Ikiteisminio tyrimo trukmė nukentėjusius varo į neviltį

Prieš metus teisėsauga pasiskelbė sudavusi smūgį visoje Lietuvoje veikusiai aferistų grupuotei, kuri apgaulės būdu įgydavo ne tik automobilių. Tačiau nukentėjusieji praranda viltį tyrimo sėkme.

Neršė visoje Lietuvoje

Verslininkais prisistatantys, kai kurie jau kartą teisti sukčiai į savo žabangas viliojo automobilių pardavėjus. Skelbimas apie parduodamą automobilį galėjo tapti jų taikiniu.

Marijampolės ir Vilkaviškio gyventojai viešojoje erdvėje skelbėsi apie bendrovių „Euro sprendimai“, „Sėkmingas prekybininkas“, „Autentika“ tariamai atliekamus statybos ir remonto darbus, nestandartinių baldų, durų gamybą ir pristatymą, kietojo kuro pardavimą.

Įtariamieji taip pat galimai sukčiavo pirkdami automobilius išsimokėtinai, prisidengdami minėtų įmonių ir kitų jų pačių įkurtų įmonių vardais. „Gramana“, „Jonseris“, „Mijorus“, „Ulstero“ – tai dar keli sulaikytų aferistų įkurtų įmonių pavadinimai.

Apie sukčių sugalvotą identišką tariamo pirkimo–pardavimo modelį „Kauno dienai“ dar anksčiau pasakojo kelios dešimtys nukentėjusių nuo bendrovių „Gramana“ ir „Autentika“ iš skirtingų Lietuvos vietovių.

Skelbimų svetainėse internete sukčiai ieškodavo tinkamų automobilių, o pardavėjams siūlydavo parduoti juos išsimokėtinai. Įtariamieji prisistatydavo sėkmingai veikiančių bendrovių darbuotojais, nurodydami, kad jų veiklai skubiai reikalingi automobiliai, bet dėl vėluojančių klientų apmokėjimų jie negali iš karto sumokėti visos sumos, tad buvo prašoma transporto priemones parduoti išsimokėtinai. Taip įsigyti svetimi automobiliai dažniausiai tą pačią dieną už žymiai mažesnę kainą būdavo parduodami tretiesiems asmenims.

Pastangos: aferoms naudojamas įmones sukčiai registravo net garažų masyvuose. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Kadangi aferistai veikė visoje Lietuvoje, pavieniai nukentėjusieji iš teisėsaugininkų išgirsdavo pasiūlymą kreiptis į teismą civiline tvarka. Tačiau nukentėjusiųjų ratas plėtėsi ir publikacijos apie sukčių veiklą, įmonių pavadinimai, kuriais dangstėsi aferistai, ir nukentėjusiųjų gynėjų raginimai pažvelgti plačiau į nusikalstamą aferistų veiką privertė visus nukentėjusiųjų skundus sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą.

Vyksta vangiai?

Praėjo beveik metai, kai teisėsauga sulaikė grupę įtariamųjų, atliko kratas, vėliau įteikė pranešimus apie įtarimus, tačiau nukentėjusieji neslepia apmaudo vangiu ikiteisminiu tyrimu ir tuo, kaip viskas vyksta.

Socialiniame tinkle į bendrą grupę susibūrę nukentėjusieji dalijasi vieno iš įtariamųjų, galimai pagrindinio organizatoriaus Laimio Valinsko prabangaus gyvenimo nuotraukomis. Klausia, iš ko jis gyvena? Tęsia nusikalstamą veiką?

„Per visa laiką pasikeitė bent keturios tyrėjos. Sako, kad ikiteisminis tyrimas vyksta, tačiau nėra jokių rezultatų. Iš žmonių paimti ir parduoti automobiliai neareštuoti ir atsisakoma tai daryti, todėl nėra jokių vilčių atgauti automobilius ar pinigus“, – piktinasi vienas iš daugybės nukentėjusiųjų Donatas.

