Klestinčio verslininko įvaizdį sudaręs buvęs Dainų slėnio savininkas Ričardas Šidlauskas iš vienos kredito unijos apgaulės būdu galėjo išvilioti apie 1 mln. litų. Į šią aferą įtraukti kai kurie asmenys šventai tikėjo, kad toks solidus verslininkas negali jų apgauti.

Pačiupo siūlo galą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir aiškinasi, kaip R.Šidlauskui pasisekė du kartus apgauti kredito uniją "Laikinosios sostinės kreditas". "Kauno diena" jau anksčiau rašė, kad R.Šidlausko sandoriai dažnai užkliūdavo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Generalinės prokuratūros prokuroras Nerijus Marcinkevičius patvirtino, kad gijos į R.Šidlausko veiklos plotus tyrėjus atvedė narpliojant keturių Lietuvos kredito unijų bankrotus. "Įtariamųjų skaičius šiame ikiteisminiame tyrime viršija 70 asmenų", – patikslino N.Marcinkevičius.

R.Šidlausko pavardė figūruoja vienos iš keturių bankrutavusių unijų – "Laikinosios sostinės kreditas" epizode. Šios unijos veiklos licencija buvo sustabdyta 2013 m. Lietuvos bankas atšaukė unijos licenciją ir pripažino ją nemokia. Tiriami, kaip įtariama, nusikalstami unijos "Laikinosios sostinės kreditas" kreditų išdavimo faktai, kurių bendra suma viršija 7,7 mln. litų.

Sklypas įspūdingai pabrango

Įtariama, kad kaunietis R.Šidlauskas iš "Laikinosios sostinės kredito" galėjo išvilioti maždaug 1 mln. litų. Kreditą iš unijos pasiėmęs R.Šidlauskas sumanė, kaip nenuskriaudžiant savęs, grąžinti skolą unijai. Tyrėjai dėlioja 2011 m. R.Šidlausko sukurtą ir įgyvendintą unijos mulkinimo planą. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras kol kas nepatvirtina, ar R.Šidlauskas turėjo bendrininkų tarp unijos darbuotojų, tačiau neabejoja, kad per tyrimą bus sudėti visi taškai.

Tyrėjai turi duomenų, kad R.Šidlauskas sutarė su vienu piliečiu, jog šis įsigytų apie 6 ha žemės sklypą Šakių r. už 52 tūkst. litų kartu su ten esančiais pastatais. Vėliau jau sekė R.Šidlausko aukštasis pilotažas. Jis pasistengė, kad įsigytas turtas būtų įvertintas kur kas didesne suma.

Nekilnojamojo turto vertė akimirksniu pakilo iki 900 tūkst. litų. Tuo režisuojamas veiklos modelis nesibaigė. Nepraėjo nė mėnuo, kai R.Šidlauskas iš turtingojo nekilnojamojo turto savininko nupirko dalį pabranginto sklypo ir dalį pastatų. Visa tai kauniečiui atsiėjo vos 46 tūkst. litų.

Užbūrė įvaizdžiu

Nuo šios vietos prasidėjo didysis žaidimas, į kurį R.Šidlauskas sugebėjo įvilioti dar vieną pilietį. Pastarąjį buvęs Dainų slėnio šeimininkas užbūrė savo klestinčio verslininko įvaizdžiu.
Būtent naujasis žaidėjęs ir kreipėsi į "Laikinosios sostinės kredito" uniją dėl paskolos.

Jo pateikti dokumentai unijos darbuotojams nesukėlė jokių įtarimų, nes buvo pateikta autorinė sutartis, kad būsimasis klientas uždirbo 300 tūkst. litų.

Paskolos buvo prašoma būsimam švelniakailių žvėrelių verslui. Neoficialiais duomenimis, kredito prašytojas iš tiesų buvo patikėjęs, kad su R.Šidlausku kartu plėtos šį verslą. "Juk jis sudarė patikimo ir solidaus verslininko įvaizdį, todėl man nekilo jokių abejonių", – yra užsiminęs kredito prašytojas.

Jo prašymas buvo patenkintas ir suteikta 500 tūkst. litų paskola.

Nuo čia ratas jau ėmė suktis į kitą pusę. Po kelių dienų "patikimasis unijos klientas" iš R.Šidlausko nusipirko jo turėto sklypo Šakių r. dalį. Negana to, unijos kreditorius įsipareigojo R.Šidlauskui padengti jo paskolos dalį "Laikinosios sostinės kredito" unijai. Taigi tos pačios unijos pinigais padengė anksčiau buvusį įsiskolinimą. Tyrėjų vertinimu padaryta žala siekia 500 tūkst. litų.

Įpainiojo ir motiną

Šios sumos R.Šidlauskui buvo negana. Kitame tyrėjų rankose atsidūrusiame epizode minima ir R.Šidlausko mamos pavardė. Įtariama, kad sūnus ir mama su dar dviem kauniečiais įkalbėjo asocialų asmenį jo vardu paimti kreditą.

Tariamas tolimųjų reisų vairuotojas, per mėnesį uždirbantis per 7 tūkst. litų, sumanė įsigyti žemės. Tam iš "Laikinosios sostinės kredito" unijos paprašė 493 tūkst. litų. Pagal suklastotus dokumentus kredito prašytojas atrodė nepriekaištingai. Nors iš tikrųjų niekur nedirbo, gausiai vartojo alkoholį ir net neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę.

