne tik savo kūną, bet ir visuomenės žaizdas
-
R. Vikšraičio žmogus apnuogina ne tik savo kūną, bet ir visuomenės žaizdas
-
R. Vikšraičio žmogus apnuogina ne tik savo kūną, bet ir visuomenės žaizdas
-
R. Vikšraičio žmogus apnuogina ne tik savo kūną, bet ir visuomenės žaizdas
-
R. Vikšraičio žmogus apnuogina ne tik savo kūną, bet ir visuomenės žaizdas
Tie, kas bent kiek labiau domisi fotografijos menu, į klausimą, kas yra Lietuviško kaimo grimasų metraštininkas, atsakytų nesusimąstę. Rimaldas Vikšraitis. Vienų kritikuojamas, kitų vadinamas pasaulinio lygio kūrėju. Unikalaus braižo menininkui skirta Kauno fotografijos galerijoje veikianti paroda „Homo Vikšraitis“.
Tarp Šakių ir pasaulio
Fotografiją studijavęs Vilniaus technikos mokykloje, fotografu dirbęs Šakių buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate R. Vikšraitis parodose pradėjo dalyvauti dar XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Kūrybinio kelio pradžioje palaikymo sulaukęs iš Lietuvos fotografijos mokyklos klasikais laikomų Aleksandro Macijausko, Antano Sutkaus, R. Vikšraitis netapo jų jaunesniuoju sekėju – ilgainiui rado savo išskirtinį stilių. Didžiausios sėkmės ir pripažinimo kūrėjas sulaukė atkūrus Nepriklausomybę, sugriuvus geležinei uždangai ir sovietinei meno cenzūros sistemai.
1997 m. R. Vikšraičiui buvo suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos fotografo menininko garbės vardas. Bene didžiausią pripažinimą jis pelnė 2009 m., kai prestižiniame Arlio fotografijos festivalyje buvo išrinktas Metų atradimu.
Lengvo tragizmo persmelktas, kanonus laužančias lietuvio fotografijas išvydo svarbiose pasaulio ir Lietuvos meno erdvėse ir festivaliuose surengtų kelių dešimčių parodų auditorija. Šiandien R. Vikšraičio kūrybai skirti fotoalbumai ir katalogai, jų įsigiję kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
R. Vikšraičio nuotr.
Gilus žvilgsnis
Pikti, linksmi, apnuoginantys ne tik savo kūną, bet ir dvasią, sustingę natūraliose pozose ir tyčia žaidžiantys su objektyvu, – tokie yra R. Vikšraičio fotografijų žmonės.
Herojų nuogumas, gyvenimiškos pozos, atvirai demonstruojamas konfliktas su nusistovėjusiomis normomis gali šokiruoti arba nustebinti, sukelti auditorijos empatiją.
Pikti, linksmi, apnuoginantys ne tik savo kūną, bet ir dvasią, sustingę natūraliose pozose ir tyčia žaidžiantys su objektyvu, – tokie yra R. Vikšraičio fotografijų žmonės.
Fotografijos atvaizduoja brutalų, fizinį skausmą keliantį gyvenimą, tačiau jose nėra brutalumo. Atvirkščiai – išvystame istorijas apie skurdą, vienatvę, neviltį ir savidestrukcijoje randamą viltį, nepagražintą estetiką, kasdienių bandymų prisijaukinti sėkmę ar paprasčiausiai pasisotinti nuvargintus veidus, grubias, purvinas rankas ir kojas. R. Vikšraičio nuotraukų galia slypi jo santykyje su vaizduojamu kaimu, jo gyventojais.
Dėl šokiruojančių vaizdų, lengvos režisūros Lietuvoje neretai kritikos sulaukiančios R. Vikšraičio fotografijos užsienio ekspertų vadinamos unikaliomis.
„Jis mato gyvenimą taip, lyg gyventų Niujorke, Los Andžele, Londone ar Paryžiuje, bet gyvena mažame Lietuvos kaime. Kai pamačiau Rimaldo darbus, supratau, kad juose yra kažkas, kas paliečia tave ir tavo žmogiškumą", – interviu „Kauno dienai“ yra sakęs galerininkas iš Vokietijos Thomas Schirmböckas, kuravęs Manheimo galerijoje „Zephyr“ 2018 m. surengtą retrospektyvinę lietuvių menininko parodą.
R. Vikšraičio nuotr.
R. Vikšraičio darbai neįprastais laikomi ir dėl konteksto, kuriame jie sukurti. Juk fotografuoti jis pradėjo apie 1970-uosius, ypač cenzūruojamo, į rėmus įsprausto meno laikais. Tačiau, anot Th. Schirmböcko, visa apimančia kūrybine energija ir didžiuliu pasitikėjimu savimi apdovanotas fotografas jau tuomet kūrė tikrų tikriausius performansus.
Pasak dr. Tomo Pabedinsko, R. Vikšraitis nefiksuoja provincijos gyvenimo natūralios tėkmės, jo herojai sąmoningai inscenizuoja groteskiškiausias savo gyvenimo situacijas, kurių autorius nesistengia maskuoti „meniška“ fotografijų vaizdine forma ar švelninti vaizdo metaforomis.
