- Parengė Alvydas Surblys, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų leidinių skyriaus vyresnysis bibliotekininkas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Santaka" ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų leidinių skyrius tęsia pažintį su žmonėmis, kūrusiais 1918-aisiais nepriklausomybę vėl atgavusią Lietuvos valstybę. Šįkart dėmesys – kalbininkams.
Kalbininkas Jonas Jablonskis yra pasakęs "Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti." Uolieji anglų kaip tarptautinės bendravimo kalbos garbintojai žymiam kalbininkui paprieštarautų, kad užsienio kalbų mokėjimas – tai mūsų integracijos į pasaulinius procesus būtina sąlyga. Tačiau ta integracija bus nieko verta, jei ji bus vykdoma aukojant gimtąją kalbą.
Visais laikais kalbininkai suprato, kad tokia intervencija pavojingiausia valstybei, jos identitetui. Kalba yra valstybės pamatas, o kalbininkai rūpinasi, kad tas pamatas būtų tvirtas ir gerai prižiūrėtas. Tačiau pastačius gražų valstybės rūmą kuklūs kalbos puoselėtojai dažnai būna pamirštami bei nepakankamai įvertinami, o jų pastangos apginti kalbą nuo svetimybių įtakos kartais panašėja į kovą su vėjo malūnais.
Laikinosios sostinės žymiausių kalbininkų pastangos nenuėjo veltui. Jie padėjo jaunos Lietuvos valstybės kalbos pamatus, buvo lietuvių kalbos teorijos ir praktikos pirmeiviai ir savo darbais išsikovojo net tarptautinį pripažinimą. Nors materialiai jie buvo nepakankamai skatinami, kartais net jautėsi nesuprasti, bet savo gyvenimu ir darbu įrodė, kad dažnai puikių rezultatų galima pasiekti ir minimaliomis sąlygomis. Ir dabar, minint atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, būtina prisiminti tuos gerai žinomus ir mažiau girdėtus laikinosios sostinės lietuvių kalbos puoselėtojus.
Kalbininkas prof. Juozas Balčikonis (1885 03 24 Ėriškiuose, Ramygalos vlsč, Panevėžio apskr. – 1969 02 05 Vilniuje, palaidotas Ėriškiuose) daugiausia nusipelnė lietuvių leksikografijos srityje, buvo lietuvių kalbos žodyno vyr. redaktoriumi (1930–1952). Šio žodyno redakcija 1932–1940 m. buvo Maironio pasistatytame name Aleksote, dabartinis adresas Amerikos lietuvių g. 9, kur gyveno ir pats kalbininkas. Pirmasis jo redaguoto "Lietuvių kalbos žodyno" tomas pasirodė 1941 m., antrasis – 1947 m., o iš trečiojo tomo redakcijos J.Balčikonis jau buvo pašalintas. Kalbininkas Pranas Skardžius apie J.Balčikonio redaguotojo žodyno rengimo peripetijas straipsniuose "Gimtosios kalbos" ir "Aidų" žurnaluose rašė:
[...] J.Balčikonio redaguotasis žodynas iš esmės skiriasi nuo K.Būgos pradėtojo žodyno: K.Būga buvo pasiryžęs į savo žodyną sudėti visa, ką tik jis žinojo ir turėjo surinkęs – akcentologiją, žodžių istoriją, geografiją, etimologijas ir kt., ir surinktąją medžiagą spausdino daugiausia įvairių šaltinių rašyba bei paaiškinimais, o J.Balčikonio žodynas yra vien tik aiškinamasis, be jokių kalbotyrinių išvedžiojimų. Paprastai duodami tiek lietuviški žodžiai, tiek plačiau žinomi skoliniai, išskyrus tarptautinius, tik iš knygų pažįstamus žodžius. Daugiau vertindamas šių dienų kalbą, jis daugiau vietos duoda ir gyvosios žmonių bei vėlyvesnių raštų kalbos žodžiams ir lytims, o senesnių šaltinių žodžius ir ypatingai jų lytis kiek mažiau paliečia ir paprastai deda tolesnėje, paskutinėje vietoje. Naujadarų ir skolinių kilmę nurodo tik santrumpomis, nors ne visai nuosekliai ir teisingai. [...] (Juozas Balčikonis / Pr. Skardžius // Gimtoji kalba.-1960, Nr. 2, p. 25).
[...] Didįjį lietuvių kalbos žodyną, kaip žinome, pradėjo ruošti K.Būga, bet staiga 1924 m. miręs, jis tesuspėjo spaudai paruošti tik mažą jo dalį – platoką įvadą ir raidę A iki žodžio "anga". Likusioji žodyno medžiaga, niekieno neliečiama, universiteto palėpėj išgulėjo ligi 1930 m. pabaigos, kada Švietimo Ministerija J.Balčikoniui pavedė suorganizuoti naują šio žodyno redakciją. Ir jis tuojau tą darbą pradėjo : sudarė redakcinį žodyno kolektyvą, redakcijos sekretoriumi pasikvietė savo buvusį mokinį kupiškėną Napalį Grigą, baigusį Panevėžio mokytojų seminariją, sutelkė gausų būrį žodžių rinkėjų iš įvairių Lietuvos vietų ir per pirmą dešimtmetį K.Būgos žodyninį palikimą (613553 lapelius) keleriopai padidino (ligi 2 milijonų kortelių). [...] (J.Balčikonio netekus / Pr. Skardžius // Aidai.-1969, bal. (Nr. 4), p. 153-154).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į gimtąjį miestą atveža ypatingą spektaklį
Kaune gimusi ir augusi Marta Vendland studijuoti pasirinko Klaipėdoje. Įgijusi lietuvių filologijos ir režisūros specialybę, ji pajūryje įkūrė mėgėjų teatrą „Artyn“. Dabar į gimtąjį miestą režisierė atveža spektaklį „T...
-
Kaune atgims legendinė „Bohema“6
Į istorinio teatro sceną grįžta „Bohema“. Kauno valstybinis muzikinis teatras (KVMT) gyvena antrosios šio sezono premjeros laukimu. Lapkričio 23-iąją teatro salę pripildys Giacomo Puccini operos „Bohema“ muzika. Spektakli...
-
Teatro patirtys naktiniame VDU Botanikos sode1
Kaunas pelnytai gali pasidžiaugti ne vienu ilgamečiu ir didelę svarbą miesto kultūriniame gyvenime įgijusiu festivaliu. Ypač netradicinėse vietose vykstantys eksperimentiniai reginiai leidžia naujai ir netikėtai atrasti tiek pačias tam tikras meno f...
-
Įsivaizduojamas J. Meko ir kolegos iš Senegalo pokalbis, virtęs filmu
Atidūs Jono Meko (1924–2019) biografijos žinovai suklus: amerikietiškojo avangardo kino krikštatėvio bičiulių rate nerastume Afrikos kino pradininko, rašytojo ir režisieriaus iš Senegalo Ousmane’o Sembène&rs...
-
Menas karo šiukšles paverčia vilties laiškais
Po pasaulį keliaujanti ukrainiečių menininkų darbų paroda kasdienybės skubėjime paskendusiems žmonėms neleidžia pamiršti, kad Europoje tebevyksta žiaurus karas. Ant šovinių dėžių nutapyti šventieji pasitinka į Nacionalinį ...
-
G. Markučio abstraktieji peizažai4
Ąžuolyno bibliotekoje veikia tapytojo Gito Markučio tapybos darbų paroda „Abstraktus peizažas“, kviečiantis pasimėgauti šio nuoširdaus garliaviškio kūrėjo darbais. ...
-
R. Williamsas sugrįžta į Lietuvą: įspūdingą šou surengs Kaune7
Kauno Dariaus ir Girėno stadionas šią vasarą sulauks dar vienos superžvaigždės. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai lapkričio 11–17 d.
Lapkričio 11 d. Rokų laisvalaikio salė: 11 val. – edukacinis užsiėmimas „Visuose languose Kalėdos: šventinių žaisliukų kūrimas“. Liučiūnų laisvalaikio salė: 18 val. – neformaliojo suaugusiųjų švie...
-
Savaitgalį Kaune – proga pasidairyti į išskirtinių veislių paukščius6
Ateinantį savaitgalį, lapkričio 9–10 dienomis, Kaune rengiama naminių paukščių paroda yra ne tik svarbus įvykis sparnuočių augintojams, bet ir puiki proga iš arti susipažinti su įvairiomis naminių paukščių rūšim...
-
Į Kauną sugrįžo egzotika: skleidžiasi trapus tropinis grožis1
Į Kauną sugrįžo egzotika – Botanikos sode atidaryta tropinių drugių paroda. Tai galimybė pasinerti į spalvų ir grožio pasaulį, kuriame trumpam užmirštama rudens dargana. ...