- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aštuntajame tarptautiniame Kauno kariljono muzikos festivalyje, organizuojamame Kauno menininkų namų, dvi dienas aidės varpų muzika, atliekama kariljonierių iš Lietuvos, Belgijos, Nyderlandų ir Lenkijos, paruošusių itin plačios žanrinės įvairovės programas.
Pripažintas vardas
Rugpjūčio 31–rugsėjo 1 d. klausytojų iš viso lauks šeši nemokami koncertai: garsiausi klasikos kūriniai, džiazo ir popmuzikos melodijos, elektronine muzika ir balsu papildytos kompozicijos. Muzikinių pasirodymų atlikimas bus gyvai transliuojamas dideliuose ekranuose, o vakarinius koncertus papuoš šventiškai apšviestas Karo muziejus ir aplinkinės erdvės.
Rinktinė muzika, talentingi atlikėjai ir svetingai klausytojus sutinkantis Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis – tai renginio vizitinė kortelė, kurią jau atpažįsta tiek festivalio klausytojai, tiek atlikėjai. Pasak vienos iš organizatorių Silvijos Pročkytės, per septynetą metų festivalis tapo žinomas tarp kariljono muzikantų, o žinia apie puikų instrumentą, gražią aplinką ir gilias šios muzikos tradicijas mieste keliauja iš lūpų į lūpas.
„Mums nebereikia ilgai apie save pasakoti – teigiamas garsas apie festivalį jau yra plačiai nuaidėjęs, todėl kviečiant atlikėjus, jie mielai sutinka atvykti ir koncertuoti Kaune. Pasirūpiname ir klausytojais: kėdėmis, ekranais, apšvietimu – aikštė apipavidalinama, kad jaustųsi šventinė koncertinė nuotaika. Kviečiame klausytojų neišsigąsti nei prastesnio oro, nei vėsesnių vakarų – tiesiog atsinešti skėčius ar pledukus ir pasimėgauti pasirodymais“, – kviečia S. Pročkytė.
Kelionė metų laikais
Šiemet festivalį su ypatingo sudėtingumo ir didelės ištvermės reikalaujančiu koncertu „Le Quattro Stagione“ (Keturi metų laikai) pradės jau trečią kartą jame grojantis muzikantas iš Belgijos Janas Verheyenas. Pasirodymo metu atlikėjas gros ne ištraukas, bet visas garsiojo Antonio Vivaldi kūrinio dalis, tad programa tikrai bus atpažįstama daugelio ausiai.
Kaip sako pats atlikėjas, klausydamiesi šios muzikos išgirsite visus keturis metų laikus – pajusite žiemos speigą ir sniegą, pavasario džiaugsmą, vasaros kaitrą, rudens audras ir liūdesį.
Dieninę šeštadienio programos dalį papuoš Urtė Krutkevičiūtė su įvairius lietuvių folkloro, Europos neoklasikos kompozitorių kūrinius apimančia programa. Jos metu bus pagerbtos ir dvi Kauno miestui svarbios sukaktys: 150-osios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinės ir 80-asis ilgamečio Kauno kariljonieriaus, kariljono kultūros puoselėtojo, Nacionalinės premijos laureato Giedriaus Kuprevičiaus gimtadienis.
Koncerte skambės G. Kuprevičiaus kūrinių aranžuotės, kompozitoriaus dedikacija „Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui atminti“ ir paties M. K. Čiurlionio harmonizuotos lietuvių liaudies dainos. Koncerto pabaigoje prie Urtės prisijungs Kauno kariljonierė Austėja Staniunaitytė-Proietta, kuri atliks Veronikos ariją iš G. Kuprevičiaus miuziklo „Veronika“.
M. Plepio, E. Lylaus nuotr.
Kitoks varpų skambesys
Vienas iš festivalio išskirtinių akcentų – vakariniai koncertai, kurių metu apšviečiamas ir kariljono bokštas, ir Karo muziejus. Šiemet vakaro programoje pasirodys atlikėjai iš Belgijos ir Nyderlandų – Jasperas Depraetere'as su koncertu „Plunksnos“ ir Paulas Maassenas su siuita kariljonui ir elektronikai „Bakchantės“.
J. Depraetere'as savo koncerte ne tik sujungs įvairius kūrinius iš klasikos ir moderniosios kūrybos ar popmuzikos, bet ir pristatys premjerą: kartu su kariljonieriumi Witoldu Maciaku duetu atliks Loretos Narvilaitės (1965) kūrinį „Saulėlydžio jūros daina” (The Song of The Sunset Sea), skirtą Klaipėdos ir Gdansko miestams. Jo pasaulinė premjera įvyko šią vasarą Gdanske, o lietuviškoji premjera nuskambės tarptautiniame Kauno kariljono muzikos festivalyje.
Festivalis žinomas tarp kariljono muzikantų, o žinia apie puikų instrumentą, gilias šios muzikos tradicijas mieste keliauja iš lūpų į lūpas.
Šeštadienio vakarą užbaigs olandas P. Maassenas: tai kariljonierius, žinovus žavintis savo atlikimo technika ir šįkart Kauno klausytojams parengęs dar negirdėtą programą, kurioje nestigs džiazo, elektroninės muzikos ir improvizacijų. Kaip sako pats atlikėjas: „Mano atliekamos elektroninės siuitos idėja – kad žmonės, mažiau pažįstami su kariljono muzika, ją pamiltų ir išgirstų varpus kitaip“.
