- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasarą daugybė žmonių laisvalaikį leidžia ant dviračių. Dviračių takai driekiasi ilgus kilometrus, neaplenkdami ir itin vaizdingų vietų. Tačiau vis dar pasitaiko neapgalvotų sprendimų.
„Brastos g. šalia ofisų biuro. Sakykit, ar tai tik man atrodo nenormalu, kad autobusų sustojimas su suoliuku įrengiamas ant dviračių tako? Šalia prie gatvės, kaip ir priklauso, eina pėsčiųjų takas. P.S. toliau už 300 m toks pat sustojimas ant dviračių tako“, – toks pastebėjimas išsakytas feisbuko grupėje „Kauno dviračių takai“.
Komentaruose dviračių entuziastai citavo taisykles, kad „į dviračių takus neturi išsikišti objektai, galintys tapti kliūtimi dviratininkams, pėstiesiems ar žmonėms su negalia. Takuose įrengti objektai (apšvietimo atramos, kelio ženklai ir pan.) turi būti ne žemiau kaip 2,50 m virš tako paviršiaus ir ne arčiau kaip 0,50 m nuo tako krašto. Dviračių tako gabarite negali būti tvirtų (standžių) kliūčių: pastatų, aptvarų, sienų, eismo iškabų, medžių ir pan.“.
Vienas internautų pridūrė, kad Technikumo gatvėje tokia pati situacija yra jau dešimtmetį.
Savivaldybei užklausą dėl komentaro išsiuntėme dar praėjusią savaitę. Kol buvo ruošiamas atsakymas, suskubta suolelį perkelti.
„Suolelis jau perkeltas. Dėkojame kauniečiams už pastabumą“, – komentare, atsiųstame antradienio rytą, teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Taip pat atkreiptas dėmesys ir į nuotraukoje matomus ne vietoje priparkuotus automobilius. Ten – stotelės vieta.
„Vairuotojai, neatsakingai paliekantys savo transporto priemones neleistinose vietose, gali sulaukti Viešosios tvarkos skyriaus specialistų dėmesio“, – perspėja M. Matusevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje2
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu105
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Kariuomenės pradžia – su išlikimo mūšiais
Su žinomu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonu Vaičenoniu kalbėjomės apie Lietuvos valstybingumo pamato kertinį akmenį – kariuomenę, jos kūrimą 1918–1919 m. ...