Pasak ministerijos, 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, savivaldybių penketukas išliko nepakitęs, tačiau Kauno rajonas pralenkė Klaipėdos miestą.

Gyvenimo kokybės indeksas (GKI) sudarytas iš 41 rodiklio, apimančio šešias sritis: materialines gyvenimo sąlygas; gyventojų verslumą ir verslo konkurencingumą; sveikatos paslaugas; švietimo paslaugas; demografiją, pilietinį ir visuomeninį aktyvumą; viešąją infrastruktūrą, gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą.

Pasak ministerijos, naudojantis GKI galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2021 metais.

2021-aisiais, palyginti su 2020 metais, į penketuką pagal verslumą naujai pateko Mažeikių rajonas, pagal švietimą – Raseinių, Zarasų ir Molėtų rajonai, o pagal viešąją infrastruktūrą – Pakruojis.

Pirmojoje vietoje esančios Vilniaus miesto savivaldybės GKI siekia 1,02, kai šalies vidurkis – 0,57. Kauno miesto indeksas siekė 0,8, o rajono – 0,77, Klaipėdos – 0,76, o Neringos – 0,73.

Pasak ministerijos, iš šių penkių savivaldybių 2013-2021 metais didžiausią pažangą padarė Kauno rajonas, iš 12-os vietos pagal 2013 metų duomenis pakilęs į trečiąją.

Nors Vilniaus miestas bendrai pirmauja 2013-2021 metais, tačiau vertinant atskiras sritis arba rodiklius jis 2021 metais ne visur užėmė aukščiausią vietą. Pavyzdžiui, sveikatos paslaugų srityje lyderiavo Palangos, Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės, o Vilnius užėmė penktą poziciją.

Vertinant atskirus rodiklius, 2021 metais geriausia situacija buvo Neringos savivaldybėje, kuriai teko 1076 nusikaltimai 100 tūkst. gyventojų. Daugiausia nusikaltimų užfiksuota Vilniaus ir Kauno miestuose – atitinkamai 1830 ir 1671.

Tarp geriausių pagal bendrą gyvenimo kokybę savivaldybių 2021 m. didžiausias darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo Vilniaus ir Kauno miestuose – atitinkamai 1139 eurai ir 1046 eurai. Tuo tarpu mažiausias darbo užmokestis buvo mokamas Zarasų rajone – 720 eurų arba 36 proc. mažiau nei Vilniuje.

Neringoje 2021 metais buvo mažiausias užimtų gyventojų tarp darbingo amžiaus gyventojų procentas – 50 proc., kai tuo tarpu kitose keturiose savivaldybėse užimtumas siekė apie 80 proc. ir daugiau, Vilniuje – 93 procentus. 

Žymus gyvenimo kokybės augimas

Kai kuriose savivaldybėse įvyko ženklus gyvenimo kokybės augimas, matuojamas net keliais kartais.

Pasak ministerijos, 2013-2021 metais labiausiai bendra situacija pagal bendrą gyvenimo kokybę pagerėjo ne didmiesčiuose, o kaimiškose Kalvarijos, Ignalinos ir Pakruojo rajonų savivaldybėse, taip pat Kauno rajone ir Birštono savivaldybėse. Mažiausias pokytis fiksuotas Visagino, Alytaus, Elektrėnų, Kazlų Rūdos ir Panevėžio savivaldybėse.

„Analizuojant atskiras indekso sritis 2013-2021 metais matyti, kad kai kuriose savivaldybėse įvyko ženklus gyvenimo kokybės augimas, matuojamas net keliais kartais, – rašoma Finansų ministerijos pranešime. – Tačiau kai kuriose savivaldybėse, kur gautos indekso sričių neigiamos reikšmės, rodo, kad tose srityse fiksuojamas gyvenimo kokybės prastėjimas, t.y., regresas.“

Pasak ministerijos, iš visų GKI sričių išsiskiria materialinių gyvenimo sąlygų sritis, kurioje visos savivaldybės pasiekė ženklų augimą, bei gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sritis, kurioje beveik visos savivaldybės 2013-2020 metais pasiekė augimą.

Materialinės gyvenimo sąlygos 2013-2021 metais sparčiausiai augo Šalčininkų rajono, Kalvarijos, taip pat Radviliškio, Prienų ir Širvintų rajonų savivaldybėse. Mažiausias rodiklio pokytis fiksuotas Visagino, Kazlų Rūdos, Klaipėdos bei Kėdainių ir Utenos rajonų savivaldybėse.

Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo srityje indekso reikšmė 1218 proc. išaugo Šalčininkų rajone.

Sveikatos paslaugų srityje GKI labiausiai padidėjo Skuodo rajone – 98 procentais.

Tuo tarpu švietimo paslaugų srityje neigiamas pokytis fiksuotas beveik visose didžiųjų miestų klasterio savivaldybėse: Alytaus (minus 36 proc.), Panevėžio (minus 17 proc.), Vilniaus miesto (minus 5 proc.) ir Klaipėdos miesto (-2 proc.) bei Tauragės ( minus 2 proc.).

Pasak Finansų ministerijos, tikimasi, kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo. Taip pat – kad naudojant GKI rodiklius ir kiti socialiniai partneriai, akademinės institucijos, įstaigos bei organizacijas aktyviau įsitrauks į viešojo valdymo problemų sprendimus.