Spalio 19-ąją Vytauto Didžiojo universitete J. Gauckui bus įteiktos Garbės daktaro regalijos. Tą pačią dieną garbus svečias taip pat surengs diskusiją su studentais, kurioje aptars, kaip Rusijoje neįvykus desovietizacijai įsitvirtino neostalinistinis Vladimiro Putino režimas.

VDU Garbės daktaro vardas J. Gauckui suteiktas už nuopelnus tarptautinio bendradarbiavimo, taikos palaikymo ir demokratijos stiprinimo srityse bei reikšmingą indėlį puoselėjant laisvės, teisingumo, solidarumo vertybes.

1967 m. J. Gauckas buvo įšventintas į evangelikų liuteronų kunigus. Dėl to, ir dėl neslepiamų antikomunistinių pažiūrų, jį nuolat stebėjo Rytų Vokietijos slaptoji policija (Stasi). 1989-aisiais J. Gauckas dalyvavo antikomunistiniuose protestuose Rytų Vokietijoje ir įkūrė opozicinį judėjimą „New Forum“, kuris prisidėjo prie Vokietijos vieningosios socialistų partijos žlugimo. Nuo 1990-ųjų jis dešimtmetį dirbo Stasi įrašų agentūros federaliniu komisaru. Ši VFR institucija padėjo atskleisti buvusios komunistinės Rytų Vokietijos slaptosios policijos nusikaltimus. 2012 metais jis laimėjo Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidento rinkimus.

„J. Gauckas buvo įsitikinęs, kad jei apie praeities nusikaltimus nėra kalbama visiškai atvirai, galimybės sukurti demokratinę ateitį yra gerokai mažesnės. Tai yra viena iš demokratinės valstybės sukūrimo sąlygų: atvirai, be išlygų, atskleisti ir aptarti praeities nusikaltimus. Būtent to padaryti nepavyko Rusijai“, – vieną iš svarbiausių J. Gaucko veiklos principų akcentavo prof. R. van Vorenas.

Joachimas Gauckas

Pasak profesoriaus, buvęs Vokietijos prezidentas taip pat tam tikra prasme buvo ir savo gimtosios šalies susivienijimo simbolis, iš kurio šiandien įkvėpimo gali semtis ukrainiečiai. „Pasibaigus karui, Ukraina turės didžiulį uždavinį – susigrąžinti okupuotas teritorijas, paversti jas ukrainietiškomis. Tam tikriausiai prireiks ne vienos kartos. Manau, J. Gaucko vaidmuo suvienijant Vokietiją yra labai svarbus pavyzdys“, – teigė politologas.

Pašnekovo teigimu, J. Gaucką ir Vytauto Didžiojo universitetą sieja bendros vertybės, siekiai ir veikla demokratijos, laisvės vardan. Prieš 100 metų, nepriklausomybės aušroje įkurtas Lietuvos universitetas buvo gyvybiškai svarbi vieta, kur buvo plėtojama šalies kultūra, mokslas ir moderni, laisva intelektuali mintis. 1930-aisiais šiai aukštajai mokyklai buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas. Po atkūrimo 1989-aisiais, VDU vėl tapo nepriklausomos Lietuvos intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo simboliu.

„VDU yra viena iš tų varomųjų jėgų, kuri prisidėjo ir vis dar prisideda prie modernios Lietuvos kūrimo – Lietuvos, kuri yra teisinė valstybė, gerbia tarptautines vertybes, žmogaus teises ir toleranciją. Todėl negaliu įsivaizduoti labiau tinkamos asmenybės, nei J. Gauckas, kuriai būtų galima suteikti VDU garbės daktaro vardą“, – paaiškino prof. R. van Vorenas.