Jis tvirtina, kad dauguma nukentėjusiųjų visą medžiagą policijai padavė kaip ant lėkštutės, esą tik reikia veikti. Beveik 9 tūkst. eurų nuostolį parduodamas sukčiams automobilį patyręs Donatas policijai pateikė ir filmuotą medžiagą, tačiau jam susidaro įspūdis, kad labiau ginami įtariamieji nei nukentėjusieji.

„Gailiuosi, kad kreipiausi į policiją, jie niekuo negali padėti, jų darbas patvirtina sistemos neįgalumą. L. Valinskas siūlė man automobilį, kurį buvo įgijęs sukčiavimo būdu. Reikėjo imti, nes savo, atrodo, neatgausiu. Jie skubiai už kapeikas tuos iš žmonių išviliotus automobilius pardavė giminėms ir artimiesiems. Mes viską žinome, viską sakome policijai, bet pareigūnai nieko negali padaryti“, – pastebėjo Donatas.

„Kauno diena“ buvo aprašiusi kito nuo tų pačių sukčių nukentėjusio vyro pasakojimą. Anatolijus tikėjosi automobilį „Opel Moca“ parduoti už 10 tūkst. eurų. Telefonu paskambinęs vyras pasiūlė jį nupirkti. Anatolijus sakė, kad bendrovės „Autentika“ vadybininku prisistatęs vyras sandoriui garantuoti sumokėjo 2,5 tūkst. eurų grynaisiais, o likusią sumą, pasirašydamas paprastuosius vekselius, įsipareigojo sumokėti dalimis.

Tačiau, atėjus mokėjimo terminui, Anatolijus pasigedo žadėtos įmokos. Susirašinėdami elektroniniu paštu „Autentikos“ atstovai neneigė esantys skolingi. Guodėsi dėl jų verslą prislėgusių aplinkybių, žadėjo atsiskaityti, o už moralinę žalą ir patirtus nepatogumus nurodė pervesiantys į banko sąskaitą 350 eurų kompensaciją. Nepervedė iki šiol.

Ikiteisminis tyrimas vyksta, tačiau nėra jokių rezultatų.

Tokiu principu sukčiai šukavo parduodančius automobilius žmones visoje Lietuvoje. Vieniems mokėjo pradinę įmoką, kitiems nemokėjo, bet pasirašydavo vekselius ir visus maustė pažadais kada nors tuos vekselius apmokėti. Kitas sukčių pomėgis buvo statybos darbų pažadai. Pavyzdžiui, prisistatę stogdengiais ir neva dalykiškai apžiūrėję namą, reikalavo avansu sumokėti grynaisiais 2 tūkst. eurų.

„Tiesiog spaudė. Sakiau, kad bankomatas išduoda ribotai, bet ragino važiuoti ir sakė, kad išduos be jokių problemų. Paėmiau iš bankomato grynaisiais 700 ir dar daviau 300 eurų, turėtų piniginėje. Tada ragino eiti į banko biurą. Aišku, specialistai grynųjų nedavė. Vakare pervedžiau jiems dar 1 tūkst. eurų, bet tuo viskas ir pasibaigė. Žadėti darbai nepadaryti iki šiol ir dabar jau aišku, kad nebus padaryti“, – vienas pirmųjų nukentėjusiųjų nuo tų pačių aferistų į „Kauno dieną“ kreipėsi prieš dvejus metus.

Iškalbinga apimtis

Visos Lietuvos nukentėjusiųjų nuo minėtų aferistų pareiškimai suplaukė į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą. Šiai prokuratūrai taip pat buvo perduotas ir kitas, jau pradėtas, tyrimas, kuriame veikė tie patys asmenys.

„Turime apie 140 tomų medžiagos ir šiais metais planuojame baigti tyrimą. Matysime, kaip seksis“, – ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Oskaras Martynaitis pabrėžė itin didelę šio ikiteisminio tyrimo apimtį.

