Mėlyna yra pasaulinio diabeto ženklo – apskritimo – spalva, simbolizuojanti vienybę ir tikėjimą, kad diabetas ateityje bus išgydomas.

Pasaulyje minima Diabeto diena, skirta ne tik pasidžiaugti milijonais išsaugotų gyvybių, bet ir atkreipti visuomenės dėmesį į susirgimų mastą, prevencines priemones, ligos valdymo galimybes. Cukrinis diabetas yra laikomas XXI amžiaus pasauline epidemija. Nors liga neužkrečiama, sergančiųjų skaičius katastrofiškai didėja.

Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytojai, laukdami besirenkančių į 7 km ėjimą nuo klinikos per Laisvės alėją iki Kauno pilies, buvo pasiruošę 200 mėlynos spalvos apsiaustų.

Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad to, ką pasiruošė, buvo gerokai per mažai. Teko papildyti, bet ir to neužteko itin masiškai susirinkusiems ėjikams. Savanorių pagamintos mėlynos vėliavėlės su  užrašais, mėlyni balionai sujungė eitynių dalyvius.

„Iki šiol dažniau su draugėmis savanoriaudavome padėdamos organizatoriams įvairiuose ėjimuose. Bet šis ėjimas prasmingas dėl to, kad skirtas palaikyti diabetu sergančius žmones. Labai daug apie šią ligą gal ir nežinau, bet žinau, kad jiems nėra lengva gyventi. Be to, ši liga nepagydoma, o tai reiškia, kad žmogus visą gyvenimą turi save labai kontroliuoti. Manau, tai yra sunku“, – gimnazistė Vaiva paragino pasisakyti ir šalia stovinčias drauges.

„Gimnazijoje kelias pamokas turėjau su mergaite, kuri, žinojau, serga diabetu. Ji turėjo aparačiuką ir jos telefonas visada būdavo padėtas ant stalo, ko mums per pamokas negalima. Bet žinojau, kad jai šito reikia ir tokios išskirtinės sąlygos jai yra dėl diabeto. Anksčiau niekada nesusimąstydavau apie tai, kaip šiems žmonėms sunku. Mėgstu bandeles. Užsimanau ir valgau, o jie turi pagalvoti, ar gali tai sau leisti“, – į draugės paraginimą atsiliepė šalia stovėjusi Marta.

Simono Baltušio nuotr.

Mėlynos diabeto simbolikos draugėms neužteko, tačiau tikino, kad tai ne esmė. Esmė – palaikyti sergančiuosius, o ir prasieiti 7 km yra sveika.

„Nesitikėjau, kad šitiek daug žmonių susirinks į ėjimą palaikyti diabetu sergančius žmones. Gal ir ne visi čia susirinkusieji yra labai įsigilinę į tai, kas per liga yra diabetas, bet neišvengiamai anksčiau ar vėliau pamąstys apie tai, kur ir dėl ko dalyvavo. Žinojimas, kad bet kuris iš mūsų gali susirgti diabetu, iš tikrųjų priverčia kitaip – atidžiau ir supratingiau – žiūrėti į sergančius. Bet man atrodo, kad svarbiausia, jog jie žinotų, kad mes su jais ir už juos“, – šyptelėjusi Dominyka nužingsniavo paskui drauges.

Šių metų idėja – sergančiųjų diabetu psichologinis palaikymas.

Viena iš šio ėjimo organizatorių, Kauno klinikų Diabeto sektoriaus vadovė, daktarė endokrinologė Diana Šimonienė priminė, jog kasmet, minint Pasaulinę diabeto dieną, būna vis kitas idėjinis šūkis:

„Šių metų idėja – sergančiųjų diabetu psichologinis palaikymas. Mes šiuo žygiu norime parodyti, kad diabetu sergantys žmonės gyvena tarp mūsų, ir kad jie neturėtų kažkur kampuose slėptis, kad sergantys diabetu yra tokie patys kaip mes ir bet kuris iš mūsų gali susirgti šia liga“.

Daktarė tęsė, kad diabetas yra gyvenimo būdo liga, todėl susirgę neturime slėptis ir atsiriboti nuo visuomenės. Sergantieji yra lygiai tokia pati visuomenės dalis. Visuomenė turi žinoti, kad diabetas neužkrečiama liga ir tie žmonės turi gyventi tarp mūsų ir su mumis ir turi būti palaikomi psichologiškai.

„Be to, žygiuodami mes skatiname sveiką gyvenseną, o sveika gyvensena yra vienas iš esminių momentų, kaip galėtume išvengti diabeto. Yra du pagrindiniai šio ėjimo akcentai – integruoti diabetu sergančius į mūsų gyvenimą ir skatinti sveiką gyvenseną, sveiką mąstyseną“, – ėjimo idėją pristatė D. Šimonienė.

Simono Baltušio nuotr.

Cukrinis diabetas yra endokrininė liga, kuri yra dviejų tipų: 1 tipo cukrinis diabetas išsivysto pačiam organizmui dėl neaiškių priežasčių sunaikinus insuliną gaminančias kasos beta ląsteles, todėl prevencinių priemonių išvengti šio tipo diabeto kol kas nėra; 2 tipo cukriniu diabetu dažniausiai susergama dėl netinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo stokos, o tai reiškia, kad daugeliu atvejų 2 tipo cukrinio diabeto būtų galima išvengti, jei žmonės patys savęs nepasmerktų šiai ligai.

