Visi jie buvo nusiteikę kaip reikiant patrypti, pasilinksminti ir prisikimšti blynų.

Visų dėmesio centre buvo ne tik Morė, išpuošta ir ant kalnelio belaukusi savo supleškinimo, bet ir Gervė. Ji – garsiausia meilės reikalų žinovė, aštriausio snapo turėtoja ir šiųmetės šventės šeimininkė.

Gervė kvietė braidyti ne tik po muziejaus miestelį, bet ir po Žemaitijos bei Suvalkijos sodybas. Kiekvienam pagal jėgas ir pagal pomėgius. Kaip ir žadėta, veikti tikrai buvo ką: ir veizieti, ir krutėti, ir jiesti.

„Oi, kaip pavargau! Nelengva ten“, – dalijosi įspūdžiais po mūšio ant kelmų su maišais viena šventės dalyvių. Ją ir varžovą netrukus pakeitė kita pora. „Negailėk, negailėk!“ – maišu mojuojančią mamą ragino vaikai. Taiklius smūgius lydėjo ovacijos.

Simono Baltušio nuotr.

Pajudėjus ne juokais pakyla apetitas. Eilės nutįso ne tik prie riestainių ir čia pat kepamų blynų, bet ir prie bulvyčių, karštų gėrimų. Pasisotinus galima vėl pajudėti.

Muziejaus teritorijoje veiksmas sukosi daugybėje vietų. Kaukėti muzikantai ir šokėjai šventės dalyvius lengvai įtraukdavo į linksmybių sūkurį. Šokant ir smagiau, ir šilčiau.

Netrukus būreliais ėmė traukti Morės link. „Iš visų kampų plaukia žmonės, ir teisingai daro. Bet gal dar ne viską padarėm, gal iš dūšios dar nepatrepsėjom?“ – klausė renginio vedėja, kol po truputį pildėsi erdvė finalinėje vietoje.

„Jei gerai nepatrepsėsit, žiema amžinai tęsis“, – motyvavo stoviniavusius žmones.

Simono Baltušio nuotr.

„Suvažiavote žiemą išpravodyt, saulės ant gervės sparno parjodyt. Plojam, be plojimų čia nieks nevyksta“, – publiką užvesti vedėjai buvo juokų darbas.

„Dabar sceną užleidžiam, net baisu ir sakyti, raguotam, plaukuotam – bile ne žmogus“, – persirengėlius pagal klasifikaciją kvietė ant scenos.

Išmušė ir Lašininio su Kanapiniu valanda. Kanapiniui laimėjus kovą, kaip ir dera buvo pakurta Morė. Ji greitai supleškėjo, tad belieka viltis, kad žiema jau tikrai išvyta.

Simono Baltušio nuotr.