– Kokie yra 2025 m. Kauno rajono savivaldybės biudžeto skaičiai ir tendencijos? Kokioms sritims šiemet skirsite daugiausia dėmesio?

– Šių metų savivaldybės biudžetas bus 246,7 mln. eurų. Biudžeto išlaidos, palyginti su 2024 m., auga 22,7 proc.

Kaip ir kiekvienais metais, daug lėšų skirsime investiciniams projektams, švietimo įstaigų, kelių, vandentvarkos infrastruktūrai plėsti. Bendra suma infrastruktūros plėtrai sudarys apie 32 mln. eurų. Pernai šiam tikslui galėjome skirti 22 mln. eurų, taigi augimas sudaro net 45 proc.

– Kokius svarbiausius darbus planuojate atlikti?

– Džiaugiuosi, kad šiemet bus galima pradėti regioninės plėtros projektus funkcinėse zonose. Šiems projektams tikimės gauti apie 7 mln. eurų ES lėšų. Dėmesio centre ir toliau išlieka švietimo įstaigos, jų materialinės bazės gerinimas.

Raudondvario gimnazijos atgimimas prasidėjo nuo šiuolaikinio stadiono, kurį pastatėme pernai. Šiemet imsimės rekonstruoti gimnazijos pastatą. Statybininkai paruošė modulius, kuriuose laikinai mokysis moksleiviai.

Domeikavos gimnazija nesutalpina moksleivių, todėl ateityje pradinukus įkurdinsime naujoje 220 vietų pradinėje mokykloje. Bažnyčios gatvėje esančiame sklype jau prasidėjo parengiamieji statybų darbai.

Karmėlavos gimnazijos bendruomenė turi naują sporto aikštyną su futbolo stadionu, tačiau mokyklos pastatas gerokai apleistas. Šiemet jis bus suremontuotas ir apšiltintas, o išorė apvilkta ergonomiškomis ir estetiškomis apdailos medžiagomis. Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ auklėtiniai irgi galės džiaugtis atnaujintomis erdvėmis.

Neveronių gimnazija pasižymi gerais mokslo pasiekimais, tačiau jos pastatas taip pat neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, todėl jį esame pasiryžę rekonstruoti.

Nepamiršome ir kitų seniūnijų. Naujos ir gerokai jaukesnės erdvės bus sukurtos Piliuonos (Taurakiemio sen.), Šlienavos (Samylų sen.) darželinukams. Prasidės Linksmakalnio mokyklos-darželio ir Garliavos lopšelio-darželio „Obelėlė“ rekonstrukcija. Ežerėlyje taip pat svarstome apie sąlygų pagerinimą darželinukams ir moksleiviams. Čekiškėje atnaujinsime senelių namus, Giraitėje įrengsime parką, Babtuose rekonstruosime stadioną.

Zapyškis per kelerius metus tapo patrauklus dėl nutiesto dviračių tako, sutvarkytos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir jos erdvėse vykstančių renginių. Miestelio patrauklumą turėtų dar labiau padidinti rekonstruota Vytauto gatvė, nauja prieplauka ir turizmo informacinis centras.

Prioritetai: pasak V. Makūno, dėmesio centre ir toliau išlieka švietimo įstaigos, jų materialinės bazės gerinimas, daug lėšų skiriama kelių, vandentvarkos infrastruktūrai plėsti. / Organizatorių nuotr.

– Kokių naujienų turite kultūros darbuotojams?

– Kultūra ir toliau išlieka tarp Kauno rajono savivaldybės prioritetų. Puikiais meno mėgėjų kolektyvais pasižymi Garliavos kraštas, todėl Garliavoje projektuojame kultūros centro statybas. Vilkijoje suremontuosime kultūros centro patalpas.

Materialinę bazę stiprina Kauno rajono savivaldybės muziejus. Viename iš filialų – Tado Ivanausko Obelynės sodybos obelų sode ir dendrologiniame parke – vyksta želdinių inventorizavimas ir skaitmeninimas. Tai bus pirmasis skaitmenizuotas želdynų projektas Lietuvoje, leisiantis ne tik inventorizuoti augalus, bet ir valdyti jų priežiūros procesus šioje unikalioje vietovėje.

Šių metų savivaldybės biudžetas bus 246,7 mln. eurų. Biudžeto išlaidos, palyginti su 2024 m., auga 22,7 proc.

Kitame muziejaus filiale – Vilkijoje esančiame Antano ir Jono Juškų muziejuje – taip pat vyksta dideli darbai: kapitališkai remontuojamas buvusios klebonijos stogas, statomas priestatas, su sanitariniu mazgu, restauruojamas fasadas.

Kluoniškių kaime, šalia Antano Sutkaus fotogalerijos, planuojame sutvarkyti amfiteatrą, kuriame vasarą galėtų vykti kultūros renginiai. Taip pat galvojame apie regyklą, iš kurios atsivertų įspūdingas Nemuno slėnis su gotikine Šv. Jono Krikštytojo bažnytėle.