Prokuroro duomenimis, tyrime skaičiuojamos 106 nusikalstamos veikos, vadinasi, tiek pat yra nukentėjusiųjų. Yra trylika įtariamųjų, areštuota rasta dalis jų turto. Tačiau prokuroras patikslino, kad nukentėjusiųjų patirtų nuostolių atlyginimas yra civilinės teisės reikalas, o šis ikiteisminis tyrimas yra baudžiamasis procesas.

Deja, bet sukčių registruotos įmonės neturi jokio turto ir realiai jokios veiklos nevykdo. Įmonių registracijos adresas paprastai būdavo fiktyvus. Pavyzdžiui, sukčių naudota įmonė „Gramana“ registruota Kaune, Chemijos gatvėje esančiame garaže. Panaši situacija ir dėl „Autentikos“, kurioje veikė tie patys sukčiai. Ši bendrovė registruota Pasvalio rajone, Nairių kaime, Mučiuvio g. 17–4. Šis adresas yra atokiau nuo kaimelio, o realiai tėra kažkoks apgriuvęs pastatas.

Vėliau įmonė, kurios vardu buvo vykdomos nusikalstamos veikos, galiausiai būdavo privedama prie bankroto. Be to, automobiliai įmonės vardu net nebūdavo registruojami ir už jų pardavimą gaunamos pajamos įmonės buhalterijoje neatsispindėjo.

Dar viena detalė, kuri atskleidžia ne tik aferistų viražus, bet ir jų pastangas mėtyti pėdsakus. Tarkime, 14 tūkst. eurų vertės automobilį sukčiai parduodavo už 4 950 eurų, taip nepažeisdami nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo, kuris numato, kad pagal sandorį atsiskaitant grynaisiais suma negali viršyti 5 tūkst. eurų, įskaitant ir dalinius atsiskaitymus.

Sudėliojo taškus

Daliai nukentėjusiųjų šioje byloje atstovauja advokatų bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ teisininkai. Dar tada, kai kiti Lietuvos nukentėjusieji buvo siuntinėjami į teismą aiškintis santykių su aferistais civiline tvarka, jiems pavyko pasiekti, kad dėl kelių nukentėjusiųjų nuo bendrovės „Autentika“ būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pasak advokato Tomo Meidaus, daugumai besikreipusių ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta motyvuojant, kad pažeistas teises galima ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Tačiau paaiškėjo, kad vienos iš sukčių įmonės „Autentika“ išrašyti dokumentai yra negaliojantys, todėl teismai civilinio proceso tvarka pateiktus pareiškimus tuo pagrindu atmeta. Įmonės adresas nurodytas fiktyvus, akivaizdu, kad sandoriai buvo sudaromi neketinant atsiskaityti ir galimai neįgaliotų asmenų, klastojant dokumentus ir įmonės rekvizitus.

„Civilinėmis teisinėmis priemonėmis savo interesų nukentėjusiesiems ginti nebuvo jokių galimybių, – aiškino advokatas T. Meidus. – Surašyti įstatymo reikalavimų neatitinkantys dokumentai, nurodomi netikri rekvizitai, turtas įmonės vardu įgyjamas fiktyviai, todėl nėra ko išreikalauti, o pajamos slepiamos, todėl nėra ko išieškoti.“

Tada advokatų bendrija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad visi nukentėjusiųjų pareiškimai būtų sujungti ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Anot advokato, baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais patvirtino tai, kad kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų sunkesnis, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Ką tie pašikniukai gali yra aukštesni kurie duoda nurodymus

ogi

ogi portretas
visur tas pat sie bolsevykiniai parsidaveliai tarnauja u klanui kuris naikin netik zmones bet ir tautas ka ir matome ???

tik Gražulio

tik Gražulio portretas
ar Žemaitaičio bylos išsprendžiamos vos ne akimirksniu. O čia...
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių