Dienraščio pokalbis su miesto vadovu – apie šių metų išbandymus ir ateinančių metų planus ir viltis.

– Kokie šie metai buvo Kaunui? Ką akcentuotumėte?

– Metai buvo darbingi ir rezultatyvūs. Tai svarbiausia. Kalbant krepšinio terminais, sakyčiau, 2024-ieji buvo ne žingsnis, o efektingas dvižingsnis į priekį ambicingų tikslų link. Visa komanda nuveikė tikrai nemažai.

Iš naujo atgimė Dainų slėnis, o pabaigtuvės simboliškai sutapo su Dainų šventės 100-mečio jubiliejiniu koncertu. Prieš porą savaičių atidaryta „Mokslo sala“, vasaros viduryje pristatėme išgražėjusią rotušę.

Šilainiuose netrukus pradės veikti savivaldybės statytas naujasis LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos-traumatologijos korpusas, o Aleksote jau kuriasi pirmieji ALEX inovacijų parko investuotojai.

Viskas juda pirmyn. Kas padaryta – jau padaryta. Dabar reikia žiūrėti, kas toliau. Tikiuosi, kad, pasikeitus nacionalinei valdžiai, Kauno pagreitis įgyvendinant didžiuosius projektus gerokai padidės.

– Esate sakęs, kad ši taryba bus ta, kuri stato tiltus. Kaip sekasi tai įgyvendinti?

– Kadencija dar neįpusėjo, o jau pradėti trys iš keturių planuotų objektų. Statome ne tik tiltus, bet ir viaduką.

Vilijampolėje ir Marvelėje kyla didžiausias ir labai reikalingas tiltas per Nemuną – jis padės smarkiai sumažinti tranzitinį eismą pro Senamiestį. Kauniečiai jau vadina jį Santakos tiltu, prieš tai buvo duotas Kėdainių vardas. Turbūt reikės skelbti konkursą ir rinkti visiems tinkantį pavadinimą.

Veiksmo netrūksta ir abipus upės ties Nemuno sala ir Žemąja Freda. Krantinės suformuotos – pasirengta statyti tarpines atramas. Bus pati pirma jungtis pėstiesiems, dviratininkams tarp salos ir kairiojo kranto. Verslas, pasitikėdamas šiais miesto planais, atitinkamai plečia gyvenamojo būsto ir biurų kvartalą „Nemunaičiuose“.

Trečias projektas – Ašigalio viadukas. Rangos konkursas baigtas – sutartis pasirašyta. Jau ruošiami plotai ir pavasariop prasidės realūs statybų darbai.

Belieka parengti techninį projektą ir galbūt jau kitąmet pradėti statyti likusį pėsčiųjų tiltą per Nerį – iš Brastos gatvės į senamiestį, ties Kauno pilies prieigomis.

Kaunas yra upių miestas. Tai vienas ryškesnių mūsų išskirtinumų. Todėl tiltai yra neatsiejama patogaus ir šiuolaikiško miesto dalis.

Visada kartoju, kad gyvenime niekada ne per vėlu daryti du dalykus: mokytis ir grįžti namo.

– Šiemet atidaryta ir „Mokslo sala“. Kuo šis objektas bus svarbus Kaunui?

– Čia turbūt pirmiausia reikėtų pradėti vardyti, kiek daug turistų iš visur suvažiuos aplankyti, pamatyti. Tai tikrai svarbu – Kaunas svečių visada laukia plačiai ištiestomis rankomis. Mane labiausiai džiugina, kad patys kauniečiai, jų vaikai turi naują ir tikrai išskirtinę erdvę. Mokiniai čia gali tiesiog pačiupinėti mokslą.

Visada kartoju, kad gyvenime niekada ne per vėlu daryti du dalykus: mokytis ir grįžti namo. Tikiu, kad „Mokslo sala“, visų pirma, prisidės populiarinant mokslą, kad jaunimas tikrai susidomėtų ir užsidegtų noru tobulėti, siekti daugiau. Kartu toks traukos centras vienaip ar kitaip turėtų prisidėti, kad po pasaulį pasklidę kauniečiai dažniau pamąstytų apie sugrįžimą į pasikeitusį, atsinaujinusį ir labai išgražėjusį miestą – čia, kur jų tikrieji namai.

