Lietuviškos pavardės

Vieni Vytauto Didžiojo universiteto auditorijose pažintį su mūsų kalba pradeda beveik nuo nulio, kiti gerokai pasistūmėję.

Tarp kontaktiniu būdu besimokančių studentų – yra ir lietuviškų vardų, pavardžių. Laurynas Žvikas užaugo Airijoje. Namie su šeima visąlaik bendravo lietuviškai, bet vien to neužteko.

L.Žviko ir V.Surgelo turi lietuviškų šaknų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Aštuonioliktą gimtadienį netrukus švęsiantis vaikinas nusprendė pasinaudoti proga ir pagilinti savo lietuvių kalbos įgūdžius. Jis ir dabar moka kalbėti, bet norėtų tai daryti sklandžiau, be to, sunkiai lietuviškai rašo, skaito. "Noriu laisviau lietuviškai susišnekėti su mama, tėčiu, broliu, giminaičiais, gyvenančiais Lietuvoje. Noriu lengviau suprasti, ką jie sako. Žinojau, kad čia bus sunku, bet vis tiek to siekiau. Noriu gerai susikalbėti su šeima, o dabar kartais tai būna sunku", – lietuviškai kalbėjo vaikinas.

Noriu geriau kalbėti lietuviškai, kad paskui galėčiau ieškotis čia darbo.

Jam labai praverčia, kad vienas draugas iš Airijos labai gerai kalba lietuviškai. "Jo mama yra mokytoja", – paaiškino Laurynas, kaip draugui geriau pavyko išsaugoti gimtosios kalbos įgūdžius.

Lietuviškas šaknis turi ir Viviana Surgelas. Kadaise Lietuvoje gyveno jos proseneliai iš tėčio pusės. Mergina šiemet baigė bakalauro studijas Kauno technologijos universitete (KTU), kitais metais Kaune pradės siekti magistro laipsnio, o vasarą nusprendė išnaudoti ne tik atostogoms.

"Noriu geriau kalbėti lietuviškai, kad paskui galėčiau ieškotis čia darbo", – sakė Brazilijoje užaugusi Viviana, besigilinanti į chemiją.

Dėl sovietinio turizmo

Dar vienas studentų – užaugęs Kanadoje, gimęs Meksikoje, studijuojantis Čekijoje Germanas Rodrigo Ramos Quezada. 27 metų vyras po lietuvių kalbos kursų čia dar liks paatostogauti ir įtvirtinti gautų žinių, o paskui trauks į Vokietiją, kur jo laukia studijų mainų programa.

Į Lietuvą jį atvedė Prahoje baigiamos turizmo magistro studijos. Dalis baigiamojo darbo yra apie sovietinį turizmą. Domina, kaip Lietuva vysto šią ir kitas istorinio turizmo sritis, ką šiuo metu gali pasiūlyti smalsiems svečiams. Tarp jo planuojamų aplankyti objektų – ir Kauno tvirtovės fortai.

G.R.R.Quezada ir R.Y.Zhou savo ateitį sieja su turizmu. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Pirmas įspūdis apie Kauną – čia daug erdvės, ir tai labai gerai. Pas jus labai žalia, švaru, atnaujinami pastatai, viešos vietos", – kalbėjo pašnekovas, kuriam Lietuva nuo šiol asocijuosis su "vaikinu ant žirgo" – Vyčiu, tiksliau su skulptūra, stovinčia prie Kauno pilies.

Pirmuosius lietuviškus žodžius "iki", "ačiū", "labas rytas", "laba diena", "atsiprašau" jis išmoko būdamas Kaune, tačiau žinių apie mūsų šalį jau turėjo prieš atvykdamas.

Vienas jo gimtojo miesto vadovų turėjo lietuviškų šaknų, tai paskatino jau anksčiau šiek tiek pasidomėti apie Lietuvą. Studentas pridūrė, kad kainos pas mus – kiek didesnės, nei tikėjosi, bet gyvenimo Kaune kokybę įvertino kaip gerą. Nėra beprotiškos skubos ir triukšmo.

Teko karantinuotis

Vieniems studentams kelionė į Lietuvą buvo lengva ir paprasta, ją palengvino ir gauti du skiepai nuo COVID-19, kitiems teko paragauti ir privalomos saviizoliacijos.

Kinė Roxy Yuanmin Zhou į Kauną atvyko iš Portugalijos, kur studijuoja turizmą, tačiau pagal esamą kelionių tvarką vos atvykusiai teko karantinuotis. Dėl to praleido kelias dienas paskaitų. "Dabar visus bandau pasivyti", – sakė 25 metų pašnekovė.

Ji vylėsi, kad po mėnesio intensyvių pastangų be problemų pavyks susišnekėti su vietiniais, pavyzdžiui, apsipirkti, pasiklausti kelio, susipažinti ir pan.

Lietuvių kalba jai padarė įspūdį dėl savo kilmės, amžiaus ir kitų ypatybių. Idėją dėl vasaros lietuvių kalbos ir kultūros kursų jai pamėtėjo lietuvė draugė.

Nesitikėjo, kad teks mokytis tiek linksnių. "Kinų kalbos hieroglifai yra sudėtingi, bet gramatika nėra tokia sunki kaip lietuvių. Vargstu su jūsų linksniais, bet kartu ir labai įdomu, kad priklausomai nuo klausimo, vienas ir tas pats daiktavardis turi tiek visokių galūnių", – sakė R.Y.Zhou.

Ji mėgsta žygius, keliones pėstute, būtent dėl jų pasirinko kursus ne Vilniuje, o Kaune. Jai kažkas pasakojęs, kad Kaune turime daugiau parkų, vandens telkinių, pažintinių takų, kitų vietų, tinkamų žygiams ir pasivaikščiojimams.

Mergina manė, kad kursai pritrauks daug žmonių, susijusių su Lietuva. Natūralu, kad lietuvių emigrantų atžalos ar čia gyvenantys užsieniečiai norėtų mokytis lietuviškai. "Tačiau čia daug ne lietuvių kilmės žmonių, kurie tiesiog domisi lietuvių kalba ir kultūra", – pastebėjo studentė.

Ji neabejoja, kad lietuvių kalbos ir kultūros žinios, čia užmegzti ryšiai jai padės būsimuose projektuose, pavyzdžiui, tokiuose kaip kelionių organizavimas iš Kinijos į Lietuvą arba atvirkščiai. "Lietuva Azijoje dar nėra labai gerai žinoma. Tikiuosi, kad turėsiu galimybę reklamuoti Lietuvą kaip turistinę valstybę, jos kultūrą", – dėstė R.Y.Zhou.

Susikalbėti su uošviais

Turkas Sami Uguras Berksunas – jaunavedys. Kaune gyvena nuo balandžio, o prieš du mėnesius susituokė su kauniete, su kuria prieš dvejus metus susipažino savo gimtojoje šalyje. "Kasdien girdžiu daug lietuvių kalbos. Kursai padės man greičiau suvokti kalbos struktūrą", – sakė būsimas teisininkas.

Su žmona jis kalbasi angliškai, tad progresas ateina lėčiau, nei norėtųsi. Apsipirkti, susitvarkyti įvairius reikalus Kaune be problemų galima ir angliškai, tačiau mokėti vietinę kalbą, neabejojo, visada yra privalumas. "Aišku, tai padėtų be jokių vertimų susikalbėti su žmonos tėvais", – vieną pagrindinių priežasčių, kodėl atėjo į kursus, įvardijo vyras.

S.U.Berksunas mokosi, kad galėtų susikalbėti su uošviais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Uošviai angliškai nemoka, todėl patogiausias būdas susišnekėti su jais be tarpininkų – pačiam išmokti lietuviškai. Vyras planuoja likti Lietuvoje, yra pateikęs prašymą dėl leidimo čia gyventi ir dirbti.

"Kaunas – žmonėms draugiškas miestas, sukurtas ne automobiliams, o pėstiesiems. Gali daug kur nueiti pėstute, patogus visuomeninis transportas. Kartais su žmona pasikalbame, kaip čia viskas arti ir vienoje vietoje, palyginti su Ankara. Be to, Kaunas – pilnas kultūros, daug skirtingų teatrų, veikia filharmonija, daug orkestrų, chorų ir t.t.", – vardijo turkas.

Laisvalaikiu jis mėgsta keliauti, sodininkauti, tačiau kol kas pastarąjį užsiėmimą atstoja balkone auginami pomidorai ir agurkai.

Ir pagarbu, ir naudinga

"Gyventi šalyje ir nesistengti išmokti jos kalbos būtų keista. Išmokus ją galima daug daugiau sužinoti apie vietą, apie žmones. To ir noriu. Pagarbu mokytis šalies, kurioje gyveni, kalbos, ja bandyti susikalbėti su vietiniais, nors man kol kas patogiau bendrauti angliškai", – po paskaitos kalbėjo dvejus metus informatiką Kaune studijuojantis indas Shaurya Jaiswalas.

Jis būtų linkęs profesinę karjerą sieti su Lietuva. Atvykusį jį pasitiko tyla, švara ir žaluma. "Mano šalyje gana triukšminga", – sakė S.Jaiswalas, augęs didžiausiame Indijos uostamiestyje Kalkutoje.

S.Jaiswalas (kairėje) planuoja likti Lietuvoje. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Pas jus labai geras internetas", – pridūrė pašnekovas, daug laiko leidžiantis ir ne prie kompiuterio. Jis pamėgęs Laisvės alėją, Santaką, Panemunės šilą, Ąžuolyną, Kauno marias. Išbandė ir maudynes Lampėdžio ežere. Šiuos pavadinimus išbėrė neužsikirsdamas.

Vietoje ir nuotoliu

Šiemet intensyvius lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus lanko daugiau kaip 100 įvairaus amžiaus žmonių iš įvairių pasaulio šalių: jau minėtų, o taip pat iš Paragvajaus, Vengrijos, Rusijos, Ispanijos, Armėnijos, JAV ir kt.

Pernai dėl pandemijos šie kursai vyko tik nuotoliniu būdu. Šiemet dalis studentų atvyko į Kauną ir Vilnių, tačiau didžioji dalis pasirinko nuotolinius mokslus.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tokius kursus VDU rengia jau daugiau nei 20 metų. Organizatoriai nurodo, kad dalyviai mokosi iš profesionalų, susipažįsta su Lietuvos kultūra, literatūra, istorija, politika, ekonomika, menais ir kitais svarbiais aspektais. Į mėnesio trukmės kursų programą įtraukiamos ne tik lietuvių kalbos ir kultūros paskaitos, tačiau organizuojamos ir įvairios ekskursijos, žaidimai, savaitgalio išvykos, kitos kultūrinės veiklos.

"Ir kursų dalyvių, ir dėstytojų nuotaikos po pirmos savaitės – geros, nors rimtas mokymasis prasidėjo jau nuo pirmos dienos, nes tai – intensyvūs kursai", – pasakojo kursus rengiančio VDU Humanitarinių mokslų fakulteto tarptautinių programų vadovė Greta Garnytė.