Lankydamasis VDU, buvęs Vokietijos prezidentas taip pat pasidalins ir mintimis apie V. Putino režimą Rusijoje. Prof. R. van Voreno teigimu, J. Gauckas laikosi pozicijos, kad Rusija padarė didelę klaidą niekada pilnai neatskleisdama komunistinio režimo nusikaltimų. J. Gauckas tą įgyvendino praktikoje, dešimtmetį dirbdamas Stasi archyvuose ir atskleisdamas praeities nusikaltimus. Prof. R. van Vorenas tikina, kad dėl šios klaidos Rusija turės ilgus metus dirbti tam, kad išsilaisvintų iš putinizacijos.

„KGB archyvai buvo atverti, tačiau tik labai trumpam. O šalies valdymą KGB pradėjo perimti dar XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje. Mano manymu, dabar, šalyje įvykus putinizacijai, tikriausiai turėtume grįžti anksčiau, nei į 1991-uosius. Visada maniau, kad turėtume grįžti į 1956-uosius, į komunistų partijos suvažiavimą, kai N. Chruščiovas savo kalboje atskleidė stalinizmo nusikaltimus. Bet mano draugas rusas neseniai pasakė: „Tu optimistas. Iš tiesų, mes turėtume grįžti į 1917-uosius ir viską pradėti iš naujo“. Tai siaubinga. Tai reiškia, kad viskas, kas buvo padaryta devintame ir dešimtame dešimtmetyje, yra prarasta. Tai vėl yra tauta, kuri yra „suzombinta“ šio nusikalstamo režimo, ir turime atlikti darbą, kuris tęsis ištisas kartas“, – sakė VDU A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas.

J. Gauckas savo veikloje daug dėmesio skiria komunistinių režimų nusikaltimams ir politinėms represijoms Rytų Vokietijoje. 2008 m. jis buvo vienas iš Prahos deklaracijos dėl Europos sąžinės ir komunizmo signatarų. Ši deklaracija kviečia pasmerkti komunizmą, nušviesti komunistų nusikaltimus ir juos nubausti. Britų dienraštis „The Independent“ yra pavadinęs J. Gaucką Vokietijos Nelsonu Mandela, „The Wall Street Journal“ jį palygino su Vaclovu Havelu ir Lechu Walesa: „vienu iš už Geležinės uždangos veikusių protestų judėjimų lyderių, kurie po 1989-ųjų tapo savo valstybių vadovais“.

J. Gaucko politinėms pažiūroms didelę įtaką padarė jo šeimos patirtys: 1951-aisiais jo tėvas buvo be priežasties ištremtas į Sibirą. Po ketverių metų nežinios, tėvas sugrįžo, tačiau buvo ženkliai pakeistas tremties – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. „Mūsų tėvo likimas buvo kaip „auklėjantis“ vėzdas. Jo dėka šeimai jaučiau besąlygišką ištikimybę, atmesdamas bet kokią mintį apie broliavimąsi su šiuo režimu“, – memuaruose rašė buvęs Vokietijos prezidentas.

Savo mokslinėje veikloje J. Gauck daug rašė apie sovietinių laikų koncentracijos stovyklas, komunistų nusikaltimus ir politines represijas Rytų Vokietijoje. Tarp jo svarbiausių darbų – knyga apie laisvės ir žmogaus teisių gynimo svarbą „Freedom: A Plea for the Defense of Freedom and Human Rights around the Globe“ (2012 m.). Tarp jo pelnytų apdovanojimų – Hannah Arendt premija, Imre Nagy premija (Vengrija), Leo Baecko medalis ir Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine.

J. Gaucko diskusija su studentais vyks spalio 19 d., trečiadienį, 14.15 val., VDU Leonido Donskio bibliotekoje (V. Putvinskio g. 23, Kaunas). Diskusijos moderatorius – VDU A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas, profesorius Robertas van Vorenas.

VDU Garbės daktaro regalijos Joachimui Gauckui bus suteiktos iškilmingo VDU Senato posėdžio metu spalio 19 d., trečiadienį, 16 val., VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas).

Norintys dalyvauti renginiuose kviečiami registruotis.