Mokslininkų indėlis

Nuskambėjusi Gedimino kalno nuošliaužų istorija paskatino nelaukti, kol toks pats likimas ištiks Aleksoto kalną. Savo aukščiu ir statumu jis beveik nenusileidžia sostinės simboliui, todėl netinkamai jį tvarkant, galėjo atsirasti didelių nuošliaužų.

Dėl šios priežasties visi Aleksoto kalno darbai prasidėjo nuo konsultacijų su hidroinžinerijos specialistais, kurie pateikė mokslu pagrįstas rekomendacijas. Jomis vadovaujantis ne tik atlikti giluminiai tyrimai, bet taip pat ir sutvirtintas šlaitas.

"Mes pakoregavome drenažo sistemos sprendinius ir apskaičiavome šlaitų stabilumą. Jei drenažas veiks tinkamai, jokių nuošliaužų nebus. Apskaičiavę nurodėme, kurioje kalno vietoje gali potencialiai atsirasti nuošliauža, tad darbininkai tą griovą užpylė", – "Kauno dienai" pasakojo Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto docentas Raimondas Šadzevičius.

Apskaičiavę nurodėme, kurioje kalno vietoje gali potencialiai atsirasti nuošliauža, tad darbininkai tą griovą užpylė.

Ekspertas nurodė ir želdinių reikšmę. Anot jo, Vilniuje išpjovus medžius, pačiame kalne buvo palikti kelmai. Jiems supuvus atsirado  vandens urvelių, o vėliau vėliau vanduo išplovė gruntą.

"Jei medžiai yra tuščiaviduriai ir jau išpuvę, jie ne tik lūžta, bet ir gadina velėną. Tokius medžius reikia pašalinti. Tačiau jei jie yra sveiki, savo šaknimis, tarsi armatūra, sutvirtina šlaitą, neleidžia jam slinkti. Todėl nepatarčiau ant Aleksoto kalno smarkiai praretinti želdinių. Žinoma, galima apgenėti šakas, kad atsivertų platesnė panorama", – sakė docentas.

Jis tikino, kad dabar Aleksoto kalno būklė tikrai yra gera. Didesnių problemų iškilo 2015 metais, kai nuo kalno nuslinko nemaža nuošliauža. Ją sukėlė sujudinti gruntiniai vandenys, bet dabar viskas sutvirtinta. Tačiau ekspertai pažymėjo, jei ateityje bus ketinama pratęsti Aleksoto aikštelę, tada reikės papildomų sutvirtinimų.

"Reikia papildomai apskaičiuoti, nes kiekviena apkrova bei kasinėjimai didina nuošliaužų tikimybę. Daugiausia įtakos nuošliaužoms turi tiek gruntiniuose, tiek paviršiniuose sluoksniuose nesutvarkytas vandens rėžimas", – sakė R.Šadzevičius.

Darbų sūkurys

Atlikus kalno tvirtinimo darbus, prasidėjo panoraminių aikštelių tvarkymo darbai. Jau nemažai darbų atlikta, tačiau dar liko baigiamieji akcentai.

"Jau V.Čapinskio gatvėje įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai. Taip pat  pakloti gatvės apšvietimo, lietaus nuotekų, vandentiekio tinklai. Suremontuoti Vytauto laiptai. Šiuo metu vyksta apžvalgos aikštelės stoginės betonavimo darbai", – apie atliktus darbus kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Jis informavo, kad Aleksoto kalno šlaite įrengtas drenažas, pakloti elektros tinklai šviestuvams bei pasodinti projekte numatyti augalai. Aikštelėje dar reikia sumontuoti šviestuvus, įrengti pėsčiųjų takus bei stoginę.

Visus Aleksoto kalno ir aikštelės darbus planuojama baigti gruodžio 9 d.

Tautinė juosta

Ilgus metus Aleksoto kalną puošusį gėlių drugelį pakeis tautinė juosta. Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė "Kauno dienai" pasakojo, kad tautinę juostą sudarys 1104 vnt. vyšninės spalvos raugerškių, 859 vnt. žalių Tunbergo raugerškių bei 1500 vnt. šviesiai žalio Damerio kaulenio krūmų.

Visi augalai bus supinti vytelėmis, kad būtų išgautas tautinis motyvas. Jie bus naudingi ir siekiant sutvirtinti kalną, taip pat tvarkant nuošliaužų padarytą žalą.

Projekto architektas Rimantas Giedraitis užsiminė, kad šlaite atsirandantis lietuviškas ornamentas pratęs ant kalno stovinčios Perkūno skulptūros idėją.

Tiesa, rezultatų teks palaukti, mat šie augalai – ilgamečiai, todėl visa tautinė juosta išryškės per 2–3 metus.