Kauno LEZ plėtra stringa biurokratijos labirintuose

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Prieš metus Seimas pritarė Kauno laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) plėtrai. Tačiau iki šiol nepaskirti sklypai, o esamoje teritorijoje liko vos vienas stambus.

Pasiūla – minimali

Kauno LEZ sparčiai plečiasi, tad stambiems pramonės verslams tuoj neliks, ką pasiūlyti. Ne taip seniai Kauno LEZ išnuomojo vieną paskutinių didelių sklypų, tad, jei nebus išplėsta teritorija, greitai Kauno regionui bus gerokai sudėtingiau pritraukti didesnių investicijų.

„Neseniai sudarėme beveik 20 ha žemės subnuomos sandorį su klientu. Kol kas mus saisto konfidencialumo įsipareigojimai, tad pavadinimų teks palaukti. Galime pasakyti, kad komercinė veikla, vyksianti šiame sklype, nebus netipinė verslams, jau veikiantiems Kauno LEZ“, – pažymėjo Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis.

Jis „Kauno dienai“ patvirtino, kad didelių sklypų, skirtų gamybos ir logistikos sektoriui, liko vos vienas. Kitoms verslo sritims Kauno LEZ dar rastų ir didesnių sklypų, tačiau jų pasiūla vis mažėja. Todėl būtina įgyvendinti Seimo dar pernai priimtą nutarimą plėsti LEZ 500 ha. Tai įgyvendinus, Kauno LEZ valdomas plotas padvigubėtų.

„Paskutinis sandoris, galima sakyti, užbaigė LEZ pirmosios teritorijos sklypų pasiūlą. Tiesa, kalbame apie stambius sklypus, skirtus gamybos ar logistikos sektoriaus veiklai. Pavyzdžiui, Verslo gatvėje, esančioje šalia A6 magistralinio kelio, sklypų dar yra, tačiau jie skirti paslaugų sektoriaus plėtrai“, – aiškino V. Petružis.

Kauno LEZ vadovas patikslino, jog, kai sakoma, kad liko tik vienas laisvas sklypas, kalbama apie taisyklingos formos, didelius, t. y. didesnius nei 20 ha, žemės sklypus su jau parengta inžinerine infrastruktūra, kurie yra pasirengę priimti stambius, nacionalinės svarbos gamybininkų projektus čia ir dabar.

„Šiuo metu tokią galimybę, tačiau tik vieną, turime Kauno LEZ antrojoje teritorijoje. Be abejo, šiandien Kauno LEZ žemės resursai dar neišsemti. LEZ antroji teritorija aktyviai vystoma ir čia turime vietos investuotojams. Tik kalbant apie stambius projektus, deja, nelabai ką turime pasiūlyti. Kitaip tariant, 2017-aisiais buvome pasiruošę ir  didžiuojamės, kad Lietuvą pasirinko „Continental“, „Hella“ ir „Holister“, o dabar tiesiog fiziškai nebeturėtume galimybės Kauno LEZ leisti steigtis tokiems verslams“, – komentavo V. Petružis.

Skirtingai nei industriniai parkai, valdomi savivaldybių, Kauno LEZ  investuotojų atrankos nevykdo, todėl, jei atsiras investuotojas, paskutinis didelis sklypas ir bus išnuomotas.

„Reikia suprasti, kad turime laisvas rankas tą sklypą skaidyti ir subnuomoti mažesnėmis dalimis, tačiau to nedarome dėl labai aiškios priežasties – turime įsipareigojimą valstybei sudaryti sąlygas stambiems TUI (tiesioginių užsienio investicijų – red. past.) projektams rinktis Lietuvą. Tad sklypas yra pasiūlos lentynoje tik stambiems projektams“, – pridūrė Kauno LEZ generalinis direktorius.

Siūlymas: vienas iš svarstomų variantų – Kauno LEZ plėsti Jonavos rajone, netoli „Achemos“. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Ilgi derinimo procesai

Primename, kad Kauno LEZ buvo įkurta 1996 m. Tuomet buvo numatyta, kad ši teritorija užims 1 054 ha plotą, tačiau vėliau politikai nesutarė, ar tikrai bus tiek verslininkų, norinčių kurtis LEZ, ir plotas buvo sumažintas perpus. Tik pernai Seimas atkūrė istoriškai numatytą Kauno LEZ plotą.

Tačiau iškilo problema. Esamoje teritorijoje nebėra laisvų sklypų, todėl tenka žvalgytis po visą Kauno regioną, kur būtų galima vienoje vietoje rasti 500 ha ploto. Kalbėta, kad tokia teritorija galėtų būti vystoma Jonavos rajone, netoli dabar veikiančios bendrovės „Achema“. Tačiau konkrečių sprendimų iki šiol nėra.

Tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek Ekonomikos ir inovacijų, Aplinkos ministerijos dar nesurado tinkamiausios vietos, kur galėtų plėstis Kauno LEZ. Ieškant tokios didelės laisvos teritorijos, tenka derinti tarp įvairių institucijų, o tai ne taip jau paprasta.

„Jokiu būdu negalime sakyti, kad niekas nevyko. Puikiai suprantame, kad procesai – ilgi ir kompleksiški. Kauno LEZ ploto atkūrimo projektas apima ne vieną instituciją, tad natūralu, kad darbiniai procesai prailgsta. Dedame visas pastangas, kad atsakytume į institucijų klausimus ir pagelbėtume pasitelkdami partnerius“, – apie tai, kad nuolat ieškoma būdų, kaip įgyvendinti LEZ plėtros projektą, dienraščiui komentavo V. Petružis.

Jis pažymėjo, kad iki 2026 m. vidurio Kauno LEZ teritorijos pakeitimo įstatymas turi įsigalioti. Vadinasi, tada jau turi būti konkrečiai įvardyta ir teritorija, kur bus vykdoma plėtra.

Paskutinis sandoris, galima sakyti, užbaigė LEZ pirmosios teritorijos sklypų pasiūlą.

„Laiko gana nedaug, o būdo sistemiškai ir vientisai spręsti Kauno LEZ ploto atkūrimo klausimus iki Seimo Ekonomikos komiteto pastarojo posėdžio nebuvo, todėl procesai ir juda kiek lėtesnėmis apsukomis. Reikia padėkoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Seimo Ekonomikos komitetui už lyderystę įgyvendinant Kauno LEZ ploto atkūrimo įstatymą“, – tikino V. Petružis.

Laukia įrengimas

Kauno LEZ pasižymi tuo, kad investuotojus kviečia kurti verslus ne plyname lauke, o sklypuose, kur jau įrengta infrastruktūra. Kai bus nutarta, kurioje tiksliai vietoje plėsis Kauno LEZ, teritoriją reikės paruošti būsimiems investuotojams.

„Naujos teritorijos suplanavimas, inžinerinės infrastruktūros plano parengimas, infrastruktūros diegimo darbai užtrunka, tad reikia pradėti atlikti šiuos namų darbus kiek įmanoma anksčiau.

Žinoma, valdymo bendrovė nesitaiko per pirmus penkerius metus subnuomoti visą atkurtą plotą, o ir poreikio tokio nėra, bet tikrai turime lūkestį iki numatomo 2026-ųjų vidurio žinoti, kuriose konkrečiai teritorijose jau galime planuoti infrastruktūrą ir ją įrengti. Taip galėtume užtikrinti nuolatinį parengtų sklypų potencialiems investuotojams srautą“, – kalbėjo Kauno LEZ vadovas.

Pasak V. Petružio, kokie verslai galėtų kurtis naujoje LEZ teritorijoje, priklauso nuo to, kokie konkretūs sklypai bus perduoti. „Jei atkuriamos teritorijos ribosis su jau esama Kauno LEZ teritorija ar jei tai bus lokacijos su išvystyta inžinerine infrastruktūra greta, tai galėtų įvykti gan greitai, nes paklausą tiek mes, tiek mūsų partneriai „Investuok Lietuva“ jaučiame“, – teigė pašnekovas.

