Plečiamas apibrėžimas

Nacionalinė švietimo agentūra įgyvendina projektą "Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtra", skirtą geresniam gabių vaikų ugdymui. Projekte dalyvauja ir dvi Kauno mokyklos.

Skelbiamas gabių vaikų apibrėžimas gana griežtas – tai vaikai, galintys efektyviai įgyti žinių ir gebėjimų, juos pritaikyti naujoms problemoms spręsti ir sparčiai mokytis iš patirties. Jų intelektinių gebėjimų lygis – labai aukštas. Šiems vaikams būdingas aukštas kūrybiškumo lygis.

Pagal šį apibrėžimą Lietuvos mokyklose mokosi tik 2–3 proc. tokių vaikų. Tačiau ugdymo procese vis dažniau šią vaikų grupę imama vadinti didelį mokymosi potencialą turinčiais vaikais. Tad prasiplečia ir griežtojo gabaus vaiko apibrėžimo ribos ir, vaikus vertinant kaip didelį mokymosi potencialą turinčius, jų procentas išauga.

Tikimasi, kad ES lėšomis finansuojamo projekto "Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtros" sukurta sistema padės pastebėti kiekvieno vaiko unikalius gebėjimus ir sudaryti galimybę mokytojams patenkinti vaikų ugdymo ar ugdymosi poreikius, taip didinant jų pažangą.

Sigitas Alubauskas (viduryje). / ktip.lt nuotr.

Pernai prasidėjusiame antrame šio projekto etape dalyvauja dvi Kauno mokyklos – "Ryto" pradinė mokykla ir Tado Ivanausko progimnazija. "Siekiame gerų ugdymo rezultatų. Tai yra galimybė vaikams dar labiau pasigilinti į atskirus dalykus. Programa leido patobulėti ir mokytojams. Jiems buvo rengiami mokymai", – dalyvavimo projekte lūkesčiais dalijosi T.Ivanausko progimnazijos direktorius Sigitas Alubauskas.

Tai nereiškia, kad visi progimnazijos mokiniai yra projekto dalyviai. Vyko atranka iš tų, kurie pageidavo dalyvauti. Vaikai turėjo įveikti psichologinius testus, kuriuos parengė ir atsiuntė projektą koordinuojanti Nacionalinė švietimo agentūra, antras kriterijus buvo mokinių pasiekimai, o trečiasis – mokytojų rekomendacijos.

Ne visada kažką labai pasiekia tie gerai besimokantys, yra kitų dimensijų, kurios lemia pasiekimus ateityje.

"Tų vaikų nelabai daug. Iš 3–4 klasių buvo atrinkti 36 mokiniai. Mes turime apie 100 pradinukų, tai atrinkti buvo kokie 8 proc. visų pradinių klasių mokinių. 5–8 klasių – 79", – tęsė S.Alubauskas.

Stokojama žinių

Pasak Kauno "Ryto" pradinės mokyklos pedagogų, ir iki dalyvaujant projekte daug dėmesio skiriama mokinių gabumams ir talentams atskleisti, gebėjimams ugdyti, mokymosi pasiekimams gerinti. Sistemingai analizuojami mokinių pasiekimų rezultatai, stebima individuali pažanga. Gabiems mokiniams sudaromos sąlygos plėtoti gebėjimus neformaliojo švietimo būreliuose, dalyvaujant mokyklos, miesto, šalies renginiuose.

Neatsilieka ir mokyklos mokytojai, kurie sistemingai dalyvauja įvairiuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, dvi mokytojos dalyvauja Kauno miesto Gabių mokinių ugdymo iniciatyvinės grupės veikloje.

"Tačiau, kaip rodo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo ir ugdymo proceso stebėsenos duomenys, mokytojai vis dar susiduria su iššūkiais pritaikydami ugdymo turinį įvairių gebėjimų mokiniams. Stokojama žinių, kaip atpažinti ir ugdyti aukštesnių gebėjimų turinčius mokinius", – dalyvavimo projekte lūkesčiais dalijosi "Ryto" pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dovilė Rudelienė.

Nelengva: pasak D.Rudelienės, dėl gabių vaikų kyla iššūkių.

