Kaunietė: neketinu rūšiuoti maisto atliekų

Jau du mėnesius Kaune reikia rūšiuoti virtuvėje susidarančias atliekas, mesti jas į specialius konteinerius. Tačiau kai kurie gyventojai to neketina daryti. Priežastis paprasta – nepatogu.

Ne pilna infrastruktūra

„Kauno dienos“ skaitytoja dėstė savo poziciją, kodėl bent jau dabar ji neketina rūšiuoti maisto atliekų ir virtuvėje susidarančias šiukšles ji ir toliau mes į komunalinių atliekų konteinerį.

Pasak gyventojos, idėja rūšiuoti maisto atliekas būtų gera, jei būtų pasirūpinta tara, o neturint kur namuose mesti tokių atliekų, jos keliauja į bendrą šiukšlių dėžę.

„Į tą maisto atliekų konteinerį negalima mesti šiukšlių, įdėtų į paprastą maišelį. Tara turi būti bioskaidi, tačiau parduotuvėje mačiau tik didelius, 12 l talpos šiukšlių maišus. Tai kiek turi ten to maisto prikaupti? Čia greičiau smirdėti viskas pradės. Be to, tokių suyrančių maišelių kaina – neadekvati“, – kalbėjo kaunietė.

Ji tikino, kad užsienyje maistą rūšiuoti patogu. Ten į konteinerius galima išmesti specialiai maisto atliekoms skirtus popierinius maišelius.

„Patogių popierinių maišelių pas mus parduotuvėje taip pat neradau. Žinote, seniau žmonės nešdavo kibirėlius su šiukšlėmis, tuos kibirėlius į konteinerį dar pakratydavo, kad visos atliekos nuo dugno atliptų. Tikrai neketinu su šiukšlėmis ir dabar taip vaikštinėti.

Man reikia, kad būtų patogu – išeini iš namų, pasiėmęs tą popierinį maišelį, išmeti į konteinerį ir viskas, jokio kibiro nereikia namo parsinešti. Aišku, skaičiau, kad galima atsinešti paprastuose plastikiniuose maišeliuose ir visą turinį iškratyti į konteinerį. Tačiau, tokiu atveju kur ta ekologija, kai maistu užteršiamas plastikinis maišelis?“, – savo poziciją dėstė gyventoja.

Pasak jos, Vilniaus miesto gyventojams buvo išdalyti ir kibirėliai, kuriuose galima atskirai nuo kitų šiukšlių kaupti maisto atliekas, ir specialūs maišeliai. „Ten pagalvojo apie tarą, o Kauno gyventojams jokios alternatyvos nepasiūlomos. Tikrai neketinu rūšiuoti maisto atliekų, kol nėra galimybių tai daryti patogiai“, – pabrėžė kaunietė.

Rūšiavimas: į maisto atliekų konteinerį virtuvėje susidarančios atliekos turi būti iškratomos arba metamos su bioskaidžia tara. / Edagaro Cickevičiaus nuotr.

Jokios taros nedalins

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė dienraščiui nurodė, kad kol kas nėra nenumatyta rengti jokių akcijų, kurių metu gyventojams būtų dalijami bioskaidūs maišeliai ar kita tara, tinkanti maisto atliekų rūšiavimui.

„Tokių iniciatyvų nesame numatę. Organizuodami komunalinių atliekų tvarkymą Kauno mieste, pagrindinį dėmesį skiriame tvarumo klausimams. Todėl mūsų kvietimas visuomenei – jokio papildomo plastiko. Mūsų tikslas – skatinti tinkamą atliekų rūšiavimą, panaudojant jau turimus resursus, pvz. namuose užsilikusius senus maišelius, įvairias talpas ir kita“, – kalbėjo R. Savickienė.

Ji nurodė, kad Kauno mieste maisto atliekos rūšiuojamos dar tik du mėnesius. Kol kas gyventojai mokosi, kaip tinkamai rūšiuoti.

„Žinoma, tai yra labai trumpas laiko tarpas, tačiau pastebime, kad dalis gyventojų atliekas išmeta laikydamiesi taisyklių, t. y. su bioskaidžiais, dažniausiai popieriniais maišeliais arba išpurto maisto atliekas iš plastikinių maišelių ar kitos turimos taros. Deja, didžioji dalis gyventojų vis dar meta šias atliekas su plastiko maišeliais. Tad tikrai dar yra kur tobulėti“, – nurodė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Man reikia, kad būtų patogu – išeini iš namų, pasiimi tą popierinį maišelį, išmeti į konteinerį ir viskas.

Pasak specialistės, kai į maisto atliekų konteinerį yra išmetama ir nesuyranti tara, tai apsunkina patį atliekų tvarkymo procesą, nes atliekų tvarkytojas turi tokią tarą atskirti, išpurtyti ir atitinkamai visas šiukšles surūšiuoti.

Kiekiai nežymiai didėja

Miesto atstovai pripažįsta, kad per du mėnesius kauniečiai dar tik pratinasi prie naujos atliekų rūšiavimo tvarkos. Didesnio poveikio tikimasi praėjus daugiau laiko.

„Atskiras biologinių atliekų surinkimas yra privalomas įgyvendinant ES direktyvos ir atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Suprantama, kad du mėnesiai yra per mažas laikotarpis, kad iš esmės pasikeistų gyventojų rūšiavimo įpročiai. Pastebime tik tiek, kad atskirai surenkamų maisto atliekų kiekiai konteineriuose nežymiai didėja“, – komentavo R. Savickienė.

Edagaro Cickevičiaus nuotr.

Kauno mieste pastatyta 1,2 tūkst. antžeminių ir įrengta 720 pusiau požeminių maisto atliekų konteinerių, skirtų virtuvės atliekoms. Į naujus konteinerius galima mesti valgyti netinkamą, pasenusį maistą ar gaminant susidariusias atliekas. Tai – vaisių ir daržovių lupenos, kepinių, mėsos ar žuvies likučiai, kiaušinių lukštai, arbatos ir kavos tirščiai, riebalais ar kitais maisto produktais suteptos servetėlės ir popieriniai rankšluosčiai.

Į virtuvės atliekų konteinerius negali patekti žurnalai, laikraščiai, skysto maisto, tabako gaminiai, vaistai ar papildai, maistas plastikinėje, stiklinėje ar metalinėje taroje. Jos turi būti išmetamos į tam skirtus konteinerius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

alis...

alis... portretas
negi taip sunku maisto atliekas pilti į kibirėlį?..tai skatina žmones kultūrėti ir jaustis pilietiškai... o tas atliekas reikia išpilti kasdien vakare, o ne maitinti tarakonus... vakarais pasivaikščioti labai sveika...

Jo

Jo portretas
Jeigu dykai vežtu šiukšles,tai rūšiuociau. O dabar lai patys rūšiuoja

Susirūpinusi

Susirūpinusi portretas
Tai kaip čia- skirtinga ekologija? Panevėžio regione išdalino kibirėlius ir yra pasakyta, kad GALIMA su paprastais maišeliais irgi mesti. Žodžiu eksperimentuoja kiek ilgai žmones galima kvailinti. Beje, dabar, įsivaizduokite, obuolio graužtukas ar banano žievė patapo atlieka.
VISI KOMENTARAI 108

Galerijos

Daugiau straipsnių