Nebesugebėjo atsikelti nuo žemės

Giedrė socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienį pasidalijo liūdna žinia – užgeso jos dar nė dviejų metų nesulaukusios augintinės Desos gyvybė.

„Iš kur atsiranda tokių blogų žmonių?, – klausė moteris. – Mūsų kalytė Desa neišgyveno: šeštadienio ryte radome leisgyvę, o nuvežę į veterinarijos kliniką sužinojome, kad ji buvo apnuodyta“.

Portalui moteris pasakojo, kad šuo šeštadienio rytą nebesugebėjo atsikelti nuo žemės. Veterinarijos klinikoje buvo atlikti tyrimai: anot veterinarijos gydytojų išvadų, manoma, kad kraujo pokyčius galėjo sukelti nuodai. Berno zenenhundų veislės šuns šeimininkė tikina, kad į augintinės organizmą galėjo patekti žiurknuodžiai ar kiti stiprų poveikį turintys nuodai.

„Iki sekmadienio ryto buvo kovojama už Desos gyvybę, tačiau kova baigėsi nesėkmingai. Iki šio įvykio jaunutė Desa buvo visiškai sveika. Šunį laikėme privačiame savo namų kieme, o naktį ji miegodavo namuose“, – apie jautrią, meilią ir protingą augintinę pasakojo G. Nikitinaitė.

Mūsų kalytė Desa neišgyveno: šeštadienio ryte radome leisgyvę, o nuvežę į veterinarijos kliniką sužinojome, kad ji buvo apnuodyta.

Anot kaunietės, veterinarai užsiminė, kad toks tyčinis apnuodijimo atvejis – nebe pirmas.

Įspėja pasisaugoti

Portalui moteris pasakojo, kad gyvena netoli Ąžuolyno parko, tad šiame gamtos kampelyje Giedrė savo augintinę vedžiodavo nuolatos. „Dažnai sutikdavome ir kitus žmones su šunimis, todėl norėtume įspėti, kad pasisaugotų nuodų, kurie šunims greičiausiai padedami tyčia“, – moteris negali tiksliai pasakyti, kada jos augintinė galėjo būti apnuodyta, mat pirmieji požymiai gali pasireikšti ir praėjus kelioms dienoms po sąlyčio su nuodais.

Dėl šio atvejo, G. Nikitinaitė į policiją nesikreipė, tačiau neatmeta galimybės tai padaryti. „Jeigu nukentėję šuns savininkai kreipsis į policijos įstaigą, nedelsiant būtų pradėtas tyrimas“, – sakė Kauno policijos atstovė spaudai Justina Kazragytė. Pasak jos, reaguodami į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, pareigūnai į šį atvejį atkreips dėmesį.

Už žiaurų elgesį su gyvūnu, jo kankinimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 346 str. 16 d. gresia bauda nuo 50 iki 1 200 eurų. Taip pat gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str., už žiaurų elgesį su gyvūnu, gresia viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. 

Dažniausiai apsinuodija žiurkėms skirtais nuodais

LSMU Veterinarijos akademijos L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos, į kurią ir kreipėsi G. Nikitinaitė, vadovė Birutė Karvelienė pakomentavo Desos atvejį. „Gydytojo veterinaro išvadose keliamos tyčinio apnuodijimo arba apsinuodijimo nuodais versijos“, – portalui kauno.diena.lt sakė specialistė. 

Anot klinikos vadovės, dažniausiai šunys apsinuodija žiurkėms skirtais nuodais.

„Negalime teigti, kad tokių apsinuodijusių gyvūnų daugėja, tačiau tokių atvejų pasitaiko dėl kitų žmonių neatsargumo. Dažniausiai pastarieji nori apsisaugoti nuo graužikų ir net nepagalvoja, kad šie nuodai gali paveikti kitas gyvūnų rūšis“, – specialistė aiškina, kad žiurkių nuodai veikia labai toksiškai, tad augintiniui reikalinga skubi pagalba. Anot pašnekovės, jeigu organizme yra didesnė nuodų koncentracija, ne visuomet nelaimėliui gali pagelbėti ir veterinarijos gydytojai.

„Pirma pagalba yra skrandžio plovimas, jei vyksta nuodų rezorbcija – tuomet pagalbą suteikti tampa sunkiau, nes reikia turėti kraujo perpylimui. Šiuo atveju yra svarbi kiekviena minutė“, – nedelsti ir į specialistus kreiptis kuo greičiau siūlo B. Karvelienė. Anot jos, apsinuodijimų dažniausiai padaugėja tuomet, kai graužikai dažniau pradeda eiti į žmonių namus ar aktyviau daugintis – tai vyksta atšalus orams arba pavasarį.

Kelių išskirtinių požymių, kurie gali įspėti apie apsinuodijimą nuodais, taip pat nėra.  „Dažniausiai apsinuodijus gyvūnas vemia, tačiau požymiai labai priklauso nuo nuodų koncentracijos organizme. Jeigu vėmimo nėra, būklė gali būti dar pavojingesnė, nes iš pradžių apsinuodijimo žmogus gali ir nepastebėti, o vėliau gyvūnas ima silpti tiesiog akyse – nebepaeina, nebeėda ar nereaguoja į aplinką“, – aiškina klinikos vadovė.