– Praūžė nacionalinių rinkimų metai. Ko tikitės iš perrinkto šalies Prezidento Gitano Nausėdos, naujojo Seimo ir Vyriausybės? Kokį dėmesį centrinė valdžia turėtų rodyti Kaunui?

– Prezidentui linkiu sėkmės antrą kadenciją einant valstybės vadovo pareigas. Žinau iš savo patirties dirbant meru, kad su kiekvienu ciklu visuomenės lūkesčiai auga, pasigirsta daugiau kritikuojančių balsų, o oponentai imasi vis juodesnių technologijų. Tačiau žmonės viską puikiai mato ir supranta. Savo vertinimus lietuviai aiškiai parodė ir per šiuos Seimo rinkimus, nustumdami buvusius arogantiškus valdančiuosius į visišką užribį.

Seimas, Vyriausybė pasikeitė iš esmės. Aš, kaip pilietis, iš jų tikiuosi objektyvaus, racionalaus darbo. Manau, tiek premjeras Gintautas Paluckas, tiek ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis turi pakankamai patirties, gebėjimų, kad tai užtikrintų.

Nereikia žaisti povandeninėmis šaškėmis ir užsiimti intrigomis. Tai veda tik į aklavietę ir neduoda jokios naudos Lietuvai. Kaip meras, noriu, kad Kaunas sulauktų deramo dėmesio ir pagarbos. Tik tiek. Kauniečiai žino, kiek daug galime padaryti, jeigu nacionalinė valdžia ne užsimerkia, ne ignoruoja, bet palaiko ir prisideda prie ambicingų miesto planų.

– Kokie numatomi svarbiausi 2025-ųjų darbai?

– Kiekvienam kauniečiui svarbiausi tokie darbai, kurie jį paliečia asmeniškai. Natūralu. Didieji miesto projektai skirti visiems, todėl į juos labiausiai krypsta daugelio dėmesys.

Apie tiltus ir viaduką jau sakiau, bet šis laikotarpis – ir apie baseinus. Kitąmet užbaigsime juos statyti Panemunėje ir Šilainiuose, dar vieną projektuojame Aleksote. Atidarysime naująjį Prezidento Valdo Adamkaus vardu pavadintą lengvosios atletikos maniežą. Privalo finišuoti ir Rotušės aikštės rekonstrukcija. Į pabaigą artėja „Bangpūčio“ buriavimo bazės ir visos Neptūno įlankos infrastruktūros darbai.

Planuose – Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtra: Panemunėje iškils naujas 150 vietų korpusas, o Kulautuvoje jau rekonstruojamas 200 vietų pastatas vietoj buvusios vaikų tuberkuliozės ligoninės.

Artėja Futbolo arenos statybos Aleksote. Kitapus aerodromo projektuojamas ekstremalaus sporto parkas, atviras sporto aikštynų kompleksas.

Centre didinsime Kauno poliklinikos erdves, pritaikydami gretimą pastatą A. Mickevičiaus gatvėje. Romainiuose, Vijūkų gatvėje, planuojame užbaigti didžiausią mieste vaikų darželį.

– Drakono metus keičia Žaliosios medinės gyvatės metai. Ko šia proga palinkėtumėte kauniečiams?

– Nesu didelis Saulės ar Mėnulio kalendorių žinovas, tačiau kad ir kokio gyvūno vardu metai būtų pavadinti, visiems linkiu ramybės, išminties ir harmonijos. Viso to siūlau pasisemti pokalbiuose su vyresniais, daugiau gyvenimo patirties sukaupusiais žmonėmis.

Pats kaip tik neseniai turėjau tokią progą, kai su žmona Loreta aplankėme Prezidentą Valdą Adamkų. Neeilinė asmenybė, su kuria kiekviena praleista pokalbio minutė yra didelė vertybė.

Tegul Naujieji bus pilni kūrybiškumo ir naujų galimybių, kad ryžtingai žengtume į priekį, drąsiai pasitikdami naujus iššūkius.