R. Vikšraitis lyginamas su pasaulinio lygio fotomenininkais švedu Andersu Petersenu, amerikiečiu Larry Clarku, fotografavusiu nuo narkotikų priklausomus jaunuolius, ukrainiečiu Borisu Michailovu, sukūrusiu ciklą apie Charkivo benamius. Vis dėlto lietuvio darbuose kritikai įžvelgia daugiau humanizmo, betarpišką fotografo ryšį su savo herojais. Juolab kad kai kuriuose kadruose išvystame ir jį patį.
R. Vikšraičio nuotr.
Lengviau atmesti nei suprasti
Žinomas fotografijos kuratorius rašytojas Adamas Mazuras R. Vikšraitį vadina lietuvių fotografijos problema – ir ne vien lietuvių, bet ir Vidurio Europos. R. Vikšraitis – nesuprastas keistuolis, amžinas autsaideris, nepaklusnus ekscentrikas. Paprasčiau jį atmesti ir marginalizuoti, nei suprasti. Lengviau šaipytis, nei pažvelgti iš autoriaus siūlomos perspektyvos. Patogiau apdovanoti už pasiekimus ir kalbėti banalybes apie orumą, nei atidžiai studijuoti vis naujas nuotraukas ir ciklus.
Anot A. Mazuro, politiškai nekorektiška, vizualiai nepatogi jo fotografija – tai pamišimo akimirka nuosekliame ir elegantiškame fotografijos istorikų, teoretikų ir kritikų naratyve. R. Vikšraitis yra intriguojantis pažinimo simptomas, kurio analizė leidžia suprasti lietuvių ir Vidurio Europos fotografijos kompleksus, elgesį ir tapatybės problemas.
R. Vikšraičio nuotr.
Kūrėjas fotografiją traktuoja kaip išraiškos priemonę, tačiau nebijo atsistoti prieš kamerą ir atskleisti savo poziciją (apsinuoginti tikrąja to žodžio prasme). Tai visuomenės gyvenimo registravimas, tik fantasmagorijos, o galbūt ir haliucinacijos plotmėje.
Didžiuoju semiotiku Algirdu Juliumi Greimu sekanti meno teoretikė Rosalinda Krauss paprastai bet kokį ekscesą nagrinėdavo taikydama semiotinį kvadratą, punktyru sujungdama konkretų fenomeną su atitinkama kategorija. Tačiau R. Vikšraičio vieta, anot lenkų kuratoriaus, atrodo esanti kitokia, o šio fotografo nustūmimas „į šoną” neatspindi jo kūrybos specifikos. Taip prieiname išvadą, kad jį reikia įrašyti į patį vidurį, ties linijų, žyminčių į semantinį lauką įrašytas priešybes, sankirta.
Kas? Paroda „Homo Vikšraitis“.
Kur? Kauno fotografijos galerijoje.
Kada? veikia iki liepos 7 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune nugriaudėjo šimtoji Dainų šventė: užplūstančios emocijos niekam neprilygsta22
Erdvusis Dainų slėnis ir jo prieigos buvo sausakimšos dar gerokai iki prasidedant šimtmetį mininčiai Dainų šventei. Kalbinti žmonės sutartinai teigė, labai laukė šio renginio. ...
-
Šimtmečio šventė: minios žmonių traukia į Dainų slėnį12
Šeštadienį Kaune prasideda šimtmečio Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. ...
-
Kaune prasideda jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“13
Šeštadienį Kaune prasidės 100 metų jubiliejų mininti Lietuvos dainų šventė. ...
-
„Mariupolis – nepalaužiamas“: kovos ir laisvės potėpiai
„Mariupolis – nepalaužiamas“ – daugiau nei dažai ant drobės. Darbai kalba apie meilę laisvei, kurios neatima nei bombų sprogimai, nei sugriauti namai, ir apie drąsą kovoti už tai, kas brangiausia. ...
-
„Operetė Kauno pilyje“: Japonijos spalvos, „Madam Baterflai“ ir legendinė italų opera5
Kasmet vidurvasarį Nemuno ir Neries santakoje įsikuria festivalis „Operetė Kauno pilyje“, kviečiantis kauniečius ir miesto svečius į spalvingą muzikos šventę, jau tapusią tradiciniu miesto muzikinio gyvenimo akcentu. Čia skamba ...
-
Mėgaukis tyla / Enjoy the silence
Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi. Yra laikas gimti ir mirti; laikas sodinti ir rauti, kas pasodinta. Yra laikas žudyti ir gydyti; laikas griauti ir statyti. Yra laikas verkti ir juoktis; laikas gedėti ir šokti. Yra laikas m...
-
Lietuvos etnografijos muziejus – 50 metų atviras lankytojams: kviečia kartu paminėti jubiliejų1
Lietuvos etnografijos muziejus (LEM) įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. Birželio 30 d. 11 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubilieji...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – premjeros ir atradimai
Paskutinę birželio savaitę Pažaislio muzikos festivalis pakvies publiką į tris išskirtinius koncertus, o du iš jų vyks pagrindinėje festivalio erdvėje – paslaptinga aura alsuojančiame Pažaislio vienuolyno kiemelyje. ...
-
Unikalios vietos Kaune atidarymas – ant stogo terasos gros L. Somovas15
Jau greitai Kaune bus atverta pirmoji tokia laisvalaikio erdvė, įkurta ant „Volfas Engelman“ bravoro stogo – „Panorama Skybar“. Birželio 28 d. šioje vietoje, žvelgiant į įspūdingus miesto panoraminius vaizdus, pirm...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės3
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...