Mokosi kitaip

Kol kas Ula ir Tomas tik popieriaus lape, tačiau jau 2023-iaisiais šiuos du personažus bus galima sutikti virtualiojoje erdvėje, kauniečių kurtose mobiliosiose programėlėse. Ula ir Tomas autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus mokys skaityti, pasakos jiems, kaip nusirengus tvarkingai sulankstyti ir į spintą sudėti savo drabužius, naudotis viešuoju transportu, iškepti pačią skaniausią picą ir perkels į kitas situacijas, kurias mes, suaugusieji, neretai vadiname kasdiene rutina. Įprastinės raidos vaikai, mėgdžiojantys savo tėvus ar bendraamžius, dažniausiai žino, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, o autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai sunkiai supranta naujas reikšmes, priežasčių ir padarinių ryšį. Todėl jiems reikalinga pagalba.

"Jei užeitumėte į mūsų klases, pamatytumėte vaizdinę dienotvarkę, kuri padeda geriau orientuotis laike, suprasti, ko mokytojas ar tėvai tikisi iš jo, atlikti nemėgstamą veiklą, kai po jos laukia mėgstama. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams labai svarbu žinoti, kas ir po ko eina. Kada ir ko tikėtis", – priešingu atveju, anot Kauno P.Daunio ugdymo centro vadovės Raimondos Juknevičienės, vaikai sutrinka.

Norėdami kaip įmanoma labiau vaikus apsaugoti nuo panašių situacijų, specialistai pasitelkia įvairių priemonių: skirtingus paveikslėlius, kuriais žymi ir klases, ir sėdimas vietas, pasirinkimų lentas, tvarkaraščius, planus ar mokomąsias priemones, apie kurias centro darbuotojai galėtų kalbėti ištisas valandas.

Pradžia – daug anksčiau

Viena jų – planšetėms ir didesnio ekrano mobiliesiems išmaniesiems telefonams skirta elektroninė knyga arba tiesiog žaidyklė "Pupa", kurią drauge su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Edukologijos institutu ir VšĮ "Knygos broliai" P.Daunio ugdymo centras pristatė prieš trejus metus. Interaktyvioji mokymuisi skirta priemonė buvo parengta remiantis globalaus skaitymo metodu, kurio pagrindinis principas yra vizualizacija. Toks būdas, anot specialistų, autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams yra geriau suprantamas, lengviau įsisavinamas. Remiantis globalaus skaitymo metodu mokytis skaityti pradedama atvirkštine seka. Pirmiausia pradedama nuo žodžių atpažinimo ir jų priskyrimo konkrečiam vaizdui, skiemenų dėliojimo, kol galiausiai pereinama prie raidžių, iš kurių surenkami žodžiai, jungiami sakiniai.

Šeima: P. Daunio ugdymo centro vadovė R. Juknevičienė džiaugiasi subūrusi tokį veiklų ir darbui atsidavusį kolektyvą. / V. Raupelio nuotr.

"Dauguma autorių teigia, kad vaikų autizmas pasireiškia labai įvairiomis formomis, esant skirtingiems intelekto, kalbos ir socializacijos lygiams. Besimokydami skaityti ir skaičiuoti tokie vaikai susiduria su dideliais sunkumais. Todėl specialistai turi parinkti specifinius ugdymo metodus, kurie atitiktų šių vaikų ugdymosi poreikius ir gebėjimus", – pasakojo viena iš elektroninės knygos sumanytojų, dr. Asta Lapėnienė, dirbanti ne tik VDU, bet ir P.Daunio ugdymo centre dailės ir technologijų mokytoja

"Pupos" nuoseklumas ir logika, joje pateiktos užduotys ir dizainas visiškai atitinka autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų mokymosi poreikius, tačiau žaidyklė, anot mokslininkės, puikiai tinka visiems, kurie tik pradeda pažintį su raidėmis, mokosi skaityti arba susiduria su tam tikrais mokymosi sunkumais.

