Dalis – jau skaitmenizuotos

„Visas suskaitmenintas Kauno rajono teritorijoje esančias kapines žmonės galės rasti www.cemety.lt svetainėje, sužinoti, kurioje tiksliai vietoje palaidoti žmogaus palaikai, matyti kitą dominančią informaciją, lengviau rasti kapavietę. Įgyvendinus projektą, palengvės administravimas ir seniūnams. Jie turės elektroninį žurnalą, žemėlapyje galės fiksuoti laidojimo vietas, šiuolaikiškai ir greitai atsakyti į gyventojų užklausas, suteikti reikalingas paslaugas, išduoti leidimus laidoti ir kaupti visus duomenis, susijusius su kapaviečių priežiūra“, – projekto naudą vardijo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius.

Kauno rajono kapinių skaitmeninimas bus atliktas visose Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse, užimančiuose 145,3 ha plotą. Pakaunėje yra 39 veikiančios kapinės, devynios – riboto laidojimo ir 62 neveikiančios kapinės, iš kurių 28 – suskaitmenintos.

„Darbai jau atlikti Alšėnų, Babtų, Batniavos, Domeikavos, Karmėlavos, Kulautuvos, Raudondvario, Ringaudų, Samylų, Užliedžių, Vilkijos, Vilkijos apylinkių ir Zapyškio seniūnijose. Kapinių skaitmeninimas pasiteisino, tačiau nėra integruotų ir suderintų paslaugų, nėra galimybės užsakyti e. paslaugas“, – pabrėžė administracijos direktorius.

Pastebėjimas: Kauno rajono kapinės yra labai gražiose vietose. / Projekto rangovų nuotr.

Dronai neturėtų stebinti

Šių metų rugpjūčio 14 d. Kauno rajono savivaldybė su bendrove „Kapinių valdymo sprendimai“ pasirašė skaitmeninės kapinių duomenų bazės kūrimo, administravimo procesų modernizavimo ir skaitmeninimo paslaugų teikimo sutartį. Bendrovė jau pradėjo darbus, visoms 25 seniūnijoms paruošta ir perduota naudoti informacinė sistema ir suteiktos prieigos darbuotojams, kurie dirbs su sistema.

Įgyvendinus projektą, palengvės kapinių administravimas ir seniūnams.

„Kapinių valdymo sprendimai“ dar šiais metais ketina skaitmenizuoti 32 kapines, todėl gyventojai neturėtų nustebti pamatę kapinėse su fotoaparatais ir dronais dirbančius asmenis.

„Su Kauno rajono savivaldybe sutarėme, kurias kapines skaitmeninsime pirmiausia. Mūsų darbams didžiausią įtaką daro oro sąlygos – kol jos leidžia, stengiamės darbuotis visu pajėgumu. Plušama vienose dvejose kapinėse visose 25 seniūnijose, kad seniūnai galėtų įvertinti sistemą ir naudotis pateiktais duomenimis“, – sakė velionių ir kapinių registro kūrėjas ir projektų vadovas, bendrovės „Kapinių valdymo sprendimai“ direktorius Andrius Trunovas.

Pasak įmonės vadovo, Kauno rajone labai graži gamta, o kapinės yra taip pat labai gražiose vietose. „Išskirčiau Vilkijos, Paštuvos (Batniavos seniūnija), Kulautuvos, Krūvandų (Vilkijos apylinkių seniūnija) ir Zapyškio kapines. Čia toks poetinis pastebėjimas. Kalbant apie pačias kapines, jos šalyje išsiskiria savo tvarkingumu, visos rūpestingai prižiūrimos, teritorijos aptvertos, išgrįsti takeliai“, – pastebėjimais dalijosi A. Trunovas.

Akcentai: pakaunės kapinėse galima rasti įdomių paminklų, idėjų, kaip sutvarkyti kapavietę. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Trikdis – ne tik oras

Paklaustas, su kokiais iššūkiais susiduriama vykdant projektą, vienu iš trikdžių pašnekovas įvardijo lietingą ar ūkanotą orą. „Norime, kad kapavietės būtų kuo gražiau atvaizduotos tiek žmonėms, tiek savivaldybės specialistams. Juk, atsidarius duomenų bazę, gerokai smagiau išvysti gražią, tvarkingą kapavietę, todėl fotografavimui būtinas geras oras“, – pabrėžė pašnekovas.

