- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Domėsis: naujojo Svainių gatvelės pagrindo pokyčius stebės mokslininkai.
-
Duobių pabaiga? Inovatoriai Kaune suremontavo eksperimentinę gatvę
-
Duobių pabaiga? Inovatoriai Kaune suremontavo eksperimentinę gatvę
-
Duobių pabaiga? Inovatoriai Kaune suremontavo eksperimentinę gatvę
-
Duobių pabaiga? Inovatoriai Kaune suremontavo eksperimentinę gatvę
-
Duobių pabaiga? Inovatoriai Kaune suremontavo eksperimentinę gatvę
-
Duobių pabaiga? Inovatoriai Kaune suremontavo eksperimentinę gatvę
Praėjusią savaitę Kaune apsilankę Norvegijos verslininkai inovatoriai čia sutvarkė vieną gatvelę. Anot jų, beveik visi dar prieš penkiolika metų jų šalyje šia technologija, kuri vis tobulinama, pradėti tvarkyti keliai išsilaikė gerai.
25 cm pagrindas
Atsikratęs duobių sostinės vardo Kaunas duobių neatsikratė. Ypač daug jų atsiranda pavasarį. Niekur nedingo nepatogumai dėl dažnų gatvių tvarkymo darbų, apriboto eismo, o kur dar išlaidos asfaltavimui.
Norvegų bendrovė „Carbon Crusher“ sako turinti sprendimą – ilgalaikę važiuojamosios kelio dangos pagrindo technologiją, kurią naudojant žvirkeliai nedulka ir lieka lygūs, o asfalto pakanka ir plono sluoksnio.
Pagal tokią technologiją viena gatvelė praėjusią savaitę sutvarkyta ir Kaune, Vaišvydavoje, privačių namų kvartale. Tam bendrovė į Lietuvą atsibogino ne tik specialių medžiagų, specialistų, bet ir galingą techniką. Maždaug 300 m vienos iš dviejų Svainių gatvelių danga tiesiogine to žodžio prasme buvo sumalta.
Buvo susmulkintas ir sumaišytas visas 25 cm viršutinis kelio sluoksnis, paskui užpilta rišamosios medžiagos – lignino užpildo. Viskas vėl sumaišyta, suformuoti kelio nuolydžiai ir suplūkta danga.
Specialus traktorius traiško, smulkina asfaltą, akmenis, betoną, plytas, keramiką ir t.t. Lyginant su įprastine kelių tvarkymo rutina, čia nereikia papildomo žvyro ar pan., nebent išskirtinai prastas pagrindas, nelieka nereikalingų medžiagų, kurias kitu atveju reikėtų transportuoti, kažkur laikyti. Senas asfaltas ir visa, kas po juo, susmulkinama ir čia pat panaudojama.
Palyginti su bitumu, kuris naudojamas asfaltuojant, ligninu suklijuota kelio danga yra patvaresnė ir transporto svorio, ir oro temperatūros atžvilgiu tiek žiemą, tiek vasarą.
Laikas: gatvelės remontas greitai bus baigtas. („Carbon Crusher“ nuotr.)
Žvyrkeliams, ir ne tik
Net ir neasfaltuota tokia gatvė buvusio žvirkelio neprimins nė iš tolo. Jau vien dėl dulkėtumo. Ligninas suriša ne tik stambesnes dalis, bet ir dulkes. Dėl kelio nelygumų, daugybės atsirandančių duobelių, būdingų žvyrkeliams, norvegų teigimu, taip pat nebereikės sukti galvos. Naujoji kelio danga – tvirta, atspari deformacijoms.
Tai parodė ir realybė, patvirtino ir kelius pagal jiems tvarkyti naudotas medžiagas lyginę Norvegijos mokslininkai.
„Norvegijoje per penkiolika metų esame suremontavę 300 kelių, t.y. 2,5 mln. kv. m. Technologiją vis tobuliname, bet ir pirmieji mūsų keliai iki šiol tebėra tvirti“, – plačiau pristatydamas procesus, tvirtino bendrovės pardavimų ir veiklos vadovas Hansas Arne Flato.
Kelių tvarkymo naudojant ligniną kokybę patvirtino, kaip nurodė bendrovė, ir Norvegijos kelių direkcija. Ištyrusi penkis senus asfaltuotus kelius direkcija nustatė, kad keturių iš jų ilgaamžiškumas yra geresnis arba panašus už kitokiais būdais tvarkytų kelių: nustatyta tikėtina 21, 19, 16, 14 metų naudojimo trukmė. Penktojo atsitiktine tvarka pasirinkto kelio naudojimo trukmė buvo įvertinta devyneriais metais.