"Mūsų vaikai anglų kalba šneka daugiau nei lietuvių, todėl tokios elektroninės knygos sukūrimas buvo labai svarbus. Priemonių anglų kalba yra ne viena, deja, jos netinka", – A.Lapėnienė džiaugėsi, kad "Pupa" per kelerius metus įsitvirtino ir rado savo vartotoją.

Trečias kartas nemelavo

Virtualioji žaidyklė "Pupa" ir per ilgus praktikos metus sukauptos žinios, P.Daunio ugdymo centro pedagogams tapo impulsu toliau vystyti veiklą. Taip prieš trejus metus mokymo centro bendruomenė nusprendė savo jėgas išbandyti tarptautiniame Strateginių partnerysčių KKK2 projekte.

Tiesa, tąsyk sėkmė nuo Kauno entuziasčių nusisuko. Nepasisekė ir antrą kartą.

"Bandykime ir trečią! Sako, kad jis nemeluoja", – nenuleisti rankų pedagoges ragino R.Juknevičienė. Už savo komandą sergančios vadovės žodžiai, regis, tąkart pasiekė Aukščiausiojo ausis. Darbuotojų pastangos buvo vainikuotos sėkme, o P.Daunio ugdymo centre pradėtas įgyvendinti strateginių partnerysčių Erazmus+ programos 2020-1-LT01-KA226-SCH-094715 projektas "Globalaus skaitymo metodo taikymas, kuriant mokymo(si) procesą ASS vaikams".

"Sužinojusios, kad laimėjo, pedagogės net šiek tiek išsigando. Ar tikrai viskas pavyks?" – mokyklos vadovė su šypsena prisiminė, kad nerimui išsisklaidžius pedagogės pasiraitojo rankoves ir kibo į darbus.

Dabar kiekvieną pirmadienį entuziastės sėda prie stalo ir atsižvelgdamos į Erazmus+ programos 2020-1-LT01-KA226-SCH-094715 projekto "Globalaus skaitymo metodo taikymas, kuriant mokymo(si) procesą ASS vaikams" keliamas užduotis dėlioja turinį, kuris jau netrukus suguls į skirtingas istorijas, vaikams padėsiančias prisijaukinti pasaulį su visais jo iššūkiais.

Socialinė istorija padeda suprasti, ką reikia daryti, kas po ko eina.

"Laukia išties darbinga vasara. Svarbiausia, kad procesas labai malonus", – neformaliojo švietimo skyriaus vedėja Aušrinė Šniokienė džiaugėsi komandos narėmis A.Lapėniene, anglų kalbos mokytoja Gintare, socialine pedagogė Laima, specialiąja pedagoge Rasa, bendruomenės palaikymu, kūrybos laisve ir vylėsi, kad jau rudenį trumpi pasakojimai keliaus į programuotojų rankas. Vėliau bus tobulinamos programėlės, vyks bandymai, pristatymai Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Kurs tris produktus

Projekto tikslas – siekti inovatyvaus ir integralaus ugdymo kiekvienam žmogui, dalytis profesine darbo patirtimi tarptautiniame kontekste, parengti priemones, skirtas vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų ir kvalifikacijos tobulinimo programą pedagogams, dirbantiems arba ateityje dirbsiantiems su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais. Kaip pasakojo A.Šniokienė, laimėjimas mokymo centrą įpareigojo iki 2023-iųjų vasario sukurti tris intelektualinius produktus. Pirmasis jų bus skirtas skaitymo įgūdžiams gerinti.

"Tai bus mobilioji programėlė, vadinamasis apps'as. Jis turės trijų globalaus skaitymo lygių užduotis. Pirmoji bus lengva, antroji – vidutinio sudėtingumo, o trečioji – sudėtingiausia", – paeiliui vardijo mokymo centro neformaliojo švietimo skyriaus vedėja.

Antrasis produktas – taip pat mobilioji programėlė, tik ji bus skirta kasdieniams įgūdžiams lavinti ir apims šešias socialines istorijas.

"Labai graži idėja, kaip siejasi mūsų skaitymo įgūdžių ugdymas su socialinėmis istorijomis. Žodžiai, kurie bus socialinėse istorijose, vėliau pasitarnaus priemonei, skirtai skaitymo gebėjimams ugdyti", – A.Šniokienė pasakojo, kad socialines istorijas kuria ne jos vienos. Projektas yra tarptautinis, o programėlės į žmones prabils lietuvių, latvių, lenkų ir anglų kalbomis, todėl istorijas drauge kuria partneriai iš kaimyninių šalių – Latvijos ir Lenkijos.

