- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karantinas į Lietuvą parvijo užsienyje gyvenusius tautiečius, lėmė, kad mažiau keliaujame. Tačiau Kauno universitetai šį rudenį sulaukė dar daugiau studentų iš užsienio nei pernai.
Nerimas dėl praktikos
Praėjusią savaitę aukštosios mokyklos pradėjo naujus mokslo metus, bet susirinko dar ne visi studentai. Dėl privalomos saviizoliacijos, atskirų valstybių vėl užvertų sienų ir dėl kai kurių kitų priežasčių studijų procesas įsisiūbuos po savaitės kitos.
Kauno aukštųjų mokyklų atstovai teigė, kad buvo studentų iš užsienio, nusprendusių nebetęsti studijų Lietuvoje. Tiesa, tai labiau lėmė kitos priežastys nei koronaviruso grėsmė.
"Kauno dienos" kalbintų Nicko Delono iš Izraelio, baltarusio Michailo Dulko ir Azado Ismayilovo iš Azerbaidžano studijų sritys, specifika ir patirtys per karantiną – skirtingos, tačiau jie teigė, kad nebuvo nė minties mesti mokslus mūsų šalyje.
Būsimas aviacijos inžinierius Azadas keturiems mėnesiams grįžo namo į Azerbaidžaną, bet liepos pabaigoje jau vėl buvo mūsų mieste. Baltarusis Michailas Kaune praleido ir karantiną, ir likusią vasarą – dirbo universitete. Mediciną studijuojantis Nickas karantiną ir atostogas leido taip pat ne tėvynėje.
Mes pasirinkome būti gydytojais, ir universitetas bei Vyriausybė į tai turėtų atsižvelgti.
"Negalėjau vykti namo. Šiek tiek buvau Kaune, o vėliau išvykau į Vokietiją pas giminaičius, nes juos buvo lengviau pasiekti nei namus. Grįžau prieš tris savaites", – pasakojo būsimas medikas iš Izraelio, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentas.
Paskaitos jo grupei kol kas vyko tik nuotoliniu būdu. Jokių praktinių užsiėmimų. Jis nerimauja, ar gaus pakankamai praktikos, kurios galimybės gali būti apribotos dėl koronaviruso grėsmės.
"Bet nemąstau, kad reikėtų pristabdyti studijas", – tvirtino N.Delonas. Metų pertrauka, jo vertinimu, bet kuriam studentui, siekiančiam kokybiško išsilavinimo, prilygsta košmarui. Jau geriau dalinės nuotolinės, bet nepertrauktos studijos.
Jis norėtų, kad studentai būtų labiau pasitelkti siekiant suvaldyti, tirti koronavirusą. Taip labiau pramoktų profesinės lietuvių kalbos, įgytų daugiau žinių ir kartu būtų naudingas šiuo ypatingu metu. "Mes pasirinkome būti gydytojais, ir universitetas bei Vyriausybė į tai turėtų atsižvelgti", – sakė N.Delonas ir pridūrė, kad turėdamas per mažai bendravimo su lietuviais pacientais praktikos, negalėtų net galvoti apie tolimesnę mediko karjerą mūsų šalyje būtent dėl kalbos barjero.
Praktikos: N.Delonas norėtų, kad medicinos studentai būtų labiau pasitelkti siekiant suvaldyti koronavirusą. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Keturi mėnesiai namie
Būsimas aviacijos inžinierius A.Ismayilovas, pasirinkęs studijas Kauno technologijos universitete (KTU), kaip ir N.Delonas, buvo sunerimęs dėl galimybės praktikuotis tiek, kiek reikia, bet panašu, kad šiais mokslo metais bėdų dėl to nebus. Laboratorijose ir praktikos vietose darbuosis mažesnėmis grupelėmis laikydamiesi saugumo reikalavimų.
Lietuva vasarą pagal koronaviruso sergamumo statistiką buvo viena saugiausių vietų pasaulyje, grįžau nedvejodamas.
Per karantiną paskaitos vyko tik nuotoliniu būdu, tad jas galėjo lankyti ir būdamas namuose Azerbaidžane.
Vaikinas – jau vėl Kaune. Čia grįžo dar gerokai iki prasidedant naujiems mokslo metams – liepos pabaigoje. Dvi savaites izoliavosi, o paskui pradėjo tvarkytis reikalus, pavyzdžiui, ieškojo buto.
"Lietuva vasarą pagal koronaviruso sergamumo statistiką buvo viena saugiausių vietų pasaulyje, grįžau nedvejodamas", – kalbėjo KTU trečiakursis, saugiai besijaučiantis ir dabar, nors COVID-19 kreivė šalyje kyla. Jis sakė, kad studijuoti į užsienį būtų vykęs ir tada, jeigu šiemet būtų buvęs pirmakursis.
Studijos nenukentės
M.Dulko, besigilinantis į pasaulio politiką ir ekonomiką, iki šiol Kaune mokėsi dvejus metus. Iš pradžių vienus metus studijavo Vilniuje, tačiau vėliau mokslus pratęsė Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune.
Kodėl Lietuva, kodėl Kaunas? Be studijų kokybės, jam aktuali ir jų kaina bei kultūrinė-socialinė aplinka. Kaip priimtiniausią variantą jis pasirinko mūsų šalį. Ir šio sprendimo nesigaili.
Karantinas jam sukėlė ne vien tik bėdų ir nepageidaujamų apribojimų. "Viena vertus, tai buvo gana įdomu", – komentavo baltarusis.
Šią vasarą namuose Baltarusijoje jis praleido vos savaitę, bet daug ilgiau juose viešėjo per žiemos atostogas, kurios VDU trunka visą sausį. "Grįžom į studijas, pora savaičių – ir pokšt karantinas. Bet po trumpo štilio atnaujinus studijų procesą, tai yra prasidėjus nuotoliniam mokymui, buvome maloniai nustebinti universiteto IT sistemos. Paprasta ir patogu naudotis, viskas gerai sudėliota", – gyrė pašnekovas.
Jis pastebėjo, kad jo studijų programa yra patogi nuotolinio mokymosi galimybių aspektu, nes nebūtinas tiesioginis kontaktas su žmonėmis, nereikalinga užsukti į laboratorijas.
Namai: M.Dulko karantiną leido Kaune. Michailo Dulko asmeninio archyvo nuotr.
Karantiną leido Kaune
Kaune baltarusis praleido visą karantiną. Čia jautėsi saugesnis, be to, kam blaškytis? "Virusas visur tas pats. Čia turiu, kur gyventi. Čia visas mano gyvenimas. Turiu viską, ko man reikia, – kartojo M.Dulko, drausmingai paisantis koronaviruso suvaldymo rekomendacijų. – Kuo galiu šiuo metu padėti? Pats neužsikrėsti ir neužkrėsti kitų."
Situacija slegianti, bet kartu ir daug žadanti.
Visuomenė, institucijos ir medikai dabar yra daug labiau pasiruošę koronavirusui. Vis dėlto jeigu šiemet būtų pirmakursis, dėl koronaviruso keliamo neapibrėžtumo M.Dulko tikriausiai nedrįstų vykti studijuoti į užsienį. "Manau, likčiau Baltarusijoje", – sakė studentas.
Asmeninį baltarusių gyvenimą ir apsisprendimą dar labiau jaukia staiga įkaitusi politinė situacija. "Man pakankamai pasisekė. Baltarusijoje lankiausi liepos pabaigoje, dar iki prezidento rinkimų pradžios. Tuomet jau buvo mitingų. Keliuose ir pats dalyvavau. Bet dar nevyko toks teroras kaip dabar", – kalbėjo vaikinas, neslėpęs, kad neretai nejaukiai jaučiasi dėl to, kad sėdi ramiame Kaune, kai šalia esančioje jo tėvynėje vyksta tokie dalykai.
"Tėvams dabar viskas gerai, jie Minske. Sesei, kuri yra jaunesnė, irgi. Pagal galimybes jie dalyvauja manifestacijoje. Situacija slegianti, bet kartu ir daug žadanti. Tokio tautos dvasios pakilimo apskritai niekada nėra buvę", – atkreipė dėmesį M.Dulko.
Dviem šimtais daugiau
LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro prodekanas Alvidas Šarlauskas skaičiavo, kad šiais mokslo metais universitete vien nuolatinių užsienio studentų bus dviem šimtais daugiau nei prieš karantiną.
Neskaitant atvykusiųjų pagal mainų programas, pernai rudenį mokslus LSMU krimto 1 148 jaunuoliai, atvykę iš kitų šalių. Jų buvo net 65 pilietybių. Šiais mokslo metais, kai neapibrėžtumo ir nežinios, ko tikėtis, kaip vyks studijų procesas, kaip niekada daug, užsienio studentų sulaukta net 12 proc. daugiau, tai yra 1 315. Ir jie – net 76 pilietybių.
Daugiausia – iš Izraelio (384), Švedijos (301) ir Vokietijos (124). Pernai pagal skaičių treti buvo Indijos piliečiai. Šiemet padaugėjo vokiečių, o dar labiau – švedų.
