„Man tai jisai nieko blogo nėra padaręs žmogus. Mane tenkino, kai jis šiokius tokius pokyčius darė Kaune“, – prisiminė moteriškė. „Kai kas sako specialiai balsavę, kad į Seimą išrinktų ir Kaune neliktų. Kaip jums atrodo, kokie tie laikai buvo?“ – klausė jos žurnalistė. „Kokie laikai buvo – tokie. Laikai keičiasi. Gaila žmogaus.“

„Mirusiam žmogui – gerai arba nieko. Nei blogai ten buvo, nei... Man atrodo, blogesnių yra buvę“, – sakė kita Kauno gyventoja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Prisimenu, – cirkininkas. Tiktai tiek galiu pasakyt.“ „O kas pirmiausia šauna į galvą? Gal koks prisiminimas, įvykis?“ – klausė moters žurnalistė. „Aš jį pažinojau ir asmeniškai šiek tiek.“

„Labai skandalinga asmenybė. Mano nuomone, jis nepadarė nieko teigiamo, tik kiršino žmones ir tiek.“ „O ryškiausias koks darbas, istorija ar skandalas asocijuojasi su juo?“ – tikslinosi žurnalistė. „Kad girtas ten šoko, tai tik tiek ryškiausia. Ir kai tą balių darė ubagų, tai irgi labai ryškus, bet aš, deja, nedalyvavau.“

„Prisimenu jį nei labai gerai, nei blogai – niekaip. Man jis nepatiko niekada, nei gyvas, nei miręs. Jei miręs – tai amžiną jam atilsį.“

„Šustauskas, tai vienas tokių politikų, kuris buvo išrinktas tikrai netikėtai visam Kaunui. Jis labiau atkreipdavo dėmesį į socialinius poreikius, į žmones, kuriems stygius yra, kurie neišgirsti ir nesuprasti. Jis juos labai atliepė, buvo jiems empatiškas ir stengėsi.“

Šustauskas, tai vienas tokių politikų, kuris buvo išrinktas tikrai netikėtai visam Kaunui.

„Gal, sakykime, ir stengėsi dirbti Kaunui, kad būtų gerai, nors dabartinis meras, lyginant, lyg tai daugiau padarė Kaunui, bet nereikia peikti, kaip žmogus sugeba, taip ir padaro. Nuo finansų priklauso.“

„Ubagų karalius lyg tai, kaip ten vadino. Meras buvo kažkada. Keista, kad Kaunas išrinko. Tiek.“

„Kaip prisimenate jūs jį?“ – klausė Laisvės alėjoje sutikto vyriškio žurnalistė. „Tik gerai, buvome geri pažįstami“. Paprašius prisiminti kokią istoriją, vyriškis pasakojo: „Linksma, kai ateidavo ten, kur socialinės darbuotojos jo pastatytos dirbdavo savivaldybėje, sakydavo: „Ruki vverh!“ Toks įdomu buvo. Teko ir Klaipėdoje kartu su juo būti. Mes Šilainiuose paskutiniu metu gyvenome. Turėjo draugę, viska, gaila, labai gaila...“

Primename, kad buvęs Kauno miesto meras, buvęs Seimo narys V. Šustauskas mirė naktį iš antradienio į trečiadienį savo namuose.

Spalvinga karjera

Buvęs politikas gimė 1945 m. kovo 19 d. Kelmės rajono Kražių miestelyje.

1964 m. baigė Klaipėdos laivų statybos technikumą (dabar – Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla) ir įgijo techniko-technologo specialybę. 1968–1969 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete (dabar – Klaipėdos universitetas), 1970–1971 m. – Klaipėdos jūreivystės mokykloje (dabar – Klaipėdos universiteto Jūreivystės institutas).

Studijų metais ir po jų plaukiojo žvejybos traleriais, dirbo Lietuvos okeaninio laivyno bazėje jūreiviu, Klaipėdos gamykloje „Progresas“ – mechaniku, kitus darbus.

V. Šustauskas aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, saugojo parlamentą tragiškomis 1991-ųjų sausio dienomis. Jis nuosekliai kovojo už socialiai remtinų, neįgaliųjų, daugiavaikių šeimų teises, buvo gausių protesto akcijų, žygių ir mitingų organizatorius, teigiama Seimo pateiktoje biografijoje.

Nuo 1995 m. jis buvo renkamas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, o 2000 m. balandį politikas išrinktas Kauno miesto meru, tačiau šias pareigas ėjo tik pusmetį, kol pateko į Seimą. Čia jis dirbo iki 2004-ųjų.

2002 m. politikas vėl buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, tačiau dėl darbo Seime mandato atsisakė.

Pastaruosius du dešimtmečius buvęs parlamentaras jokių pareigų valstybėje nėjo, tačiau dalyvavo įvairiuose antisisteminiuose renginiuose, pavyzdžiui, protesto akcijoje prieš NATO, protestavo prieš LGBT eitynes Kaune, teisme palaikė dabar už šnipinėjimą Rusijai kalintį Algirdą Paleckį.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Prastai jautėsi

Buvęs Kauno miesto meras V. Šustauskas šių metų balandį atsidūrė ligoninėje. Naujienų portalui lrytas.lt praeityje skandalų lydėtas 78-erių politikos veikėjas pasakojo, kad į medikus kreipėsi, nes nebegalėjo paeiti.

