Laivyba be kanistrų

Penkių degalinių statybai AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) investavo savo komercinių lėšų. Tai pirmas toks projektas šalyje, todėl nuo idėjos iki jos įgyvendinimo užtruko daugiau negu metai, nes reikėjo inicijuoti ne vieną įstatymų keitimą, teikti įvairių dokumentų. VVKD bendradarbiavo su Energetikos ir Susisiekimo ministerijomis, teko pakeisti net penkis energetikos ministro įsakymus, reglamentuojančius mažmeninę prekybą degalais vandens keliuose. Tačiau dabar laivų savininkai jau gali džiaugtis šio darbo vaisiais.

„Nuo birželio 23 d. pradėjo veikti degalinės Kaune, Jurbarke, Svencelėje ir Nidoje. Jose galima pasipildyti benzino ar dyzelino neišlipant į krantą ir atsiskaitant banko kortele“, – informavo VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Vietos, kuriose įrengtos VVKD degalinės ant vandens:

• Kauno žiemos uosto pramoginių laivų prieplauka (Raudondvario pl. 113, Kaunas),

• Kauno marių keleivinė prieplauka (Masiulio g. 21, Kaunas),

• Jurbarko mažųjų laivų prieplauka-uostas (Nemuno g. 8, Jurbarkas),

• Svencelės uostas (Svencelės g. 49A, Svencelė),

• Nidos uostas (Naglių g. 14, Nida).

Benzino ir dyzelino kainos – trijų aplink esančių degalinių kainų vidurkis atitinkamai pagal degalų rūšis, jų kiekis nenormuojamas.

Džiaugiamės ir tuo, kad sudarytos galimybės atsiskaityti banko kortelėmis. Tai didelis ir daug direkcijos darbuotojų pastangų reikalavęs darbas.

Tausoja gamtą

Lietuvos pramoginės laivybos industrijos asociacijos LITBOAT prezidentas Karolis Valenta įsitikinęs, kad naujai įrengtos degalinės prisidės prie pramoginės laivybos sąlygų gerinimo. „Džiaugiamės ir tuo, kad sudaryta galimybė atsiskaityti banko kortelėmis. Tai didelis ir daug direkcijos darbuotojų pastangų reikalavęs darbas“, – sakė jis.

K. Valenta pastebi, kad degalinių įrengimas suteiks galimybių tausoti gamtą. „Daug metų laivuose degalai buvo pilami laivuose iš talpyklų ir neišvengiamai dalis jų patekdavo į upę. Dabar sudarytos geros sąlygos saugoti gamtą“, – džiaugėsi jis.

V. Vinokurovas pastebi, kad šį sezoną VVKD atveria naujų galimybių ne tik patyrusiems laivybos entuziastams, bet ir visiems besidominantiems, norintiems išbandyti, atrasti kitus kelius, o kartu ir gamtą, upių grožį. „Pirmą kartą kiekvienas galės naviguoti, susikurti maršrutus su pirma Lietuvos vandens kelių navigacine programėle „Wave“. Kiekvienas besidominantis laivyba kviečiamas įsidiegti programėlę savo telefone https://vvkd.lt/mobilioji-programele-wave/. Degalų pasipildyti kiekvienas galės be išankstinių sutarčių, nė neišlipęs ant kranto. Tikrai žinome, kad to ilgai laukė laivybos entuziastai. Kaip ir sausumos infrastruktūroje, taip ir vandens keliuose, pagerinus sąlygas vartotojams, iškart pastebime ir didesnį eismo aktyvumą, išaugusį laivų skaičių upėje“, – teigė V. Vinokurovas.

Pažintis: V. Vinokurovas pastebi, kad šį sezoną VVKD atveria naujų galimybių ne tik patyrusiems laivybos entuziastams, bet ir visiems besidominantiems, norintiems išbandyti, atrasti kitus kelius. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Gerinami vandens keliai

Vandens kelius, kad jie būtų tinkami laivybai, būtina nuolat prižiūrėti. VVKD valo upių vagą, tikrina jų gylį, žymi laivakelius. Nuo Kauno iki Rusnės galima plaukti ir naktį, nes visas kelias pažymėtas šviečiančiais navigaciniais ženklais – bujomis. 2023 m. šalyje eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgis siekia 467 km, t. y. 17 km daugiau nei 2022 m. Visą eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių tinklą galite rasti https://vvkd.lt/vidaus-vandens-keliu-schemos/

Šių metų kovo mėnesį buvo pradėtas svarbaus Nemuno vandens kelio modernizacijos projekto baigiamasis darbų etapas. Upės vagoje Pagėgių ir Šilutės rajonuose įrengiami upės tėkmę reguliuojantys statiniai – bunos, kurios formuoja reikiamą laivakelio gylį ir plotį. Šiemet liepos mėnesio pabaigoje trejų metų trukmės projektas bus baigtas, upėje pastatyta daugiau kaip 500 bunų. Pabaigus darbus, upės vaga bus tiesesnė, sumažės krantų ir dugno erozija, nebesikaups sąnašos laivybai skirtoje upės dalyje. Taip vandens kelias Nemunu nuo Kauno iki Kuršių marių taps saugus ir prieinamas laivininkystei visą navigacijos laikotarpį.

Pasak VVKD vadovo V. Vinokurovo, su Susisiekimo ministerija yra patvirtinta vizija iki 2025 m. pasiekti 500 km eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgį. Tačiau ir tai nebus rimtų darbų pabaiga, nes valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių yra 877,1 km.

VVKD yra Lietuvos vidaus vandens kelių infrastruktūros valdytojas. Įstaiga, sudarydama ir gerindama krovininės ir keleivinės laivybos sąlygas, vykdo Nemuno upės, Kuršių ir Kauno marių, kitų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūrą ir plėtrą, vysto keleiviams ir kroviniams vežti skirtą infrastruktūrą.