Situacija: gamybos ir logistikos verslams Kauno LEZ gali pasiūlyti vos vieną stambų sklypą, paslaugų sektoriui yra daugiau laisvų. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Kurs darbo grupę

Mėnesio pradžioje Seimo Ekonomikos komitetas vienbalsiai pritarė siūlyti Vyriausybei sudaryti tarpinstitucinę, nuolat veikiančią darbo grupę, kuri užsiimtų LEZ plėtros klausimais.

Į šią grupę, planuojama, įeis Ekonomikos ir inovacijų, Aplinkos, Finansų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinės žemės tarnyba ir kitos suinteresuotos institucijos. Tikimasi, kad, praėjus Seimo rinkimų vajui, Vyriausybėje bus įkurta minėta grupė ir tai paspartins Kauno LEZ teritorijos atkūrimo procesą.

„Matome, kad įstatymą pakeitėme, bet žemės perdavimo klausimai stringa. Be to, yra akivaizdus didelių sklypų trūkumas, tai matome, kai į Lietuvą nori ateiti didelių investicijų. Todėl darbo grupė galėtų judinti tuos klausimus, peržiūrėti, kur žemės sklypai iki galo neišnaudojami pagal paskirtį.

Tokia darbo grupė, manau, praverstų ne tik dėl Kauno LEZ, bet ir kitų miestų ekonominėms zonoms ar pramonės parkams. Dabar kalbama daugiau raštais, o grupėje galėtų viskas vykti sparčiau“, – kalbėjo Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas.

Tikisi efektyvaus darbo

Pasak Kauno LEZ vadovo, tokia darbo grupė – kritiškai reikalinga, nes tai leis užtikrinti tęstinį ir nuoseklų bendradarbiavimą dėl Kauno LEZ ploto atkūrimo ir projekto įgyvendinimo.

„Yra daug suinteresuotų šalių, tad tokia tarpinstitucinė darbo grupė neišvengiamai supaprastins komunikaciją ir numatys sistemišką darbą keičiantis valdžioms. Viliamės, kad darbo grupėje ir patys galėtume būti naudingi. Be to, šis siūlymas atkreipia dėmesį į LEZ svarbą instituciniame kontekste. Tuo galime pasidžiaugti, tik svarbiausia, kad ši darbo grupė išties būtų suinteresuota ir matytų vertę spręsti LEZ klausimus“, – kalbėjo V. Petružis.

Jis atkreipė dėmesį, kad prieš 20 metų tikėjimo, kad Kauno LEZ bus esminis šiuolaikiškos pramonės centras, pritraukiantis invovatyviausių ir stambiausių užsienio kapitalo verslų, akivaizdu, nebuvo.

„Per tiek laiko pritraukta 1,5 mlrd. eurų investicijų, iš kurių – 800 mln. eurų yra TUI, sukurta daugiau nei 9 tūkst. darbo vietų, nuo 2010 m. sugeneruota 352 mln. eurų su darbo santykiais susijusių mokesčių. Nepaisant visų jau esamų rezultatų, svarbu suvokti, kad negalime sustoti, nes procesai įsisukę ir Lietuvos reputacija, atliepiant užsienio investuotojų poreikius, yra vertinama, tad būtina išnaudoti potencialą.

Džiugu, kad politikai randa būdų procesus spartinti. Viliamės, kad bendromis pastangomis pagaliau galėsime laimėti daugiau tarptautinių gamybininkų projektų, nes šiuo metu dėl sklypų stokos juos prarandame“, – apie tai, kad darbo grupė turėtų padėti vystyti LEZ, pridūrė V. Petružis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunas yra kaunas ir tuo viskas pasakyta

kaunas yra kaunas ir tuo viskas pasakyta portretas
liaudis sako, liaudis žino, liaudis neklysta...

lezas

lezas portretas
Prie Jonavos Achemos kazkaip tolokai.. Geriau tegul paiesko kitoj Kauno pusej, palei Via/Rail Baltica.

Vytas

Vytas portretas
Galvojau kad biurokratija seniai išvalė, miestų merai,Seimas visur vieno langelio principas.Reiks skūsti ES parlamentui,kad nevykdomos jų direktyvos ir viskas pajudės greitai...
VISI KOMENTARAI 23

Galerijos

Daugiau straipsnių