Čia sublizgėti progą turėjo ir R.Šidlausko motina. Ji pasistengė, kad 4 tūkst. litų vertės nesiekiantis sklypas Jonavos r. būtų įvertintas per milijoną litų. Pareigūnai įtaria, kad šitaip moteris veikė įkalbėta sūnaus. Ir nors suprasdama, kad daro nusikaltimą, Laima Šidlauskienė brangiai pardavė menkavertį sklypą nieko neturinčiam girtuokliui.

Ką tik išduotas unijos kreditas grįžo anksčiau paimto kredito daliai padengti. Skaičiuojama, kad pagal šį modelį padaryta 493 tūkst. litų žala.

Schema ta pati

Kokie kaltinimai bus pareikšti R.Šidlauskui talkinusiems žmonėms, tyrimą kontroliuojantis prokuroras neskubėjo sakyti. "Neatmetama prielaida, kad tais žmonėmis pasinaudojo kaip įrankiais, o jie net nesuprato, ką daro. Tai ir atsakomybės nebūtų. Jeigu bus nustatyta kitaip,  jų lauks įtarimai bendrininkavimu arba dar kiti", –  svarstė prokuroras.

2013 m. unijas sudrebinęs skandalas atskleidė ne vienus metus veikusį aferų modelį. Beveik identišku mechanizmu naudojosi ne tik R.Šidlauskas. Organizuotos grupės įmonių vardais įsigydavo nedidelės vertės turto. Dažniausiai tai būdavo ilgai neparduodamas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai arba sovietmečio laikų fermos.

Vėliau įgytą turtą įvertindavo labai brangiai, tada tarsi parduodavo turto kitai įmonei. Pastaroji prašydavo paskolos iš kredito unijos, o ši kaip užstatą imdavo tą turtą. Panašūs aferos mechanizmai sudegino keturias įstaigas: "Nacionalinę kredito uniją", "Švyturio taupomąją kasą", "Laikinosios sostinės kreditą" ir "Vilniaus taupomąją kasą".

Dainų slėnio privatizavimo istorija

Verslininką Ričardą Šidlauską bene labiausiai Kaune išgarsino Dainų slėnio istorija. Šį legendininį objektą jis buvo privatizavęs už grašius.

1991 m. įsteigta savivaldybės įmonė "Vytauto parkas", o po metų jos akcijos buvo parduotos už investicinius čekius. Perdavimo-priėmimo aktu uždarajai akcinei bendrovei "Vytauto parkas" atiteko Vytauto parko ir Dainų slėnio atrakcionai, įrenginiai, asfalto danga.

Buvo kalbama, kad bendrovė "Vytauto parkas", kurios direktorius yra Ričardas Šidlauskas, buvo privatizuota vos už 1 tūkst. litų.

Negana to, "Vytauto parkas" parduotas kartu su toli nuo jo esančiais "filialais" – 15 a ploto asfaltuotu žemės sklypu Jonavos g., Neries pakrantėje, ir Ąžuolyno dalimi –  senuoju Dainų slėniu.

2000 m. Kauno miesto savivaldybės taryba nuosavybės teise Dainų slėnio statinius užregistravo Nekilnojamojo turto registre. Tačiau įmonė "Vytauto parkas" kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, kuris pripažino, kad "Vytauto parkas" nuosavybės teise valdo asfaltuotą estrados aikštelę, betoninį taką, tribūnas su suoliukais, betono laiptus. Miesto valdžia apskundė šį sprendimą, bet jį paliko galioti ir Kauno apygardos teismas.

Po šio sprendimo įmonei neliko kliūčių Dainų slėnio statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise.

2008 m. Kauno taryba buvo nusprendusi perimti visą Dainų slėnio turtą visuomenės poreikiams, bet šio sprendimo neįgyvendino. Neoficialiai kalbėta, kad "Vytauto parkas" siūlė išsipirkti miestui Dainų slėnio įrangą už 2 mln. litų.

Dainų slėnio teritorija priskirta valstybinės reikšmės miškui, todėl čia neleidžiamos statybos.

Daugiau nei du dešimtmečius bendrovė "Vytauto parkas" nuosavybės teise valdė Dainų slėnyje esančią asfaltuotą estrados aikštelę, betoninį taką, tribūnas su suoliukais ir betoninius laiptus. Dėl šios priežasties miesto savivaldybė negalėjo planuoti jokių investicijų į Dainų slėnio atnaujinimą.

Tiesa, prieš kiekvieną čia rengiamą dainų ar kitą miestui reikšmingą šventę, pati savivaldybė ieškodavo rėmėjų ar kitų šaltinių lėšų, kad būtų paremontuoti Dainų slėnio suolai ir kita įranga. Jos šeimininkai įrangos atnaujinimu nesirūpino, į savo turtą neinvestavo – slėnį prižiūrėjo tik retsykiais jį apkuopdami.

Pernai Kauno miesto savivaldybės administracija su verslininkais pasirašė paramos priėmimo sutartį, pagal kurią Dainių slėnio įranga galutinai atiteko miestui. Ši sutartis buvo patvirtinta pas notarą.

Mainais į slėnį verslininkams suteikė teisę Jonavos g. sklype plėtoti komercinę veiklą net 99 metus.

Bendrovės "Vytauto parkas" direktorius R.Šidlauskas po Dainų slėnio perdavimo sakė, kad jį tenkina savivaldybės pasiūlytos sąlygos.

"Jau seniai norime įrengti aikštelę, kad kauniečiai turėtų kur pastatyti automobilius, kai atvyksta į cirką ar pramogauti į atrakcionus. Manau, šis susitarimas mums ir savivaldybei bus abipusiškai naudingas", – sakė jis.

Įmonei "Vytauto parkas" dar lieka visi įrenginiai Vytauto parke.