"Sumažėjo studentų pirmakursių iš Libano. Jaučiame toje šalyje besitęsiančios politinės suirutės ir neseniai įvykusio sprogimo padarinius – dalis pretendentų į studijas keitė savo planus", – teigė A.Šarlauskas.
Vien pirmakursių iš užsienio šiemet – 324. Dar su 22 vyksta sutarčių pasirašymo procesas.
"Nuo 2020 m. pradžios iš viso nutrauktos 31 studento studijų sutartys, tai sudaro 3 proc. nuo bendro studijuojančiųjų skaičiaus. Pačių studentų iniciatyva (jų prašymu dėl asmeninių priežasčių ar tiesiog negrįžus po akademinių atostogų) išbraukta dvylika studentų. Keletas jų tiesiog keitė studijų programą. Likusieji devyniolika užsienio studentų išbraukti jau universiteto iniciatyva, priežastys susijusios su nepažangumu, akademinio nesąžiningumo atvejais ar kitų įsipareigojimų nevykdymu", – dėstė A.Šarlauskas ir pridūrė, kad didesnioji studentų dalis mokosi medicinos, odontologijos ir veterinarinės medicinos studijų programose, išsiskiria aukšta motyvacija sėkmingai baigti studijas, nes jas vertina kaip investiciją į savo ateitį.
Nenutraukė: A.Ismayilovas jau grįžo į Kauną tęsti studijų. Azado Ismayilovo asmeninio archyvo nuotr.
Tokios pat sąlygos
LSMU turimais duomenimis, kovą paskelbus karantiną ir studijas perkėlus į nuotolinę erdvę, apie trys ketvirtadaliai studentų išvyko į savo šalis ir dalyvavo nuotolinėse studijose.
Šiais mokslo metais nuotoliniu būdu planuojama vesti bendras paskaitas, dalį seminarų. Universitetas praneša, kad su praktiniais darbais ir įgūdžiais susijusi studijų dalis vyks įprastai, tačiau atsižvelgiant į COVID-19 rizikos prevenciją.
"Daugumos universiteto studijų programų specifika neleidžia studijuoti vien nuotoliniu būdu, nes tai neužtikrintų visų kompetencijų įgijimo. Tai supranta ir dabartiniai studentai, kurie labai stengiasi grįžti į studijas", – teigė A.Šarlauskas ir pridūrė, kad LSMU užsieniečiams netaiko kokių nors išskirtinių sąlygų dėl nuotolinio mokymo, studijų procesas yra toks pat tiek užsieniečiams, tiek vietiniams studentams.
"Vienintelė taikoma išimtis yra privaloma saviizoliacija atvykus į šalį ir tiems, kurie dar laukia vizų įvažiuoti ar tiesiog, kol bus atnaujintas susisiekimas iš jų šalies. Jiems nuotolinis mokymas organizuojamas iki tol, kol jie galės įsitraukti į įprastas studijas, ir tiek, kiek tai nekenkia praktinių įgūdžių formavimui", – kalbėjo universiteto atstovas.
LSMU vyresniųjų kursų studentus į Kauną prieš naujus mokslo metus atvykti kvietė, kiek įmanoma, anksčiau, kad liktų laiko išspręsti atvykimo problemas, jeigu tokių kiltų. "Praktiškai studentai negalėjo atvykti tik iš tokių šalių, iš kurių buvo ar yra sustabdytas bet koks susisiekimas (pvz., Indijos, Australijos), arba kurios sustabdė vizų išdavimo paslaugų teikimą", – sakė A.Šarlauskas.
Kai kurie apsigalvojo
VDU Tarptautinių ryšių departamento direktorė Ilona Kazlauskaitė "Kauno dienai" sakė, kad šiemet į nuolatines studijas priimta daugiau užsienio studentų. Iš viso universitete nuolatinėse studijose užsieniečių šį rudenį – 798 (30 doktorantų), kai pernai užsieniečių buvo 701.
Vien pirmakursių į bakalauro ir magistro studijas VDU šiais mokslo metais priimti 296. Daugiausia – iš Kinijos (40), Azerbaidžano (31), Ukrainos (27), Nigerijos ir Indijos (po 21).
"Pernai tarp populiariausių šalių buvo Kazachstanas. Šiemet dėl pandemijos kazachų priimta mažiau. Dalis studentų iš ne ES šalių pradėjo studijuoti nuotoliniu būdu, nes kol kas nėra galimybės atvykti arba vėluoja atvykti dėl labai sulėtėjusio, riboto vizų išdavimo proceso kai kuriose šalyse", – sakė I.Kazlauskaitė.
Sumažėjo mainų studentų, kurie atvyksta pusmečiui ar metams, jų sulaukta du kartus mažiau. 159 vietoje pernykščių 307. Jų mažiau atvyko ir iš ES, ir iš ne ES šalių.
