Kritikos strėlės

„Jeigu jau šalia tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus paminklo, jo vardo aikštėje, pastatome nuogos, apkūnios moters, stovinčios ant keturių, skulptūrą, malonėkime ją aprengti“, – pastarąjį sprendimą kritikavo su portalo kauno.diena.lt redakcija susisiekę birštoniečiai.

Tiesa, vien kritikos strėlėmis jie neapsiribojo – sakė, kad jei jau meno kūrinys atsirado mieste, buvo galima parinkti tinkamesnę vietą jam eksponuoti nei dabartinė – ant trinkelėmis kloto grindinio, šalia pastato su keliais želdiniais aplinkoje, kur įsikūrusi „Asmeniška krautuvėlė“, atsukus veidu į ledų vežimėlį. Daug geriau, pasak gyventojų, skulptūrai būtų atsidurti Birštono V. J. Meškos ar Vytauto parke. „Jeigu tai – verslo nuosavybė, galima tai apipavidalinti privačioje valdoje“, – patarimais dalijosi birštoniečiai.

A. Karaliaus nuotr.

Žemina moterį iki gyvūno lygio

Nuogos, apkūnios moters skulptūra minėtoje vietoje pakurstė ne tik vietinių gyventojų, bet ir žinomo Kauno architekto Audrio Karaliaus įžvalgas, kurias jis pavadino „Į Birštoną kviečia visada pasiryžusi“. Dalydamasis ir aptariamo meno kūrinio nuotraukomis, socialiniame tinkle „Facebook“ A. Karalius rašė:

„Čiulpti ar laižyti? – kasdienis blondinių klausimas dar niekada nebuvo pakylėtas į tokias hamletiškas aukštumas kaip Birštono desertų sektoriuje – tik meninių priemonių dėka. Kurortas aktyviai naratyvinasi progresyviomis kryptimis, demonstruodamas ketinimus praplėsti kūniškų malonumų horizontą toli už sanatorinės purvo vonių tradicijos“, – nuomonę išsakė architektas.

Savo įraše jis svarstė, kad vaikų ir mamų pamėgta kavinė J. Basanavičiaus aikštėje džiugina jaunąjį smalsuolį ne tik gardžiais ledais, bet ir edukologinėmis įžvalgomis „N-18“ formatu. „Čia ir tėveliams atsiriša fantazija dėl papildomų desertinių paslaugų įsigijimo tiekėjo kainomis. Konkretaus informatyvumo kol kas nėra daug, bet pasiteirauti dėl variantų jau maga. Viešųjų erdvių liberalizavimas, kurį Lukiškių aikštėje pernai pradėjo Remigijus Šimašius, nepalieka Lietuvos abejingos. Sako, ir Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartalas kažkada pradėjo nuo įtraukiančių iškabų ir iškalbingos kūno kalbos vitrinose. (…) Meno ir žiūrovo suartėjimui nėra galo. Desertuose ypač…“ – pamatytą vaizdą Birštone virtualioje erdvėje vaizdžiai aptarinėjo A. Karalius.

Audrys Karalius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams žinomas vyras taip pat pridūrė, kad ne pati skulptūroje vaizduojamos moters nuogybė yra problemiška, nes skulptūrų, kuriose atskleidžiamas nuogumas, šiame mieste – ne viena. Kaip pavyzdį jis pateikė 1987 metų Broniaus Vyšniausko skulptūrą „Mergaitė su medūza“, esančią Birštono parke.

„Nuogą moters kūną vaizduoja meilės artefaktai, sekso kūriniai ir porno produkcija. Skirtumai – esminiai... Menininkas savo intencijas išreiškia per meno kūrinį – jis žavisi moterimi, smaližiauja moterį arba žemina moterį iki gyvūno lygio. Atitinkamame kontekste savo artefaktą eksponuodamas. Birštone, deja, stebime trečią variantą“, – įsitikinęs A. Karalius.