Projektas bus vykdomas penkerius metus, įgyvendinant numatytas veiklas: tai pedagogų ir psichologų mokymas atpažinti mokinių gebėjimus, pritaikyti jiems ugdymo turinį; mokinių, turinčių didelį mokymosi potencialą, atpažinimo tyrimas; specialiųjų lietuvių kalbos, matematikos ir gamtos mokslų modulių išbandymas.

Praėjusiais mokslo metais Kauno "Ryto" pradinėje mokykloje, atlikus 3–4 klasių mokinių atranką, buvo identifikuoti 34 mokiniai, turintys didelį mokymosi potencialą. Visi atrinkti mokiniai dalyvavo specialiųjų lietuvių kalbos, matematikos ir gamtos mokslų modulių išbandyme.

Šiais metais 4 klasių mokiniai tęsia dalyvavimą specialiųjų modulių išbandyme. "Mokyklos psichologė, bendradarbiaudama su Nacionaline švietimo agentūra, šiuo metu vykdo 3 klasių mokinių identifikavimą naudojant didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atrankos sistemą", – tęsė D.Rudelienė.

Realizuoti gebėjimus

Projekte dirbantys ekspertai kuria skirtingų dalykų turinį, kuris skirtas pradinių ir pagrindinių mokyklų mokiniams. Svarbu yra tai, kad kuriamos ne pavienės užduotys, o moduliai, kuriems realizuoti kiekvienas mokytojas gali skirti laiko savo nuožiūra.

Atrinkti vaikai mokosi pagal bendrąją ugdymo programą ir papildomai dalyvauja projekto ekspertų komandos sukurtų lietuvių kalbos, matematikos ir gamtos mokslų modulių 3–10 klasėms programose.

Iš 34 atrinktų mokinių, turinčių didelį mokymosi potencialą, 23 proc. mokinių buvo įvertinti kaip nerealizuojantys gebėjimų mokiniai.

Tačiau nebūtinai programoje dalyvaujantis vaikas patenka į visus tris modulius. Kai kurie patenka į du, kai kurie – tik į vieną, ir tik kai kurie – į visus tris. "Tie atrinkti vaikai ir šiaip gerai mokosi, tačiau ne visi. Šiaip gyvenime žinome, kad ne visada kažką labai pasiekia tie gerai besimokantys, yra kitų dimensijų, kurios lemia pasiekimus ateityje", – pastebi T.Ivanausko progimnazijos direktorius S.Alubauskas.

Direktorius ne visai sutiko, kad nebūtinai didelį potencialą turintys vaikai iš karto parodo gerus rezultatus arba ne iš karto atpažįstami ir būtent dėl to neatpažinimo jie ir nerealizuoja savo gebėjimų. "Tik iš dalies sutikčiau. Kriterijai, kuriais remiamės atrinkdami gabius ir didelį mokymosi potencialą turinčius vaikus, susideda iš trijų dalių. Geri jų pasiekimų rezultatai sudaro tik vieną vertinimo kriterijų dalį. Šioje programoje dalyvauja ir mokinių, kurių rezultatai neblizga, jie ne pirmūnai, yra ir vidutiniškai besimokančiųjų. Dar lemia psichologinis testas ir mokytojo rekomendacija", – aiškina S.Alubauskas.

Kad dėl gabių vaikų kyla iššūkių, pritaria ir "Ryto" pradinės mokyklos pedagogai. "Tai patvirtina ir mūsų mokykloje projekto metu vykdytos mokinių atrankos rezultatai: iš 34 atrinktų mokinių, turinčių didelį mokymosi potencialą, 23 proc. mokinių buvo įvertinti kaip nerealizuojantys gebėjimų mokiniai", – sako D.Rudelienė.

Auga motyvacija

Pedagogai pripažįsta: kaip vaikui, kuriam sunkiau sekasi mokslai, gali būti dar blogiau stiprioje, gerai besimokančioje klasėje, taip ir gabiems vaikams, mokantis kartu su silpniau besimokančiaisiais, gali būti problemiška. Gabūs ar didesnį mokymosi potencialą turintys vaikai gali iš viso prarasti motyvaciją mokytis, nes užduotys jiems bus per lengvos, neįdomios. Tokie vaikai, greitai atlikę mokytojo paliepimus, nes jiems viskas labai paprasta ir lengva, ima trukdyti aplinkiniams. Ir vienu, ir kitu atveju labiausiai nukenčia tas gerai besimokantis.