Dėl pandemijos nesulaukta svečių iš Japonijos, Pietų Korėjos, kurių anksčiau atvykdavo apie šimtą. "Iš tų kraštų atvyko tik pora studentų visoms studijoms", – kalbėjo I.Kazlauskaitė. Anot jos, dauguma mainų programos studentų savo atvykimą persikėlė į pavasario semestrą.
Kai kurie užsienio studentai dėl koronaviruso grėsmės apsigalvojo ir nusprendė nepradėti nuolatinių studijų VDU. Tarp jų ir tie, kurie jau buvo užsitikrinę stipendijas. Vienų neišleido tėvai, kiti savo iniciatyva taip nusprendė.
Plečiasi į Afriką
Kauno technologijos universitete užsienio studentų skaičius išliko pastovus. "Tiek pernai, tiek šiemet universitete studijuoja beveik 1 tūkst. tarptautinių pakopinių studijų ir mainų programos studentų. Užsienio studentai studijų nenutraukė ir tęsia jas įprastai, kaip ir kiti KTU studentai", – sakė universiteto atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas. Jis pridūrė, kad tarptautinių studentų geografija šiemet plečiasi į Šiaurės Afrikos bei Azijos šalis.
Anot jo, dalis tarptautinių pakopinių studijų studentų karantino pradžioje išvyko į savo kilmės šalis ir studijas tęsė nuotoliniu būdu, bet dabar jau vėl yra Kaune ir tęsia studijas, kurios bus organizuojamos mišriu būdu. Dalis paskaitų vyks per atstumą.
Saviizoliacijoje esantiems ar dėl apribojimų vėluojantiems atvykti užsienio studentams sudaromos sąlygos studijuoti nuotoliniu būdu. Naujai priimtų ar vyresnių kursų KTU studentų izoliacijai, jeigu to prireiks, paruošti poilsio namai Palangoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno meras kreipėsi į pareigūnus: „Žalgirio“ pergalės turi teikti džiaugsmą, o ne susiskaldymą137
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis kreipėsi į teisėsaugininkus dėl praėjusio penktadienio incidento. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
VšĮ „Kauno teniso mokykla“ įgyvendina projektą1
VšĮ „Kauno teniso mokykla“ įgyvendina bendrai finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, projektą &bdquo...
-
Ypatinga istorija: tėtis savo trimečiui sūnui padovanojo inkstą5
Kauno klinikose neeilinė sėkmės istorija – trimetis pacientas Matas sulaukė donorinio inksto, organo donoru tapo jo tėtis Edgaras. „Matukas tapo pirmuoju pacientu tiek Kauno klinikose, tiek Lietuvoje, kuriam esant tokio amžiaus inkstas buvo p...
-
Viena Kauno viešojo transporto stotelė pakeitė pavadinimą: kviečia pasinerti į Kalėdas15
Vienybės aikštėje įžiebus pagrindinę Kauno eglę, kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami prisijaukinti šventinę nuotaiką. Kalėdinė eglė, mieste iškabintos dekoracijos eglučių alėjos – tik dalis šventinių staig...
-
Kas teršia Botanikos sodą?5
Kauniečiai susirūpino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo tvenkinyje esančia gorilos skulptūra, nuo kurios esą byra putplasčio gabalai, kurių gali priėsti ir gyvūnai. ...
-
LSMU Kauno ligoninė pradeda statyti Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrių48
LSMU Kauno ligoninė gyvena atidarymo ir statybų nuotaikomis. Artimiausiu metu pradės veikti naujas Ortopedijos traumatologijos skyrius. Už jo prasideda naujojo korpuso statybos. Čia įsikurs modernus Skubios pagalbos ir reanimacijos skyrius. ...
-
J. Šmidtienė kviečia užsukti eglišakių: mielai pasidalintume su miestiečiais9
Kas nesulaukiate miškininkų akcijos, kai šie į miestą prieš Kalėdas atveža daugybę eglišakių, suskubkite jau šiandien į Senamiestį. ...
-
Kodėl stringa atliekų perdirbimas?5
Europos Komisija (EK) prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, nes mūsų valstybė nepasiekė Atliekų pagrindų direktyvoje 2020 m. numatyto įsipareigojimo parengti pakartotinai naudoti ir perdirbti 50 proc. popieriaus, metalo, pl...
-
Savivaldybė ir ESO labiau derins veiksmus2
Kauno rajono savivaldybėje apsilankę AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovai su meru Valerijumi Makūnu ir kitais komandos nariais aptarė planus dėl naujų elektros linijų tiesimo, senų pašalinimo, elektromobilių įkrovos ...