Ypatingos visos dienos

Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos matematikos mokytoja Vida Meškauskaitė garbingo įvertinimo sulaukė už aukštą profesinę kompetenciją, mokymo priemonių kūrimą, aukštus rezultatus olimpiadose ir konkursuose, dalijimąsi gerąja patirtimi mieste ir visoje šalyje.

Metų mokytojo apdovanojimą gavo ir Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos klasikinio dainavimo mokytoja ekspertė, VDU Muzikos akademijos docentė Nomeda Kukulskienė bei Kauno lopšelio-darželio „Spindulys“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė Andromeda Rybakovienė.

Vida Meškauskaitė (viduryje)/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Visos jos darbuojasi, atrodytų, skirtingose srityse, tačiau tikslas vienas – ugdyti jaunąją kartą.

A.Rybakovienė išsiskiria savo edukaciniais projektais, inovatyviais metodais. Plėtodama vaikų pažintinę veiklą ji į šiuos procesus nuolat įtraukia ir bendruomenę.

Ši pedagogė ugdo mažylius iki dvejų metukų, kitoje grupėje, kurioje dirba, – trejų metų pypliai. Švenčių pasitaiko tik retkarčiais, tačiau ir likusios dienos, jos vertinimu, yra ypatingos.

„Smagių akimirkų mano darbe – per akis. Net nežinau, nuo ko pradėti. Kai dirbi su mažais vaikais, – labai gera tada, kai jie ateina su šypsena. Tada žinai, kad viskas gerai, jau mes draugausime. Su vyresniais – kai matai, ką idėjai, kai matai, kad jie išmoksta spręsti problemas. Pavyzdžiui, susipykus vaikams, klausiu, ar manęs reikia. Sako, ne, ne, pasėdėk, mes ne maži vaikai, išsiaiškinsime. Kasdien daug smagių akimirkų. Pavyzdžiui, ateina mažiukas, nutraukia kaukę ir duoda butuką. Ką daryti, jeigu jam reikia pasakyti ir parodyti, kad myliu?“ – kasdienybės momentais dalijosi pedagogė, turinti mokytojos metodininkės kvalifikaciją.

Darželyje laikė vištas

Kaip A.Rybakovienė pradėjo dirbti su darželinukais? Ji nusijuokė, kad nėra nieko pastovesnio už laikinumą. Ji, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, į darželį atėjo laikinai, bet liko ilgam ir labai dėkinga už tai likimui.

Andromeda Rybakovienė (viduryje)/Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Darželyje iš pradžių buvo patogu, ėmė patikti, o kai prisijungė energinga kolegė Jolanta Orintaitė, atėjo dabartinė direktorė Violeta Bružienė, A.Rybakovienė pajuto azartą, nes sulaukia net ir, atrodytų, beprotiškiausių idėjų palaikymo.

Ką tokio beprotiško galima veikti darželyje? „Kaip jums darželis, esantis daugiabučių rajone, auginantis ožkas, vištas? Vieną vasarą auginome ožkytes. Trejus metus auginome vištas. Ir gaidelį turėjome. Labai pasiteisino. Vaikai labai prižiūrėjo, paskui su tėveliais ir kiaušinienę, ir pyragus kepė. Vaikui reikia patyriminio ugdymo, pajusti, kad gali pats padaryti, suprasti, kad būtina rūpintis, nes jeigu nepalesinsi, kas tada bus? Vaikai net matė, kaip varna nusineša viščiuką. Baisu, bet toks gyvenimas. Reikia saugoti gyvybę“, – kalbėjo mokytoja.

Vieną vasarą vaikai pietų miegojo lauke palapinėse. Ne visi sumanymai pavyksta idealiai, bet, anot pašnekovės, svarbu nebijoti klysti. „Mūsų grupėje yra visiška laisvė, bet griežtos taisyklės. Vaikai suvokia, kodėl reikia laikytis šių taisyklių. Vaikas auga laisvas, nebijo daryti, bandyti, kalbėti“, – sakė A.Rybakovienė, su vaikais labai daug būnanti lauke, kartais net sulaukianti klausimų, gal tai lauko grupė.

Visi vaikai – geri

Su vaikais ji dirba tris dešimtmečius, per tą laiką vis tobulinosi, kėlė kvalifikaciją. Studijos ir mokslai – svarbu, tačiau be pašaukimo dirbti su vaikais nėra kelio pirmyn.

Lygindama anų laikų vaikus ir dabartinius, ji pastebi didelių skirtumų. Ryškiausias – vaikams suaugusieji automatiškai nebėra autoritetu. „Tai labai gerai. Ne kiekvienas suaugusysis gali būti autoritetu. Pasitikėjimą reikia užsitarnauti“, – dėstė Metų mokytoja.