"Gabūs vaikai ir jų ugdymas yra, aišku, problemiškas. Jie mokosi su kitais vaikais, klasėje yra įvairių gebėjimų ir pasiekimų vaikų, o mokytojams sunku viską suderinti, – pritarė S.Alubauskas. – Skirtingi mokymosi lygiai, didelė klasė. Toje pačioje klasėje gali būti ir specialiųjų poreikių vaikų. Mokytojas turi išsidalyti, o tai nelengva. Mokytojui reiktų paramos. Turiu omenyje mokytojų padėjėjus, kurie pagelbėtų tiems vaikams, kuriems to reikia."

T.Ivanausko progimnazijoje šiuo metu dirba trys mokytojų padėjėjai. Direktoriaus skaičiavimu, reikėtų aštuonių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo paskelbusi, kad papildomai finansuos mokytojų padėjėjų etatus iki naujųjų metų. T.Ivanausko gimnazijai skirta 1,5 etato, tačiau kaip bus po Naujųjų, neaišku.

Mokytojų padėjėjus rekomenduoja skirti Pedagoginė psichologinė tarnyba konkrečiam vaikui. Aišku, yra tokių vaikų, kuriems to padėjėjo reikia visose pamokose, o yra tokių, kuriems pagalbos reikia tik kai kuriose pamokose.

Vis dėlto nemažai lūkesčių dedama į projektą ir kai kurie pokyčiai pastebimi jau dabar. Štai "Ryto" pradinė mokykla mini, kad pagerėjo projekte dalyvaujančių mokinių mokymosi motyvacija. Mokiniai net ir nuotolinio mokymosi metu aktyviai jungdavosi į pamokas, greit įsitraukdavo į veiklas, noriai atlikdavo sunkesnes, nei bendrojo ugdymo programoje nurodomos, užduotis. O mokytojai mokymuose įgytas žinias ir sukurtus modulius taiko pamokose.

Skatina ir mokytojus

"Kiekvienas toks projektas išjudina ir parodo, kad ir gabiems vaikams reikia dėmesio. Dabar daug kalbama ir dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui, daugėja vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, todėl daug dėmesio skiriama jiems, o tie gabieji kartais būna ir pamiršti", – sakė Kauno savivaldybės švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Martinkienė.

2017–2019 m. projekte dalyvavo Panemunės pradinė mokykla ir KTU inžinerijos licėjus. Apibendrinti dalyvavimo projekte rezultatų kol kas neįmanoma jau vien dėl to, kad dalyviai mokinukai dar net nebaigė mokyklos.

Švietimo ekspertai pasisako, kad ugdant gabius vaikus svarbus ne tik jų atpažinimas, bet ir ugdymas bei jo tęstinumas. Štai projekte dalyvavusi Panemunės pradinė mokykla neturi grįžtamojo ryšio, kaip šiuo metu sekasi pradinėje mokykloje "Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtros" programoje dalyvavusiems mokinukams. Tuo metu jie mokėsi 3–4 klasėje, o baigę pasklido po kitas Kauno mokyklas.

Tačiau R.Martinkienė patikino, kad dalyvavimas projekte vis tiek buvo naudingas. Ir dabar mokykloje besimokantys gabūs vaikai aprūpinami jų poreikius atitinkančiomis užduotimis.

"KTU inžinerijos licėjus ir šiandien naudoja per programą gautas užduotis 3–4 klasių mokiniams, 5–6 klasių mokiniams integruoja į pamokas. Inžinerijos licėjus yra savitos pakraipos mokykla – turi inžinerinę pakraipą. Jie vykdo vaikų atranką atsižvelgdami į gebėjimus. Diferencijuoja užduotis ir naudos gavo daug", – aiškino specialistė.

Anot R.Martinkienės, ypač palankiai apie dalyvavimą projekte atsiliepė su gabiausiaisiais dirbusios mokytojos: susipažino su metodika, kaip atsirinkti gabesniuosius, kokias jiems užduotis skirti, kaip stebėti tuos vaikus, kaip integruoti į pamokas, neišskiriant tų vaikų iš kitų.

