Žuvusiųjų mažėja

Per metus autoavarijos pasaulyje pasiglemžia daugiau kaip 1 mln. žmonių gyvybę, o nuo 20 iki 50 mln. yra rimtai sužalojami. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad jei dabartinės tendencijos išliks, 2030 m. žuvusiųjų keliuose skaičius gali išaugti iki 2,4 mln. per metus, o kelių eismo įvykiai taps penkta pagal dažnumą mirties priežastimi.

Skaudžiausia suvokti, kad visų žūčių ir sužalojimų keliuose buvo galima išvengti. Siekdama pagerinti eismo saugumą, 2009 m. Pasaulio kelių eismo saugumo komisija paskelbė Saugaus eismo dekados 2011–2020 m. veiksmų planą. Lietuva taip pat prisideda prie šios iniciatyvos. Per Saugaus eismo dekadą siekiama skatinti Lietuvos visuomenę imtis naujų papildomų prevencinių priemonių, skirtų žmonių sveikatai ir gyvybei išsaugoti. Svarbiausias šios dekados darbas – sumažinti žūčių ir sužeistųjų keliuose skaičių iki 2020 m.

Lietuva neretai kritikuojama už tai, kad žūstančiųjų keliuose skaičius yra vienas didžiausių Europoje, tačiau kasmet per avarijas žuvusių asmenų skaičius mažėja. Pavyzdžiui, 1980 m. keliuose įvyko net 6192 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 836 žmonės, o 2015 m. šie skaičiai pasikeitė itin ženkliai iki 2605 eismo įvykių ir 241 žuvusiojo. Taigi žuvusiųjų skaičius sumažėjo daugiau kaip tris kartus. Lygindami 2014-uosius ir 2015-uosius metus, matome, kad kasmet žuvusiųjų keliuose skaičius mažėja beveik 10 proc. 2016-ieji taip pat neturėtų būti išimtis. Kol kas šiemet žuvusiųjų keliuose skaičius, palyginti su praėjusiais metais, mažesnis daugiau kaip 20 proc.

Atsakingas kiekvienas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Vidas Žuraulis teigia, kad Lietuvos keliai modernėja kasmet – juose diegiami naujausi inžineriniai sprendimai, tačiau, kad ir kokios tobulos saugos priemonės būtų įdiegtos, pirmiausia savo ir kitų saugumu kelyje turime rūpintys mes patys. „Pagrindinė didžiausios dalies eismo nelaimių priežastis yra žmogiškasis faktorius. Automobilių gamintojai į automobilius diegia išmaniausias sistemas, kurios padeda išvengti eismo nelaimių, kelius prižiūrinčios institucijos ne tik tobulina kelius, kad jie taptų saugesni, tačiau ir viešojoje erdvėje kalba apie saugų eismą, tačiau eismo dalyviai keliuose vis tiek elgiasi neapdairiai“, – pastebi V. Žuraulis. Pasak jo, automobilių vairuotojai supranta dalyvaujantys eisme, o pėstieji ir dviratininkai neretai tai pamiršta. „Reikėtų suprasti, kad vos uždaręs buto, namo laiptinės duris ir žengęs į gatvę pradedi dalyvauti eisme. Dalyvauti tikrąja to žodžio prasme“, – dėstė mintis pašnekovas.