Smaginosi visi

Kaitrus laužas čia buvo įkurtas dar nesutemus. Gausiai susirinkę įvairaus amžiaus žmonės sėdėjo ant suolų prie ugnies, suposi aplinkui tarp medžių sukabintuose hamakuose, šnekučiavosi prie taurės ar bokalo susėdę prie staliukų.

Judri, linksma ir spalvinga buvo šokių aikštelė. Be to, ji greitai pildėsi naujais šokėjais, kuriuos kaitino ne tiek laužo liepsnos, kiek didžėjaus užkurtas ritmas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Nors muzikinis fonas nealsavo senovinėmis tradicijomis, tačiau aplinkui buvo daug žmonių su tradiciniais Joninių vainikais. Vainikais buvo papuošti net ir kai kurie šuniukai. Nors vis palynodavo, nuotaikos nė iš tolo nebuvo subjurusios.

Pasilinksminam!

Linksmybėms vis labiau kylant ir saulei vis labiau leidžiantis, žodis buvo suteiktas „Parako“ valdove vadinamai Vidai.

Ji kvietėsi į pagalbą pakalbėti savo komandą – vadinamuosius „Parako“ ministrus, nes pati nebuvo linkusi daugžodžiauti: dėkojo visiems susirinkusiems už bendrystės jausmą, ragino mėgautis tuo jausmu ir širdimi įsilieti į trumpiausios nakties šventę.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Būkime visi vieningi, dosnūs, kūrybingi ir švęskime šias Jonines labai linksmai. Visi pasitūsinam. O didžėjų prašome gerą dainą paleisti. Opa!“ – paragino vienas iš „ministrų“.

Turi tradicijas

Joninių šventė Šančių „Parake“ rengiama jau šeštus metus iš eilės. Kaip ir kasmet, ypatingas dėmesys buvo skiriamas tradicijų akcentavimui, primenant papročių tęstinumo svarbą.

Tuo rūpinosi etnologas Arūnas Vaicekauskas ir kiti – menininkai, saviveiklininkai, visuomenininkai.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Praėjusiais metais renginys stebino neįprastai išryškintu Joninių simboliu – ledo skulptūros viduje žaliuojančiu paparčiu.

Linksmai šventei turinio suteikė ekskursijos, atskleidžiančios svarbius Šančių istorijos epizodus, kurie atsispindi ir parako bunkeryje.

Degino negeroves

Laužas Šančių „Parako“ teritorijoje ilgai negeso: tuo rūpinosi vyrų komanda, organizuotai atnešanti šakų ir rąstų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

22 valandą Jonių laužas suliepsnojo kitoje Šančių vietoje – Nemuno paplūdimio pakrantėje.

„Turime pievas, pilnas gėlių, nusipinti vainikams ir jais papuošti savo galvelę. Turime Nemuną vainikams plukdyti. Užkursime laužą negerovėms sudeginti, o viltys lyg ugnelės pakils aukštyn link dangaus”, – savo kvietime į šventę pabrėžė vietos bendruomenės atstovai.