Sekmadienio eksperimentai
Antrąją festivalio dieną koncertuos lietuvių duetas: Kauno kariljonierė Roberta Daugėlaitė ir Raimundas Eimontas su specialiai šiam festivaliui sukurta originalia kompozicija-improvizacija „Driblingas“, atliekama kariljonu, elektrine gitara ir balsu.
Kaip sako patys atlikėjai, kūrinyje kariljono garsinėje jūroje nardys elektrinės gitaros dainuojantis banginis, o ambientines faktūras pjaustys elektrinės gitaros akordai, spalvinami vokalinėmis melodijomis.
Festivalį uždarys jaunas atlikėjas iš Lenkijos W. Maciakas, studijuojantis senuosius menus, klavesino muziką ir nuo mažens besižavintis kariljonu. Jo koncertas „Muzikoje skendintis bokštas“ pakvies į kelionę erdve ir laiku: skambės kompozicijos, atkeliavusios iš psalmių, baroko šokių, melancholiško romantizmo ir iki pat minimalistinės XX–XXI a. muzikos. Kaip programą pristato pats autorius: „Muzika jus nuneš į Lietuvą, Lenkiją, JAV, Prancūziją, išgirsite tokius kompozitorius kaip Arvo Pärtas, Philipas Glassas, Janas Pieterszoonas Sweelinckas, Marta Ptaszyńska ir Staf Nees“.
Festivalio koncertai
Rugpjūčio 31 d. 14 val. J. Verheyeno „Le Quattro Stagione / Keturi metų laikai“; 15 val. U. Krutkevičiūtės „Nuo flokloro iki klasikos“ ir A. Staniunaitytės-Proietta „Veronika“; 20 val. J. Depraetere „Plunksnos“; 21 val. P. Maasseno „Bakchantės“, siuita kariljonui ir elektronikai.
Rugsėjo 1 d. 12 val. R. Daugėlaitės ir R. Eimonto „Driblingas“; 13 val. W. Maciako „Muzikoje skendintis bokštas“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Martynas Tyla apie M.A.M.A.: viskas vyko pakankamai subtiliai
M.A.M.A. apdovanojimų atgarsiai tebeaidi pastebėjimais, pasipiktinimais, padėkomis, svečių įvaizdžių aptarimais ir t.t. Netrūksta ir priekaištų dėl muzikos atstovų elgesio, vedėjų juokelių. Ką apie tai mano M.A.M.A. organizuojančios aso...
-
Kultūros ir sporto renginiai sausio 29–vasario 2 d.
Sausio 29 d. Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Konferencijų salė: 17.30 val. – susitikimas su režisieriumi G. Padegimu ir teatrologe E. Markevičiūte ir knygos „Įtariamas PADEGIMAS“ pristatymas. Sausio 30 d. Zapy&...
-
Mėgėjų teatrui – 10 metų
Sausio 19 d. Garliavos kultūros centro mėgėjų teatras „Be pavadinimo“ iškilmingai minėjo savo 10-ties metų jubiliejų su premjera „Karvė, vardu Poezija“. ...
-
Ant M.A.M.A. scenos užsirūkęs reperis: mes, kanapių rūkytojai, esame laisvi Lietuvos piliečiai
Penktadienį vykusiame renginyje publiką šokiravo apdovanojimą M.A.M.A. scenoje atsiėmę „Despotin Fam“ grupės nariai – vienas iš atlikėjų tiesioginiame eteryje išsitraukė „kasiaką“. Po šio žin...
-
Tai ką jis ten rūkė? Aiškinsis policija
Penktadienį 23.28 val. policijai paskambinęs pranešėjas nurodė, kad Kauno „Žalgirio“ arenoje muzikos apdovanojimų M.A.M.A. iškilmių metu vienas iš atlikėjų scenoje užsirūkė. ...
-
Metų proveržiu tapęs Silvester Belt skyrė aštrią žinutę prezidentui: meilė yra meilė
Penktadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arena ošia. Į ją susirinko ryškiausios muzikos pasaulio žvaigždės. Dvi M.A.M.A. 2024 apdovanojimų statulėles laimėjęs Silvester Belt skyrė žinutę ir Lietuvos prezidentui Gitanui Naus...
-
M.A.M.A. apdovanojimų scenoje – Pareigytės akibrokštas: Karina, kodėl?
Vos prasidėjus M.A.M.A. apdovanojimams – Nijolės Pareigytės akibrokštas grupei „Šeškės“. ...
-
Į Kauno „Žalgirio“ areną renkasi gausus būrys muzikos mylėtojų: tai – mano svajonė
Sausio 24-osios vakarą Kauno „Žalgirio“ arena tampa tikra žvaigždžių padange. Jau netrukus M.A.M.A. apdovanojimuose paaiškės, kas praėjusiais metais švytėjo ryškiausiai. ...
-
M.A.M.A. raudonasis kilimas: kaip pasipuošė žinomi žmonės
Penktadienį Kaune, „Žalgirio“ arenoje, vyksta Muzikos asociacijos metų apdovanojimai (M.A.M.A.). Ant apdovanojimų raudonojo kilimo pavakarę pradėjo rinktis žinomi Lietuvos žmonės. ...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...