„Cemety“ kapinių skaitmeninimo veiklą vykdo jau aštuonerius metus, todėl visuomenė gerai informuota, supranta ir žino, kas vyksta. „Tačiau pasitaiko, kad to supratimo vis dėlto dar trūksta. Didžiausias iššūkis kyla, kai kapinėse susiduriame su žmonėmis. Bandome tarpusavyje nuspręsti, kaip geriau paaiškinti žmonėms, ką mes darome ir dėl ko tai darome. Pastebėjome, kad vietoj žodžio „skaitmeniname“, geriau sakyti „inventorizuojame“, kad savivaldybė geriau galėtų administruoti kapines, o gyventojai – lengviau rasti savo artimųjų ar pažįstamų palaidojimo vietas su jų atvaizdu“, – pasakojo A. Trunovas.

Kauno rajono kapinės šalyje išsiskiria tvarkingumu, visos rūpestingai prižiūrimos, teritorijos aptvertos, išgrįsti takeliai.

Bendrovės darbuotojai fotografuoja kiekvieną kapavietę, daro bent dvi nuotraukas. Norėdami surinkti duomenis, privalo įžengti į kapavietę. „Pastebėjome, kad yra dvi stovyklos: viena dalis žmonių mus supranta, kiti pyksta, sako, kad tai nepagarba“, – kapų lankytojų reakcijas atskleidė pašnekovas.

Tačiau, pasak A. Trunovo, nesuskaitmenintose kapinėse dėl žmogiškų klaidų retai, bet pasitaiko, kai palaidojama ne savo šeimų kapavietėse ir tuomet tenka perlaidoti. Tai dar didesnė nepagarba nei trumputis vienkartinis įžengimas į kapavietę.

Pasak A. Trunovo, kuriozinių situacijų pasitaiko ne tik diskutuojant su žmonėmis, kurių skaitmenintojai sutinka kapinėse. „Būna, kad kolega įsmenga šalia kapavietės ar net joje, tuomet tenka viską sutvarkyti. Yra ir neprižiūrėtų kapų, turime nuotraukų kolekciją, kuriose įamžinti mūsų darbuotojai, bandantys įskaityti užrašus ant paminklų ar kryžių, nufotografuoti kapus, slepiamus krūmų ar net medžių“, – kituose šalies rajonuose patirtus nuotykius vardijo įmonės vadovas.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Apie projektą

Kauno rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama iš dalies ES fondų lėšomis finansuojamą projektą „Kauno r. ir Prienų r. savivaldybių skaitmeninės kapinių duomenų bazės kūrimas, administravimo procesų modernizavimas ir skaitmeninimas“, pasitelkdama jau esamus kapinių skaitmeninimo valdymo informacinių technologijų sprendimus, ketina skaitmenizuoti Kauno r. savivaldybės teritorijoje esančias kapines, jų administravimą, sudaryti sąlygas saugiai ir patogiai teikti ir gauti susijusias administracines paslaugas.

Projekto tikslas – inventorizuoti visų rajono kapinių duomenis ir sukurti skaitmeninius kapinių žemėlapius, integruotus į laidojimo duomenų informacinę sistemą, taip suteikiant administruojantiems specialistams sąlygas modernios apskaitos pagrindu, greitai ir efektyviai aptarnauti fizinius asmenis, atsakyti į jų užklausas ir išlaikyti vientisą ir skaitmeninį privalomų saugoti duomenų registrą.

Atlikus kapinių inventorizaciją ir duomenis perkėlus į elektroninę erdvę, bus sudaryta galimybė greičiau išduoti leidimus laidoti, sutrumpės informacijos paieškos laikas, sumažės informacijos registravimo klaidų rizika, bus užtikrinta duomenų apsauga, pašalinta korupcijos galimybė suteikiant naujas kapavietes.