Sprendimą gali skųsti

"Sodros" Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis, paklaustas, kodėl atsakymą iš "Sodros" Daiva gavo tik po 36 kalendorinių dienų, atsakė: "Teisės aktuose nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas, per kurį turi būti priimamas sprendimas dėl socialinio draudimo pensijos paskyrimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo prašymo su visais būtinais dokumentais ir duomenų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą asmuo turi būti informuotas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, jeigu asmuo kartu su prašymu pateikė visus būtinus dokumentus, t.y. prašymo pateikimo dieną buvo gauti visi sprendimui priimti būtini duomenys, pensijos paskyrimo ir sprendimo išsiuntimo terminai nebuvo pažeisti – sprendimas priimtas per 30 kalendorinių dienų ir asmeniui pateiktas per penkias darbo dienas, tarp kurių galėjo įsiterpti ir viena ar dvi nedarbo dienos."

Pasiteiravus, kodėl moteriai apskaičiuota vos 89 eurų neįgalumo pensija, nors mokesčius "Sodrai" ji mokėjo 30 metų, pašnekovas citavo įstatymais numatytą tvarką: "Netekto darbingumo pensijos dydis priklauso nuo gyventojo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų bei taikomo netekto darbingumo lygio daugiklio, kuris, netekus 45 proc. darbingumo, yra 0,5."

"Jeigu žmogus mano, kad pensija apskaičiuota neteisingai, jis visada gali tokį sprendimą skųsti", – užsiminė S.Jarmalis. Pasak jo, kaunietės situacijos komentuoti jis negalintis, nes nežino konkrečių asmens duomenų – kiek metų stažo per gyvenimą žmogus įgijo ir kokio dydžio buvo jo draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos (tai yra kiek jis turi įgijęs pensijos apskaitos vienetų).

"Jei žmogus toliau dirba, jis sumoka daugiau socialinio draudimo įmokų, atitinkamai įgyja daugiau stažo ir pensijos apskaitos vienetų ir dėl to jo pensija gali padidėti", – "Sodros" atstovo žodžiais, pensija gali kisti ir keičiantis asmens netekto darbingumo lygiui.

Pašnekovo teigimu, visų socialinio draudimo išmokų dydis yra tiesiogiai susijęs su gyventojo draudžiamosiomis pajamomis, atitinkamai – ir su sumokėtomis socialinio draudimo įmokomis. Didesnės draudžiamosios pajamos lemia, kad žmogus sumoka daugiau socialinio draudimo įmokų. Atitinkamai ir jo socialinio draudimo išmokos didesnės nei tų gyventojų, kurie sumokėjo mažiau socialinio draudimo įmokų.

Į klausimą, kodėl netekto darbingumo pensija Daivos atveju yra kur kas žemesnė už absoliučią skurdo ribą, S.Jarmalis atsakė: "Skiriant netekto darbingumo pensiją teisės aktuose nėra numatyta atsižvelgti į absoliučią skurdo ribą. Vertinamas gyventojo įgytą stažas, sumokėtos socialinio draudimo įmokos (atitinkamai įgyti pensijų apskaitos vienetai) ir netekto darbingumo lygis."

Pasak S.Jarmalio, kai baigsis pusė metų, kuriai skirta netekto darbingumo pensija, moteriai reikės kreiptis tik į NDNT. "Į "Sodrą" dėl paskirtos pensijos mokėjimo pratęsimo klientei pakartotinai kreiptis nereikės, nes duomenis apie nustatytą darbingumo lygį "Sodra" iš NDNT gauna automatiniu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju pensija nėra skiriama iš naujo – pratęsiamas jos mokėjimas pritaikius naujai NDNT nustatytą netekto darbingumo lygio daugiklį, atitinkantį asmens darbingumo lygį", – sakė Komunikacijos skyriaus vedėjas.

Daugiau informacijos apie tai, kaip apskaičiuojama netekto darbingumo pensija: www.sodra.lt/lt/kaip-apskaiciuojama-netekto-darbingumo-pensija

Komentaras

Nomeda Pikelytė

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė

Norėdamas išsiaiškinti, kodėl toks, o ne kitoks, darbingumo lygis žmogui nustatytas, jis turi kreiptis į tą NDNT teritorinį skyrių, kur jam dalinis darbingumas buvo nustatytas, ir jam bus paaiškinta. Be to, tas žmogus turi tiesę per 30 kalendorinių dienų apskųsti sprendimą tarnybos direktoriui. Tada Vilniuje esantis NDNT Sprendimų kontrolės skyrius tą teritorinio skyriaus sprendimą peržiūri ir nustato, ar jis priimtas pagrįstai.

Nustatant darbingumo lygį, vertinami ne tik medicininiai duomenys, kuriuos mums pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, bet ir socialinis faktorius. Tai yra pildomas ir Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas. Įvertinus medicininį ir socialinį faktorius, pagal tam tikrą formulę nustatomas darbingumo lygis. Tik iš diagnozės mes negalime pasakyti, ar bus nustatytas tam tikro laipsnio nedarbingumas, ar ne.

Kodėl darbingumo lygis kartais nustatomas tik pusei metų? Tai aprašyta dviejų ministrų – Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo – pasirašytame įsakyme. Kriterijus, kuriais remiantis nustatomas darbingumo lygis, ne mes patys sugalvojome. Ir, jei tai yra pirminis negalios vertinimas, darbingumo lygis niekada nenustatomas iki pensijos – tik tam tikram laikui. Juk žmogaus būklė gali keistis. Terminas nustatomas galvojant apie tai, kad žmogaus būklė nebūtinai blogės – ji gali ir pagerėti.

Pusė metų yra trumpiausias laikotarpis, kuriam nustatomas darbingumo lygis. Ilgiausias laikotarpis – iki pensijos. Pensininkams nenustatomas darbingumo lygis – jiems gali būti nustatomi specialieji poreikiai

Norint, kad dalinis darbingumas būtų pratęstas, baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, žmogus turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šis turi parengti siuntimą su naujausiais medicininiais duomenimis, atspindinčiais esamą situaciją. Šie duomenys turi būti pateikti NDNT. Pagal tai bus atliktas naujas darbingumo lygio vertinimas.