– Tarp dažniausiai pasitaikančių gyventojų skundų – prasta kelių būklė. Kaip spręsite šią problemą?

– Kauno rajone yra labai tankus kelių tinklas, kasmet atsiranda naujų gatvių, todėl savivaldybės biudžeto lėšas kelių infrastruktūros plėtrai padidinome 40 proc. Kartu su valstybės biudžeto lėšomis jos sudarys apie 13 mln. eurų. Svarbesnių darbų sąraše: Pienių (Domeikava), Kauno ir J. Janonio (Ežerėlis), Parko (Karmėlava), Mokyklos (Lapės), Kertupio (Neveronys), Dobilų (Raudondvaris) ir kitos gatvės.

Tikiuosi, gerinti kelių būklę padės ir Vyriausybės sprendimas perduoti savivaldybėms miestelius kertančias valstybinių kelių atkarpas. Bent jau biurokratinių procedūrų turėtų būti mažiau.

Inovacija: Tado Ivanausko Obelynės sodybos obelų sode ir dendrologiniame parke vyksta želdinių inventorizavimas ir skaitmeninimas. / Organizatorių nuotr.

– Pernai Kauno rajonas išgarsėjo dėl įsteigto pirmojo šalyje Melioracijos fondo. Kaip sekasi įgyvendinti konkrečius darbus?

– Melioracijos statiniai buvo įrengti 1950–1970 m., jie veikia vidutiniškai 65 metus. Bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas, kaip ir visoje Lietuvoje, yra per 73 proc. ir kasmet didėja. Matydama sudėtingą situaciją, Kauno rajono savivaldybė didina investicijas į melioracijos sistemų atnaujinimą.

Lėšos bus numatytos savivaldybės biudžete atsižvelgiant į apskaičiuotą žemės mokesčio sumą už žemės ūkio paskirties žemę. Fondą taip pat sudarys investiciniams projektams įgyvendinti skirtos ES struktūrinių fondų lėšos ir savanoriškas melioracijos statinių naudotojų prisidėjimas. Šiemet savivaldybė šiam fondui skirs 1 mln. eurų. Papildomai numatyta skirti 200 tūkst. eurų avariniams gedimams šalinti.

Šiemet ES, valstybės ir Kauno rajono savivaldybės biudžeto lėšomis bus įgyvendinami šeši melioracijos statinių rekonstrukcijos projektai Piliuonos, Rokų, Babtų, Užliedžių, Domeikavos, Saulėtekių, Padauguvos, Liučiūnų kadastro vietovėse. Į melioracijos sistemas šiemet ketinama investuoti apie 4 mln. eurų.

Modernizavimas: pastačius VDU Ugnės Karvelis priestatą, šiais metais prasidės antrasis projekto etapas. / Kauno rajono savivaldybės vizualizacija

– Kauno rajono savivaldybė jau penktus metus iš eilės įgyvendina Dalyvaujamojo biudžeto priemonę, skirtą gyventojų įsitraukimui į sprendimų priėmimą skatinti. Kokias vietas su bendruomenėmis gražinsite šiemet?

– Šį veiklos modelį gyventojai priėmė palankiai, nes jis stiprina demokratinę savivaldą ir skatina pasididžiavimą savo kraštu. Augantį įsitraukimą į Dalyvaujamojo biudžeto priemonių įgyvendinimą rodo ir didėjantis teikiamų idėjų skaičius. Pernai jų sulaukėme net 40.

Šiemet Raudondvaryje bus įgyvendintas 150 tūkst. eurų projektas, orientuotas į jauniausių seniūnijos gyventojų užimtumą. Neveronyse bus įrengtas sporto ir aktyvaus laisvalaikio parkas su riedutininkų, gimnastikos ir sunkiosios atletikos zonomis, atskira vaikų žaidimų aikštele. Mastaičiuose atsiras padelio teniso aikštynas. Iš viso Dalyvaujamojo biudžeto projektams šiemet skirsime 0,5 mln. eurų.

Pokyčiai: Zapyškio patrauklumą dar labiau padidinti turėtų rekonstruota Vytauto gatvė, nauja prieplauka ir turizmo informacinis centras. / Kauno rajono savivaldybės vizualizacija

– Šalyje auganti infliacija ir didėjančios kainos verčia gyventojus labiau susiveržti diržus. Ar ketinate keisti savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį?

– Į rinkos kaprizus reaguoti nelengva, tačiau būtina, nes nuo perkamosios galios labai priklauso žmonių gyvenimo kokybė. Planuodami biudžetą, apie tai pagalvojome. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomų darbuotojų darbo užmokestis šiemet padidės 12,9 proc. Darbo užmokesčio augimui įtakos turėjo minimalios algos augimas, šalies Vyriausybės priimti teisės aktai dėl švietimo, kultūros ir socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didėjimo. Taip pat didinamas mažiausiai apmokamų darbuotojų biudžetinėse įstaigose darbo užmokestis.