Socialinių istorijų nauda

Kaip teigia projekto įgyvendintojos, ugdymo centro specialistės, trumpos, iliustruotos socialinės istorijos padeda formuoti socialinius įgūdžius. Remiantis trumpais vizualiniais pasakojimais vaikams galima aiškiau apibūdinti konkrečią situaciją, jos seką ir būsimą sprendimą. Tokiu būdu jam galima pristatyti socialines taisykles ir normas, tarkim, kad prieš valgant būtina nusiplauti rankas, o kai kalba žmogus, nemandagu neišklausius jo pačiam imti kalbėti.

"Socialinė istorija padeda suprasti, ką reikia daryti, kas po ko eina. Jos naudojamos siekiant socialinio suvokimo, norint sumažinti nerimą naujoje situacijoje, prisitaikyti prie pokyčių, pakeisti savo elgesį", – dailės ir technologijų mokytoja A.Lapėnienė priminė, kad kiekviena socialinė istorija ne tik sukuria konkrečią situaciją, atitinkamą reakciją į ją ir priežastį, dėl ko laukiama būtent tokia reakcija, bet ir turi optimistinę pabaigą. Sėkme, kaip įvardijo pedagogės, vaikai skatinami pamėgti veiklas, kurios jiems dažniausiai nekelia malonumo.

"Na, tarkim, tu saugiai perėjai gatvę. Dėl to labai džiaugiasi ir tavo mama, ir tu pats", – apie socialinių istorijų formatą ir jų naudą pasakojo pedagogė.

Nesiorientuoja į amžių

Trečias intelektualinis produktas, kurį kartu su Vytauto Didžiojo universitetu turi įgyvendinti P.Daunio ugdymo centro bendruomenė, – mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos sukūrimas.

Ritmas: dalį darbų entuziastės viliasi atlikti iki rudens, todėl kaip sako pačios, laukia kūrybinga vasara. / V. Raupelio nuotr.

Anot centro darbuotojų, jų siekiamybė skleisti metodinę patirtį. Juolab, kad jau nuo 2024-ųjų autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai bus integruojami į šalies bendrojo lavinimo mokyklas. Todėl pašnekovės neabejojo, kad jų kuriami elektroniniai produktai taps naudinga priemone visos Lietuvos pedagogams, kad ir kokioje mokykloje jie dirbtų.

"Darsyk norime pabrėžti, kad programėlės bus prieinamos ne tik mokytojams, bet ir tėvams, kurie siekia įgūdžių tobulinimo, praktinio suvokimo per technologijas", – A.Lapėnienė akcentavo, kad pačiomis programėlėmis galės naudotis ne tik autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai, bet ir skaityti besimokantys priešmokyklinių grupių auklėtiniai ar į Lietuvą grįžusių emigrantų vaikai, kurie mokosi kalbėti ir skaityti lietuviškai. Juolab kad programėlės nebus orientuotos į konkretų amžių.

"Jos bus skirtos įvairaus amžiaus vaikams, nes penktoko lygis gali atitikti priešmokyklinio amžiaus vaiko lygį. Kitaip tariant, ši priemonė tiks visiems, kurie pradeda skaityti. Mes turime ne vieną pavyzdį, kai ilgą laiką nekalbėję vaikai ėmė šnekėti. Tarkim, viena mergaitė grįždavo iš baseino ir piešdavo istorijas su visomis tądien patirtomis emocijomis. Negalvojome, kad ji kada nors kalbės, o atsitiko taip, kad penktoje klasėje ji tai padarė. Vadinasi, minėtos priemonės padėjo, – šiuo metu kuriamoms programėlėms R.Juknevičienė taip pat prognozavo sėkmę. – Tikimės, kad ši projekto įgyvendinimo istorija, kaip ir socialinės istorijos, skirtos autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams, baigsis sėkme."