V. Šustauskas buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Neurologijos skyriuje, tačiau medikų darbu jis nebuvo patenkintas.

„Prieš penkias dienas man davė į kojas nuo kelių taip, kad nepaeinu. Esu ligoninėje, nepaeinu, bet manęs čia negydo“, – tuomet portalui lrytas.lt sakė jis.

Su vežimėliu judėjęs V. Šustauskas tuomet neslėpė nevilties. „Labai skauda, velniai žino, ar liksiu invalidas, ar dar galėsiu atsikelti. Taip ir baigiasi gyvenimas. Tiek metų kovota, rėkauta ir liksiu ant vežimėlio. Vat ir gyvenimas“, – balandį kalbėjo jis.

33 metai ant bačkos

„Kauno diena“ paskutinį kartą buvusį Kauno merą V. Šustauską kalbino 2018-ųjų spalį. Tuomet jo nuotaika jau nebuvo itin pakili. „Dviese su Jolanta gyvename. Sveikata šlubuoja. Vaistai brangūs. Kaip gali išgyventi iš 204 eurų pensijos? O turiu 35 metus darbo stažo. Politikoje dar judiname, judiname. Tai vieną piketą padarome, tai kitą. Iš valstybės nesame gavę nė vieno cento. Sunku verstis. Nematau, kuo džiaugtis“, – pasakojo tuo metu Kovotojų už Lietuvą sąjunga pervardytos partijos vadovas, buvęs jūreivis, mechanikas, inžinierius, trumpai dirbęs ir taksistu.

Vis dėlto prakalbus apie šalia esančią moterį jo balsas suskambo visai kitokiais tonais. „Mes jau septyniolika metų kartu. Aišku, paburba, kad kojinės mėtosi. Šiaip nesame nei susipykę, nei susimušę. Nuostabi moteris. Taip ją myliu!" – pareiškė politikas.

Gyveno jie bendrabutyje, kurį parūpino sūnus. Vietos – ne per daugiausia, bet ne tokie žvėriški mokesčiai. „Kai įkūriau pirmąją partiją, turėtą butą pardaviau, nes reikėjo pinigų jai reklamuoti. Jau 33 metai esu politikoje. Pasirinkau vieną kelią. 33 metus ant bačkos pratriūbijau, – apie pasirinkimą tuomet kalbėjo emocingumu išsiskiriantis V.Šustauskas ir pridūrė: – Koks čia gali būti džiaugsmas? Atėję noraginiai. Esame iškraustyti iš partijos būstinės. Reikėjo išsinešdinti. Daug ką palikome, daug ką išmetėme. Buvo daug susikaupę popierių, vežimais reikėjo vežti. Susitinkame, jeigu yra reikalas, kokioje nors kavinukėje.“

Jis nepraleido progos pasigirti, kad prieš tapdamas meru „pirmasis iš konservų atėmė Kauną“. „Buvo trys judesiai: ubagų žygis, magistralės blokada ir Vienos valso šokis. Tris judesius padariau ir nušlaviau visas partijas“, – prisiminė politikas.

Vos nesusimušė

V. Šustauskas tuomet pasakojo, kad labiausiai pasiilgsta aktyvaus bendravimo su žmonėmis. „Dar esu partijoje, dar ir mitingą rengiame, bet tokio aktyvaus bendravimo, koks buvo, kai buvau meru, nebėra. Ne tas dabar. Tada susitikdavau su įžymiais žmonėmis, ambasadoriais“, – kalbėjo ubagų karaliumi save titulavęs politikas, pagarsėjęs ne vienu skandalu.

Viena labiausiai įsimintinų akimirkų jam būnant meru – aistros dėl šilumos kainų. „Prisimenu tą įvykį, kai Mažojoje savivaldybės salėje vos nekilo muštynės, kai neleidau pakelti šilumos kainų“, – tuomet gyrėsi V. Šustauskas.

Pasak jo, 2000-ieji, kai jis tapo meru, Kaunui buvo sunkus metas, po Rusijos krizės. „Biudžetas buvo nedidelis, vos 280 mln. litų. Dabar – 1 mlrd. eurų. Dabar gali mandravoti. Ir durniai gali valdyti, kai toks biudžetas“, – lygino Kovotojų už Lietuvą sąjungos vadovas.

V. Šustauskas teigė nesiekęs būti meru. „Kai miesto taryboje laimėjome trimis mandatais daugiau nei Naujoji sąjunga, atvažiavo Viktoras Uspaskichas ir trenkė į stalą kumščiu: meras bus mūsiškis. Jeigu jis būtų gražiau kalbėjęs, būčiau nusileidęs. Susiklostė taip, kaip susiklostė. Pirmą dieną, atsimenu, sėdžiu, Jėzau Jėzau. Kokių velnių aš čia ėjau? Bėgti lyg gėda“, – pasakojo apie tai, kad sprukti iš mero kabineto jam neleido ambicijos.