- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2024 m. lapkričio 3 d. netekome iškilios asmenybės – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorės emeritės, habilituotos mokslų daktarės Nijolės Misiūnienės.
Už mokslinę, pedagoginę, klinikinę ir visuomeninę veiklą 2000 m. profesorė apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2002 m. – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2013 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusios gydytojos garbės vardas.
Profesorės viso gyvenimo veikla – reikšmingas indėlis kuriant naują Lietuvos aukštojo medicinos mokslo įvaizdį, taurus pavyzdys bendradarbiams ir kolegoms. Ypač daug profesorė N. Misiūnienė nusipelnė LSMU.
„Gydytojų darbas labai sunkus, yra daug graužaties, bet yra ir daug džiaugsmo. Labai malonu, kai jauti, kad gali išgydyti žmogų. Pilnatvės turėtų pakakti kiekvienam gydytojui. Kolegoms palinkėčiau įvertinti tai, ką jie turi ir gali. Tereikia kartais įdėti daugiau širdies, ir viskas bus gerai. Gražumu daug pasieksi. Gražus bendravimas ir pacientui daug duoda, ir gydytojo įvaizdį stiprina. Iš vyresniųjų mokosi jaunimas, todėl jiems reikia rodyti gerą pavyzdį“, – apie mediko pašaukimą yra kalbėjusi profesorė.
N. Misiūnienė gimė 1933 m. sausio 28 d. Telšiuose. Būdama septyniolikos, baigė Kauno 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą, kuris po pusmečio buvo perorganizuotas į Kauno medicinos institutą.
1956 m. su pagyrimu baigusi studijas, N. Misiūnienė pradėjo dirbti dabartinėse Kauno klinikose Vidaus ligų, vėliau Kardiologijos skyriaus gydytoja. 1962 m. pakviesta dirbti asistente Hospitalinės terapijos katedroje.
1966 m. apsigynė medicinos mokslų kandidato (nostrifikuota kaip mokslų daktaro) disertaciją „Sirgusiųjų miokardo infarktu prognozės ir ilgalaikio gydymo antikoaguliantais klausimai“, 1982 m. – medicinos mokslų daktarės (nostrifikuota kaip habilituotos mokslų daktarės) disertaciją tema „Sirgusiųjų miokardo infarktu ligonių ilgamečio stebėjimo rezultatai (klinikinė būklė, darbingumas, letališkumas, reabilitacijos efektyvumas)“, yra paskelbusi daugiau kaip 180 mokslinių straipsnių.
1973 m. N. Misiūnienei suteiktas docentės, 1988 m. – profesorės vardas.
Profesorė aktyviai dirbo steigiant Reumatologijos kliniką, įtvirtinant Kauno klinikose reumatologiją kaip savarankišką vidaus ligų sritį, rengiant vadovėlius ir kitą mokymo medžiagą. Reumatologijos klinikai profesorė N. Misiūnienė vadovavo 1992–1997 m., iki 2007 m. buvo Vidaus ligų departamento vadove.
Profesorė buvo tuomečio Kauno medicinos universiteto Senato narė, Senato plėtros ir integracijos komisijos pirmininkė, Kauno klinikų Gydymo tarybos narė, Stebėtojų tarybos narė.
Daug metų ji buvo neetatinė LR Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantė reumatologijos ir vidaus ligų klausimais, Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narė, dalyvavo ruošiant daugelį norminių teisės aktų.
Profesorės N. Misiūnienės veikla buvo ypač svarbi LSMU plėtrai. 1991–1998 m. profesorė ėjo Kauno medicinos akademijos studijų prorektorės pareigas. Tai buvo ypatingas laikotarpis ir itin svarbi profesorės veiklos sritis, nes tuo metu pradėta medicinos mokslų studijų reforma.
Vadovaujant ir dalyvaujant profesorei, klotas pamatas šiuolaikiškam ir stipriam mūsų dienų universitetui.
Sujungus mokslo tyrimo institutus ir ligoninę su aukštąja medicinos mokykla, įgyvendintas pagrindinis sėkmingo specialistų rengimo principas – mokslo, studijų ir medicinos praktikos vienovė. Įsteigti du nauji fakultetai – Visuomenės sveikatos ir Slaugos, naujos katedros ir klinikos kituose fakultetuose. Pradėti rengti naujų specialybių gydytojai, ypač daug dėmesio skirta šeimos gydytojo institucijai kurti ir stiprinti. Parengta vieninga nepertraukiama ikidiplominių ir podiplominių studijų sistema, pradėtas specialistų rengimas rezidentūroje.
Siekiant Europos standartų, pertvarkytos ikidiplominės studijos, palaipsniui įvesta ciklinė studijų sistema, pasirenkamųjų dalykų studijos, studijų moduliai, skatinamas studentų savarankiškas darbas, pradėta taikyti studentų darbo apskaita kreditais.
Profesorė N. Misiūnienė atstovavo Lietuvai Medicinos studijų Europoje asociacijos AMEE veikloje. 1996–1999 m. ji buvo Europos medicinos aukštųjų mokyklų asociacijos (AMSE) valdybos nare.
N. Misiūnienė buvo pirmojo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nare, Nacionalinės sveikatos koncepcijos kūrimo grupės nare, viena aktyviausių Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) atkūrimo iniciatorių ir LGS VII ir VIII suvažiavimų organizatorių, 1989–1992 m. buvo LGS valdybos nare, Kauno gydytojų sąjungos pirmininke.
Universiteto Senatas 2007 m. N. Misiūnienei suteikė profesoriaus emerito vardą.
Per daugybę metų profesorė N. Misiūnienė išugdė būrį pripažintų specialistų – profesionalų, aktyviai plėtojančių medicinos mokslą, studijas ir praktiką.
Liūdime netekę tauraus, šviesaus žmogaus, nuoširdžios draugės ir geros kolegės, išskirtinio pedagoginio talento, ypatingos inteligencijos ir tolerancijos asmenybės.
Nuoširdžiai užjaučiame velionės artimuosius ir draugus.
Atsisveikinti su profesore bus galima trečiadienį (lapkričio 6 d.) nuo 9 iki 13 val. laidojimo namuose „Rekviem“ (Jonavos g. 41 A, Kaunas). 14 val. urna išnešama, laidojama šeimos kape Romainių I kapinėse. Šv. Mišios vyks trečiadienį (lapkričio 6 d.) 8 val. Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (mažojoje), Aukštaičių g. 4, Kaunas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje2
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu105
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Kariuomenės pradžia – su išlikimo mūšiais
Su žinomu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonu Vaičenoniu kalbėjomės apie Lietuvos valstybingumo pamato kertinį akmenį – kariuomenę, jos kūrimą 1918–1919 m. ...