Žvilgsnis į rastus partizanų dokumentus: „dovanėle“ priešui irgi nenustebino

Prieš daugiau nei savaitę Kauno rajone aptikti partizanų dokumentai dėl trūkstamo finansavimo laukia eilėje, kada galės būti restauruojami, tačiau jau dabar aišku, kad daugiausia tai – Pietų Lietuvoje leistas laikraštis „Partizanas“, taip pat – raportai apie veiklą, žuvusius partizanus, partizanų ir jų rėmėjų sąrašai. Iš arčiau į neįkainojamos vertės istorinius dokumentus žvelgia LRT TELEVIZIJOS laida „Karinės paslaptys“.

Kauno rajono Šališkių girininkijos girininko pavaduotojas Juozas Genevičus sunkiai įžengiamuose miškuose aptiko bidoną, pilną partizanų korespondencijos. Tai yra labai svarbus radinys, ir sensacingas ne tik savo turiniu, tačiau ir tuo, kad partizanai nepalikdavo savo korespondencijos bet kaip ir bet kur, nebent – su „dovanėle“ priešui.

J. Genevičus bidone, prisipildžiusiame vandens, sako radęs ne tik partizanų laikraščių ir dokumentų, tačiau ir granatą. Girininkas pasakoja sužinojęs, kad granata bidone nebuvo palikta šiaip sau – tokie bidonai su korespondencija paprastai būdavo konstruojami taip, kad atidarius dangtį prie jo pritvirtinta virvė ištrauktų granatos žiedą.

Miškas, kuriame aptiktas bidonas – tiesiog persunktas partizanų istorijos: 1945–1952-aisiais šiuose apylinkėse veikė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai.

Išgelbėti pačiu laiku

Per keliolika valandų nuo radimo bidonas dokumentais atsidūrė Lietuvos archyvarų rankose. Į Lietuvos centrinį archyvą, kurio specialistai geba restauruoti tokius dokumentus, radinį pristatęs Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas Kęstas Remeika teigia, kad partizanų dokumentus pavyko išgelbėti pačiu laiku, o jų vertė, jau dabar aišku, yra neįkainojama būsimiesiems tyrimams.

„Visi partizanų dokumentai yra vertingi istorijai, nesvarbu, ar tai visas jų bidonas, ar vienas lapelis. Rasti Tauro apygardos Žalgirio rinktinės dokumentai, kurių didžiąją dalį sudaro Pietų Lietuvos srities partizanų leistas laikraštis „Partizanas“. Kiek pavyko išsiaiškinti, tai yra vieno – 1951 balandžio mėnesio laikraščio numerio pluoštas.

Pavyko išardyti ir vieną dokumentų ritinėlį bei nustatyti, kad tai yra 1950–1952 metų Dariaus ir Girėno tėvonijos dokumentai, pasirašyti Povilo Pečiulaičio-Lakštingalos. Tarp dokumentų – ūkinės apskaitos, raportai apie veiklą, žuvusius partizanus, partizanų ir jų rėmėjų sąrašai“, – pasakoja K. Remeika.

Rasti dokumentai bus restauruojami Lietuvos centriniame archyve, po restauravimo pateks į Lietuvos ypatingąjį archyvą, bus susisteminti, suskaitmeninti ir pateikti visuomenei.

Tačiau kol kas, K. Remeikos teigimu, partizanų dokumentai savo restauracijos laukia eilėje, nes trūksta finansavimo dar ir anksčiau rastiems partizanų dokumentams restauruoti.

Pasak Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojo, radus tokius dokumentus, jų jokiu būdu negalima ardyti, džiovinti, juos reikia paslėpti nuo saulės spindulių, įdėti į plastikinį maišą ir šaldytuvą, o tuomet kreiptis į bet kurį valstybės archyvą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Faktas

Faktas   portretas
Tai puiku. Partizaninio karo istorija Lietuvoje pasipildė autentiškais Žalgirio rinktinės partizanų dokumentais.

h20

h20 portretas
tai zodziu radejas yra laimes kudikis... kad granata nesprogo... matyt uzkabinimas nurudijo...
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių