- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasidalijo Baltijos šalių užmokesčio statistika. Pagal šiuos duomenis, Kauno regione vidutinis darbo užmokestis jau yra didesnis nei Latvijos sostinėje.
„Ir Kaune galima gyventi“ – tokiais reklaminiais šūkiais mus pasitikdavo Kaunas prieš du dešimtmečius. Tačiau dabar drąsiai galima teigti, kad Kaune ne tik galima gyventi, bet galima ir gerai gyventi. Kauno regione vidutinis darbo užmokestis šiuo metu jau yra didesnis nei Rygos regione, o Kauno regionas pagal šį rodiklį jau artimiausiu metu (2025–2026 m.), tikėtina, aplenks ir Tartu regioną (žr. grafiką). Įspūdingas rezultatas, turint omenyje, kad tarpukariu laikinojoje Lietuvos sostinėje atlyginimai buvo apie du kartus mažesni nei Rygoje.
Įdomu tai, kad Lietuvoje regioninė atskirtis yra mažesnė nei Latvijoje ir Estijoje, kurios, priešingai nei Lietuva, iš esmės yra tapusios vieno miesto valstybėmis (Talino regione yra sukuriama 61 proc. Estijos BVP, Rygos regione – 69 proc. Latvijos BVP, o Vilniaus regione – vos proc. Lietuvos BVP). Atlyginimų atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių regionų Lietuvoje yra mažiausias ir siekia 29 proc., Estijoje jis siekia 34 proc., o Latvijoje – net 47 proc. Įdomu tai, kad skurdžiausiame Latvijos regione (Latgalėje) vidutinis darbo užmokestis į rankas siekia vos 910 eurų, o tai yra 250 eurų mažiau nei su juo besiribojančiame Utenos regione (1 tūkst. 160 eurų), tad vis daugiau darbuotojų iš Latgalės vyksta dirbti į Lietuvą dėl didesnio atlyginimo (tarpukariu lietuviai masiškai vykdavo dirbti į Latviją, o ypač – Rygą).
Visgi, kone visą dešimtmetį sparčiau nei produktyvumas augantis darbo užmokestis kelia pagrįstų nuogąstavimų dėl atlyginimų augimo tvarumo. Darbo užmokesčio ir sukuriamos pridėtinės vertės santykis visose trijose Baltijos šalyse tapo didesnis nei ES vidurkis, t. y. iškepamo BVP pyrago dalis, atitenkanti darbuotojams, Baltijos šalyse yra santykinai didesnė nei vidutiniškai ES (ES vidurkis yra 55,8 proc., Lietuvoje jis siekia 57 proc., Estijoje – 56 proc., o Latvijoje – net 65 proc.). Tad šiuo metu darbuotojai nebeturėtų skųstis mažais atlyginimais (jie pagrįstai galėjo skųstis mažais atlyginimais 2009–2012 m. vykusio „diržų veržimosi“ periodu, kuomet darbuotojams atitenkanti BVP pyrago dalis buvo ženkliai mažesnė nei ES vidurkis). Pernelyg spartus atlyginimų augimas ilgainiui gali sumenkinti Baltijos šalių konkurencingumą, tad, kad neprisivirtume košės, linkėčiau, kad ateityje atlyginimai didėtų panašiu tempu, kaip ir prognozuojamas pridėtinės vertės augimas (5–6%)“, – feisbuke rašė Ž. Mauricas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sausio 13-osios išvakarėse Kaune pražydo „Neužmirštuolių pieva“5
Sekmadienio pavakarę Kaune buvo surengta tradicinė „Neužmirštuolių pievos“ akcija, skirta prisiminti tautos didvyrių ryžtą ir drąsą ginant mūsų tėvynę. Renginio metu keli šimtai kauniečių suformavo „Neužmir...
-
Skandalo per čiuožimo čempionatą kulminacija: moteris paneigė savo žodžius20
Prieš metus Kaune vyko Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Jame įsiplieskė konfliktas tarp savanorės, žurnalisto ir Lietuvos čiuožimo federacijos prezidento. Renginyje dirbusi Kaja Elena Brilė šeštadienio vakarą paneig...
-
Kaune suliepsnojo Sausio 13-osios atminimo laužai22
Sekmadienio vakarą Laisvės alėjoje uždegti Sausio 13-osios atminimo laužai. Jie skirti priminti 1991 m. sausio įvykiams – tūkstančių žmonių ryžtui kovoti dėl laisvės ir paaukotoms gyvybėms. ...
-
Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai Kaune12
Sekmadienį ir pirmadienį Kaune vyks 34-osioms Sausio 13-iosios metinėms skirti renginiai. ...
-
Atmintyje gyvi sausio įvykiai8
Renginyje „Prisiminimai gyvi – 1991 m. sausio 13-oji“ – kovotojų, laisvės gynėjų pasakojimai ir paroda, skirta šiems įvykiams atminti. ...
-
Sentikių dvasinis tėvas: pasninkas visų pirma yra dvasingumas3
Šešių savaičių pasninkas iki Kalėdų, anot Kauno sentikių dvasinio tėvo – ne apie maisto ribojimą. Pasninkas visų pirma yra dvasingumas, o šventės – ne blizgučiai, bet suvokimas. ...
-
Sąjungos aikštėje atsiras daugiau gyvybės45
Vilijampolėje ilgus metus apleista Sąjungos aikštė šiemet turėtų sulaukti pokyčių. Darbus planuojama pradėti vasarą. Po rekonstrukcijos aikštė turėtų pasikeisti neatpažįstamai. ...
-
Panemunės šilas pildosi išskirtiniais rankų darbo suoliukais10
Panemunės šile daugėja unikalių rankų darbo suoliukų. Drožti dirbiniai papildė prieš kurį laiką pradėtą pildyti įvairių gyvūnų kolekciją, tad prisėsti šalia bus galima ne tik ties unguriais, ilgus sparnus išskleista...
-
Legendinio „Olimpo“ jubiliejus: nuotaikos – dvejopos
„Mūsų klube įkurtame muziejuje būtų galima susipažinti ne vien su turtinga varžybų trofėjų kolekcija, bet susitikti ir su juos iškovojusiais atletais“, – sakė vienas kultūrizmo klubo „Olimpas“ steigėjų doc. dr...
-
Eiguliuose bus daugiau spalvų: tikslas – pagyvinti aplinką7
Gatvės meno kolekcija Kaune plečiasi. Eiguliuose ant buvusios elektros pastotės atsirado naujas ir ypač spalvotas piešinys. Neabejojama, kad jis taps rajono puošmena, kuri spalvų suteiks visais metų laikais. ...