Vadovė: reikėjo lietuvaitės pievose

Kaip pasakojo „Asmeniškos krautuvėlės“ vadovė Kristina Kasikauskienė, nuogos, apkūnios moters skulptūra apačioje, prie įėjimo, stovėjo vos keturias dienas – nuo trečiadienio vakaro, kai buvo atidarytas naujas gastrobaras „Pievos“. „Mums labai reikėjo lietuvaitės pievose“, – paklausta, kodėl naujos erdvės atidarymui buvo pasirinktas būtent šis meno kūrinys, tarstelėjo pašnekovė.

Pasak jos, kol skulptūra čia buvo, pasipiktinimo esą nesulaukta, priešingai – daugelis prie šio meno kūrinio noriai fotografavosi.

Menininkas savo intencijas išreiškia per meno kūrinį – jis žavisi moterimi, smaližiauja moterį arba žemina moterį iki gyvūno lygio.

„Skulptūrą išsinuomojo kavinės savininkai, palaikė sutartas kelias dienas, kiek leido savivaldybė, ir šiandien mes išsivežėme ją vėl pas mane į dirbtuvę. Skulptūra yra nuomojama – kitą savaitgalį važiuos į šiaurės Lietuvą. Kelias dienas pabus, kad niekam neatsibostų, ir keliaus toliau. Mano idėja ir buvo tokia – daryti skulptūras pakankamai lengvas ir transportuojamas, kad jos sudalyvautų kokioje nors šventėje ir išvažiuotų“, – sakė skulptūros „Lietuvaitė“, vaizduojančios nuogą, apkūnią moterį, autorius Martynas Gaubas.

Paprašytas įvardyti tokio savo meno kūrinio idėją, jis teigė, kad nuogas žmogus jam asocijuojasi su laisve, galėjimu būti savimi priimant save tokį, koks esi, o ne erotika. „Man atrodo, kad idealių žmonių nėra. Taip galvoju ir apie save. Kai kuriu savo darbus, juos karikatūrinu. Pagrindinis dalykas, kurį noriu parodyti, – kad nereikia bijoti būti savimi, nes visi esame savaip gražūs. Jei darau skulptūrą, man nesinori, kad ji būtų monumentali, o priešingai – gyva, linksma arba gal šiek tiek provokuojanti, bet ir tuo pačiu spinduliuojanti gėrį“, – detalizavo skulptūros autorius.

Nesiekė pasityčioti

M. Gaubas neslėpė, žmonėms žvelgiant į jo meno kūrinius, dažnai kyla ir kitokių įžvalgų. Viena tokių – patyčių tema. Tačiau menininkas teigė kurdamas to tikrai nesiekia. „Nežinau, kodėl taip atrodo, gal čia žmonių kompleksai ar jie tiesiog bijo pamatyti save? Aš pats turiu nemažai saviironijos, jei žinote mano kūrybą, esu pasidaręs 2,5 metro dydžio geltoną, išsivėpusią savo galvą, kuri buvo Birštone. Festivalyje „Art Vilnius“ buvau padaręs trijų metrų skulptūrą – save vaizdavau nuogą. Man saviironija tinka ir atrodo, kad mokėti iš savęs pasijuokti – sveikas požiūris“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jis pasakojo, Pakruojyje eksponavęs vyro skulptūrą su asilo galva. Vieniems ji patiko, kitiems – ne, kai kurie tiesiog pasijuokė, o štai, kai skulptūroje vaizduojama nuoga, apkūni moteris, sakė menininkas, kažkodėl – ypač moterims atrodo, kad tai nuoroda į patyčias.

Įvardijus kitą svarbų niuansą, galėjusį sąlygoti gyventojų ir svečių pasipiktinimą, – pasirinktą vietą J. Basanavičiaus aikštę bei skulptūros atsukimą į ledų vežimėlį, M. Gaubas tarstelėjo, kad tada, kai skulptūra buvo atvežta ir pastatyta, toje vietoje ledų vežimėlio esą nebuvo. „Per tas dienas nebuvau nuėjęs, buvau šiandien, bet kai išsivežėme skulptūrą, ledų dar nebuvo“, – kalbėjo menininkas.