Pasikeitė, anot jos, ne tik vaikai, bet ir tėvai. Anksčiau tėvai darželio darbuotojų teiraudavosi, ar atžala valgė, ar miegojo. „Labai džiaugiuosi šiuolaikine tėvų karta. Jie labiau domisi tuo, kaip vaikams sekasi bendrauti grupėje, kas pavyksta, kas nepavyksta, didelė dalis tėvų labai mielai dalyvauja įvairiose darželio veiklose, įsijungia į procesą: ir pyragus kartu kepa, ir olimpiadas rengti. Nesako „tavo vaikas mano vaiką mušė“, o „mūsų vaikai nemoka kalbėtis“, – gyrė tėvelius A.Rybakovienė ir apgailestavo, kad dėl pandemijos tėvų įsitraukimas ribojamas.

Atrodytų, bepigu dirbti su gerais, imliais vaikais. Pedagogė neslėpė – jai atveda tik pačius geriausius vaikus. „Per 30 metų nesu turėjusi nė vieno blogo vaiko. Ir nemanau, kad turėsiu. Tai yra požiūris. Gyvenimas yra toks, kokiomis akimis į jį žiūri. Jeigu jis jau atrodo juodas, pasikeisk akinius. Taip, yra vaikų, kurie nesusitvarko su savo emocinėmis būsenomis, bet vaikai nenori būti blogi, jie nori būti labai geri, todėl reikia stiprinti, skatinti jų gerą elgesį“, – dėstė mokytoja.

Ji siūlė pasimokyti iš vaikų gebėjimo džiaugtis ir pačiomis mažiausiomis smulkmenomis: rado lapą, jis gražus, vaikai džiaugiasi, diena jau šviesesnė.

A.Rybakovienė atkreipė dėmesį, kad mums vertėtų labiau vertinti tai, ką turime, o turime daug gražių dalykų.

Norisi dalytis

N.Kukulskienė, įvertinta už aukštus akademinius rezultatus, ilgametę aktyvią, kūrybingą pedagoginę veiklą, Metų mokytojos vardą vadina didele dovana. „Ačiū mokyklos kolektyvui už nominavimą. Visiems mums reikia gerų žodžių“, – neslėpė solistė, kurios auklėtiniai yra respublikinių, tarptautinių festivalių, konkursų diplomantai ir laureatai.

Kaip jums darželis, esantis daugiabučių rajone, auginantis ožkas, vištas?

Nemažai žmonių ją pažįsta kaip nepaprasto soprano savininkę. N.Kukulskienė yra sukūrusi daug įsimintinų vaidmenų. Jos svajonė dar mokykloje buvo teatras, scena ir opera.

Greta jų atsirado ir mokytojos veikla, kai baigusi mokslus Vilniaus ir Kauno muzikos akademijose gavo pasiūlymą gilintis ir į muzikos pedagogiką.

„Norisi dalytis, perduoti tai, kas patinka, ką turi sukaupęs. O kai pajunti, kad sekasi, tai tave dar labiau neša ant sparnų. Veikla su mokiniais – stebuklas. Labai mėgstu šį darbą. Be to, dirbdamas su jaunais žmonėmis ir pats tobulėji, mano atveju, dainavime“, – kalbėjo solistė.

Muzika lydi visur

N.Kukulskienės pagrindinis tikslas – kad mokinį lydėtų muzika. Aukšti pasiekimai, rezultatai yra gerai, tačiau svarbus ir bendras muzikos poveikis, jos suteikiamas tobulėjimas, supratimas.

Nomeda Kukulskienė (viduryje)/Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Jeigu būtų mano valia, būtų privaloma lankyti muzikos mokyklą. Muzika žmogų augina, keičia, moko pažinti savo jausmus, suteikia drąsos, per kūrinį gali išsipasakoti ir kitose gyvenimo srityse tampi laisvesnis“, – pasakojo pedagogė ir  nusijuokė, kad tikriausiai kiekvienas mokytojas apie dalyką kalba kaip apie labai svarbų. Iš visur galima pasiimti daug naudingų dalykų.

„Muzika mums reikalinga visada. Ji lydi ir kai liūdna, ir kai gera“, – palygino pašnekovė. Jaunimą, jos manymu, labai spaudžia didelis gyvenimo tempas. Nebėra kada pabūti su savimi, apmąstyti. „Mokiniai – tikrai labai geri žmonės. Smalsūs, išsisakantys. Labai gaila, kad pandeminė nežinia, sumažėjęs bendravimas kai kuriuos labai stipriai paveikė“, – apibendrino N.Kukulskienė.

Mokytojas, anot jos, moko ne tik konkrečios specialybės, dalyko, bet ir gyvenimo. Galimybė pasikalbėti įvairiomis temomis ar tiesiog išsikalbėti. Jaukumas, bet kartu ir griežtumas, reikalavimas tam tikrų rezultatų.

Apie konkursus ji kalbėjo kaip apie priemonę pasitikrinti, kaip auga talentas, kokio lygio yra žinios, gebėjimai.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00