Tačiau daktarė išskyrė šių metų psichologinį diabeto aspektą: „Tai labai priklauso nuo amžiaus grupės. Vaikams, paaugliams didžiausia problema yra mokykla. Neretai jie slepia šią diagnozę, jie save labai stigmatizuoja. Kadangi liga turi komplikacijų, gali nukristi cukrus kraujyje tiek, kad jie gali prarasti sąmonę, todėl jauni žmonės tampa uždari. Dažną diabetu sergantį vaiką lydi depresija“.

Tėvams ši liga taip pat didelis iššūkis. Jie išgyvena nuolatinę įtampą dėl to, kaip vaikui sekasi, ar jis pats susileidžia insuliną, ar tinkamai susileidžia. Diabetu sergančių vaikų tėvai gyvena nuolatiniame strese.

„Jauni žmonės yra jau labiau motyvuoti, bet ir jiems kyla daug iššūkių – ir fizinis aktyvumas, ir mityba. Jaunimas nori, kaip ir visi jų draugai, valgyti bandeles, picas. Jie nori būti tokie patys kaip ir visi. Vieni slepia ir nesileidžia insulino, tada turime pasekmes. Kiti susitaiko su liga ir bando reguliuotis. Tačiau atitaikyti insuliną ir maistą yra pakankamai didelis iššūkis. Su tais iššūkiais sergantieji susiduria kasdien. Jie turi nuolat galvoti, ką valgysiu, ką po to darysiu, kaip mano cukrus į tai reaguos. Jie visą laiką turi galvoti apie cukrų. Mes, sveikieji, dėl to galvos visiškai nesukame, valgome ir viskas, o jie turi galvoti, kiek turiu susileisti insulino, kiek suvalgysiu, kaip tai paveiks cukrų, nes nuo to priklausys, kaip jis jausis“, – ne kiekvienam suprantamą ligos pusę aiškina daktarė.

Paplitimas yra milžiniškas, todėl ir turime garsiai kalbėti, nes komplikacijos yra labai baisios, labai.

Anot D. Šimonienės, vyresnio amžiaus žmonėms yra kitaip. Dažnai jie net nejaučia cukraligės požymių, nes jie serga kito tipo diabetu. Dažnai pas gydytoją ateina jau su rimtomis komplikacijomis – infarktais, insultais, su baisiomis žaizdomis kojose, inkstų nepakankamumu. Tada jau gydomos diabeto pasekmės.

„Todėl mes norime kalbėti garsiai apie diabetą. Diabeto paplitimas yra vienas iš dešimt. Iš dešimt žmonių vienam jau diagnozuotas diabetas oficialiai, o vienas greičiausiai jau serga, bet dar nežino. Tad paplitimas yra milžiniškas, todėl ir turime garsiai kalbėti, nes komplikacijos yra labai baisios, labai“, – tęsė daktarė.

Kasmet didėjantis susirgimų 2 tipo cukriniu diabetu skaičius gąsdina ne tik Lietuvos ar Europos, bet ir viso pasaulio medikus. Lietuvoje kasmet 1 tipo cukriniu diabetu suserga maždaug 1 tūkst. žmonių, 2 tipo – apie 20 tūkst. žmonių. Maža to, yra manoma, kad antra tiek serga 2 tipo cukriniu diabetu, bet to nežino, nes reguliariai nesitikrina sveikatos. Pirmieji ligos simptomai (troškulys, alkis, nuovargis, suprastėjęs regėjimas, negyjančios žaizdos) dažnai yra ignoruojami ir į medikus kreipiamasi tik tada, kai liga jau būna gerokai pažengusi.

1 tipo cukrinis diabetas yra valdomas insulino injekcijomis, 2 tipo diabetas – keičiant mitybos, fizinio aktyvumo įpročius, taip pat medikamentais, retesniais atvejais – insulinu. Abiem atvejais itin svarbu nuolat stebėti gliukozės kiekį kraujyje, kad būtų galima užkirsti kelią sudėtingoms ligos komplikacijoms. Geriausia tą daryti gliukozės jutikliais, tiesa, šiuo metu Lietuvoje jie kompensuojami tik 1 tipo cukriniu diabetu sergantiems asmenims.

„Jų gyvenimas labai sunkus. Jie visą laiką turi galvoti apie diabetą. Įsivaizduokite, kaip tai juos veikia, ypač jaunus žmones. Todėl mes ir norime parodyti, pasakyti, kad mes palaikome jus, mes jus mylime, jūs esate tarp mūsų ir esate tokie kaip ir mes visi. Mes norime, kad diabetas jums nebūtų našta.“

Visame pasaulyje yra tradicija lapkričio 14 dieną, per insulino išradėjo F. Bantingo gimtadienį, mėlyna spalva apšviesti pastatus, tiltus, paminklus ar kitus objektus, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į didėjantį susirgimų diabetu mastą, prevencines priemones, ligos valdymo galimybes.