Stebės ir vertins
Nusprendus asfaltuoti „Carbon Crush“ technologija sutvarkytą gatvę, norvegų teigimu, pakanka daug plonesnio asfalto sluoksnio nei gatvei su standartiniu pagrindu.
Specialus traktorius traiško, smulkina asfaltą, akmenis, betoną, plytas, keramiką.
Pristatymo dalyviai domėjosi, kokios svarbos keliams rekomenduojama naudoti šią technologiją. Magistralėms? Ne, magistralinių kelių pagrindas yra geras, tam valstybės skiria daug dėmesio. Labiausiai taip tvarkyti apsimoka prastos kokybės kelius.
Norvegiškas žiemas, vasaras ir transporto srautus tokie keliai, kaip matyti iš ataskaitų, atlaiko puikiai. Matysime, kaip įveiks lietuviškas ir lenkiškas.
Kaip kinta tokio kelio būklė, turės galimybę įvertinti ne tik Svainių gatvelės gyventojai, bet ir Lietuvos mokslininkai. Vilniaus universiteto atstovai gatvėje apsilankė prieš į ją įvažiuojant norvegų technikai. Paėmė mėginius ir proceso viduryje, ir pabaigoje. Dar atvyks ir po mėnesio, taip pat vėliau.
H.A.Flato pridūrė, kad gegužę eksperimentinis kelias sutvarkytas Lenkijoje. Rezultatu patenkinti, bet kelią taip pat stebės ir tirs, kaip jis atlaiko tos šalies savitumus. „Ten grįšime spalį atlikti naujų bandymų“, – kalbėjo norvegas.
Plečiasi: bendrovės atstovas H.A.Flato vardijo, kuo pranašesnė jų technologija. (Remigijaus Zakšensko nuotr.)
Tvari medžiaga
Pristatymo dalyviai teiravosi ir dėl lignino EPD (Environmental Product Declaration / Produkto poveikio aplinkai deklaracijos) sertifikato. Taip, šios medžiagos saugumas ir tvarumas patvirtintas oficialiai.
„Ligninas – visiškai saugus aplinkai, gyvūnams, augalams, žmonėms, vandens telkiniams. Nėra jokio neigiamo poveikio aplinkai. Jis nealergizuoja, nedirgina odos, akių, kvėpavimo sistemos. Jo skilimo produktai taip pat saugūs. Ilgo poveikio, išgaunamas iš atsinaujinančio šaltinio“, – vardijo H.A.Flato.
Be to, naudojamas ligninas nepalieka CO2 pėdsako, t.y. medžio sugertas CO2 tarsi užrakinamas kelio pagrinde. Pūdama mediena į aplinką išskirs tiek pat dvideginio, kiek medis buvo sugėręs per savo gyvavimą.
Į tai irgi vertėtų atkreipti dėmesį, nes daugybė šalių įsipareigojo rimtai mažinti CO2 emisijas. Pagal Europos žaliojo kurso planą, iki 2050 m. Europos ekonomika ir visuomenė turi neutralizuoti savo poveikį klimatui. „Carbon Crush“ dėl savo technologijos tvarumo sudomino ir JAV rinką.
Bendrovės atstovas vardijo lignino naudą ir verslo požiūriu: prieš naudojimą jo nereikia kaitinti (mažiau išlaidų ir laiko), neatsiranda rūdžių – negadina keliu važiuojančių transporto priemonių, tirpus vandenyje ir lengvai nusiplauna be jokių papildomų priemonių.
Jo nėra pavojingų prekių sąraše, nes yra nedegus, neėsdinantis, jam nereikia aukštos temperatūros sąlygų. Toks kelio pagrindas padidina kelio keliamąją galią ir tarnavimo laiką.
Kaina, nors oficialiai neatskleidžiama, taip pat įvardijama kaip pranašumas. Dar vienas privalumas – kelias greitai sutvarkomas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?33
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu100
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Ar naujo Seimo priklausomybių politika bus efektyvesnė?16
Dalis Kaune išrinktų parlamentarų mano, kad reikėtų peržiūrėti su visuomenės sveikata susijusius strateginius dokumentus, nes kol kas valstybė nesuteikia pakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo prikla...
-
Piligriminės kelionės pamokos ir atradimai7
Visuomenininkas ir verslininkas Gintautas Labanauskas su Kauno šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros parapijos bendruomene pasidalijo įspūdžiais iš piligriminės kelionės. ...