Atidarymo iškilmės

Į Kulautuvą, vienos didžiausių šalyje, o pagal turimą įrangą, suburtų specialistų kompetenciją – pažangiausios reabilitacijos ligoninės atidarymą susirinko daug garbių svečių.

Naująjį Kulautuvos reabilitacijos ligoninės korpusą pašventino Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas. Sėkmės šios ligoninės personalui linkėjo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo nariai, Valstybinės ligonių kasos atstovai, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Kauno miesto savivaldybės atstovai, simbolinį raktą nuo naujojo pastato įteikę statybininkai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir jo ligoninės – Kauno klinikų – bendruomenės. Pasidžiaugti ligoninės atidarymu sugužėjo ir didelė Kulautuvos kurorto bendruomenės dalis.

"Esate aktyvūs, veiklūs. Esate pirmieji, kurie ėmėtės įgyvendinti klasterių sistemą. Ši moderni reabilitacijos ligoninė žmonėms yra labai svarbus objektas", - premjeras A.Butkevičius už iniciatyvą ir pastangas gyrė LSMU, Kauno klinikų ir Kauno rajono vadovus bei bendruomenę.

LSMU rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas priminė, kad šios modernios ligoninės atidarymo medikai ir pacientai laukė net 12 metų.

"Pacientams dovanojate viltį gyventi kokybišką ir ilgą gyvenimą", - dėkojo visiems prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo profesorius R.Žaliūnas.

Kauno rajono meras V.Makūnas džiaugėsi, kad rajone teikiama vis daugiau aukščiausios kokybės medicinos paslaugų.

Atgauti darbingumą

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirštamumo priežastis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Dėl jų miršta apie 60 proc. Lietuvos gyventojų.

Prieš keletą metų pradėti struktūriniai medicinos pagalbos sistemos pokyčiai – sudaryti klasteriai, ir ligonis, susirgęs ūminiu miokardo infarktu arba ūminiu insultu, gauna kvalifikuotą skubią pagalbą, nepriklausomai nuo to, kurioje šalies vietoje gyvena.

"Neurologai ir kardiologai džiaugiasi, kad išgyvenamumas, ištikus ūminiam miokardo infarktui ar insultui, didėja. Teliko svarbus trečias etapas – paciento, patyrusio infarktą ar insultą, gyvybinių organų pajėgumo ir darbingumo atkūrimas", –  pasakojo naujosios Kulautuvos reabilitacijos ligoninės direktorius docentas Raimondas Kubilius, aprodydamas modernios ir pacientams daug vilčių teikiančios ligoninės patalpas ir įrangą.

Docentas apgailestavo, kad ilgą laiką reabilitaciniam gydymui valstybiniu mastu buvo skiriama nepakankamai dėmesio.  Kauniečiams gimė ambicingas planas: įrengti pavyzdinę reabilitacijos ligoninę su pažangiausia įranga, kad, pasitelkus ją, su aukščiausios kvalifikacijos specialistų pagalba būtų maksimaliai atkuriamos pacientų gyvybinės funkcijos.

Taip Kulautuvoje buvo moderniai įrengtas Kauno klinikų filialas, į kurį persikėlė buvusi Viršužiglio reabilitacijos ligoninė.

"Šioje ligoninėje pacientams po sudėtingų širdies,  neurochirurginių operacijų ar procedūrų teikiamos universitetinio lygio reabilitacijos paslaugos naudojant moderniausias medicinos technologijas", – kalbėjo Kauno klinikų generalinis direktorius profesorius Renaldas Jurkevičius.

Nuo šiol Kauno klinikų pacientams ir Kauno regiono gyventojams po galvos smegenų insultų, miokardo infarktų, širdies šuntavimo, vožtuvų, periferinių kraujagyslių, galvos smegenų, stuburo operacijų, nugaros traumų, sergantiesiems išsėtine skleroze, Parkinsono liga aukščiausio lygio reabilitacijos paslaugos bus dar kokybiškesnės ir prieinamesnės.

Viskas fiksuojama

Kuo ypatingas reabilitacinis gydymas ir kokia pagalba teikiama šioje ligoninėje? Vienas svarbių ir ypač reikalingų sprendimų – fizinį krūvį stebinčios sistemos.

"Pavyzdžiui, į ligoninę atvyko pacientas, kuris patyrė miokardo infarktą. Kažkuri jo širdies raumens zona yra nebedarbinga. Normaliai jo širdis per minutę perpumpuodavo penkis litrus kraujo, o po infarkto šis kiekis sumažėja iki, pavyzdžiui, pusketvirto litro. Gydytojo reabilitologo tikslas yra sustiprinti paciento kojų ir rankų raumenų sistemą, kad ji kompensuotų sumažėjusią širdies raumens funkciją, o tai padėtų geriau organizme cirkuliuoti kraujui", – pasakojo R.Kubilius.

Fizinį pajėgumą tiriančios sistemos yra individualizuotos. Ligonis gauna elektroninį laikroduką, kuriame mato, kokia jėga jis gali atlikti pratimus, kokį krūvį kelti. Tuomet atlieka įvairius pratimus, iš pradžių kontroliuojant kineziterapeutui. Vėliau viską atlieka savarankiškai, tačiau visos pastangos yra automatiškai fiksuojamos. Gydytojas nuotoliniu būdu gali sekti, kada ir kiek  pacientas mankštinosi ir panašiai.

"Mūsų tikslas – parinkti tokio fizinio krūvio, tokios trukmės programas ir jas taip išdėlioti dienotvarkėje, kad per skirtą laiką pacientas pasiektų kuo geresnių rezultatų", – aiškino R.Kubilius.