Švietimo ekspertų teigimu, Lietuvoje ir kitose Vakarų šalyse atliktais ir atliekamais tyrimų duomenimis, savo gebėjimų nerealizuojančių gabių mokinių yra 30–40 proc. Vadinasi, kas trečias gabus mokinys, kuris dėl savo intelektinių gebėjimų galėtų nesunkiai įveikti ugdymo programą aukščiausiais įvertinimais, mokosi vidutiniškai ar net dar blogiau.

Tose šalyse, kuriose gabių vaikų ugdymo tradicijos formuojamos ir puoselėjamos ilgesnį laiką bei egzistuoja atpažinimo ir ugdymo sistema, labai aiškiai deklaruojama, kad gabūs ar didelio mokymosi potencialo vaikai – didžiausias šalies turtas ir į tą turtą pirmiausia reikia investuoti, o tada – tikėtis grąžos. Lietuvoje apie investavimą į šiuos vaikus visos švietimo sistemos mastu kol kas nė nekalbama.

Komentaras

Dainius Žvirdauskas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius. / Elijaus Kniežausko nuotr.

Mes taikome įvairias metodikas. Mūsų licėjus yra specializuota ugdymo mokykla. Vaikai mokosi visų pagrindinių programų kartu su inžineriniu ugdymu. Mūsų įstaigoje mokosi gabūs inžinerijai vaikai. Eidami šiuo keliu pamatėme, kad šiai sričiai reikalingas savybes norėtume atrasti nuo pat įstojimo į mokyklą.

Mūsų gabių vaikų ugdymas vykdomas per daugelį veiklų – dalyvaujant įvairiose kūrybinėse veiklose, gabių vaikų atpažinimo projektuose, programose. Savo kompetencijas kaupėme per įvairias projektines veiklas. To reikia, kad galėtume maksimaliai atpažinti vaiką.

Gabūs vaikai yra specialiųjų poreikių vaikai. Jie yra to paties įtraukiojo ugdymo objektas. Jiems reikia pritaikyti ugdymą. Taip, kaip ir tam tikrą negalią turinčiam vaikui. Turinčiam judėjimo negalią vienaip pritaikomas ugdymas, turinčiam emocinių sutrikimų reikia pritaikyti kitaip. Idealus modelis – kad kiekvienas vaikas galėtų mokytis pagal savo sugebėjimus individualiu tempu.

Įtraukusis ugdymas – tai ugdymo aplinkų pritaikymas visiems vaikams. Anksčiau dalis vaikų eidavo į specialiąsias mokyklas. Dabar bendrojo lavinimo mokyklose siekiama pritaikyti aplinką – infrastruktūrą ir pedagoginį personalą, programas, kad vaikas galėtų mokytis to rajono, kuriame ir gyvena, mokykloje.

Esu pastebėjęs, kad kai tik gabių vaikų ugdymo programa, tai žiūrėk ir yra kažkas prisidėjęs iš Izraelio. Žydų šeimose kiekvienas vaikas yra išskirtinis ir nepakartojamas. Šeimoje, mokykloje jie siekia pritaikyti aplinkas, kad tie vaikai atsiskleistų tiek, kiek gali pagal savo intelektualinį, fizinį ir kitą potencialą.

Buvo ne viena gabių vaikų ugdymo programa – kaip dirbti su tais vaikais, kaip jiems pritaikyti užduotis. Kas nuveikta? Nacionaliniu lygiu pereita nuo mokinio krepšelio prie klasės krepšelio. Seniau mokyklos siekdavo turėti kuo daugiau mokinių, tarkime, klasėje mokosi 32 mokiniai, ir kiekvienas ateina su savo krepšeliu. Dabar yra klasės krepšelis, tai pakanka, kad klasėje mokytųsi 26 mokiniai. Mokyklos interesas yra tinkamai subalansuoti klasių komplektus, kad klasės nebūtų pergrūstos. Patikėkite, kai klasėje yra keturiais mokiniais mažiau, tai tikrai jaučiama. Kai kuriose privačiose mokyklose yra ir pusė klasės – taip būtų dar patogiau.

Nėra blogų gabių vaikų ugdymo programų. Kiekvienai įstaigai reikia rasti, kaip jas pritaikyti ir prisitaikyti. Čia priemonės įstaigoms, o jau įstaigų reikalas, kaip jais pasinaudoti.