- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno rajono savivaldybė ruošiasi tvarkyti pakaunės piliakalnius. Daugeliui jų aptvarkyti skiriama vos po 2 tūkst. eurų, tačiau Pyplių piliakalniui sutvarkyti numatyta atseikėti 270 tūkst. eurų.
Sklando legendos
Pyplių piliakalnis su senąja gyvenviete, kurios pėdsakų žemės paviršiuje neišlikę, yra kultūros paveldo objektai.
Iki šiol apie šį, šalia Kauno esantį piliakalnį prikurta nemažai legendų. Viena jų ypač intriguoja – čia galėjo stovėti garsioji Pilėnų pilis.
"Kalbant apie tai, kiek pagrįsta versija, kad Pyplių piliakalnyje stovėjo garsioji Pilėnų pilis – čia yra pokario metais Petro Tarasenkos paskleista versija. Nei jos atmesti, nei patvirtinti neįmanoma, nes piliakalnyje neatlikta jokių tyrimų. O Pyplių piliakalnio laikotarpis yra tas pats – kovų su kryžiuočiais", – "Kauno dienai" sakė archeologas Gintautas Zabiela.
Jo teigimu, už dabar dabar numatomą skirti 40 tūkst. eurų sumą archeologiniams darbams piliakalnis turėtų būti pakankamai ištyrinėtas.
"Kartu gal bus istorinis klausimas išspręstas – Pilėnų hipotezė patvirtinta arba paneigta. Pilėnai kažkur į tą pusę buvo – Žemaitijoje, o ties Kaunu eina šio regiono riba. Atlikus tyrimus Pypliuose, šiuo klausimu bus galima kalbėti daug konkrečiau", – įsitikinęs jis.
Kaina – normali
Savivaldybės užsakymu, Pyplių piliakalnio su gyvenviete tvarkomųjų paveldosaugos ir pritaikymo visuomenei pažinti darbų projektą parengė Vilniuje įsikūrusi viešoji įstaiga "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos".
Architektas Aurimas Vengris atsisakė įvardyti projekto sąmatą. "Tai yra konfidenciali informacija, kuri žinoma tik užsakovui ir projektuotojui", – nukirto projektuotojas.
"Kauno dienai" pavyko sužinoti, kad piliakalnio sutvarkymas kainuos 270 tūkst. eurų. Pagal projektą, 230 tūkst. eurų iš šios sumos turėtų atsieiti darbai ir sutvarkyti reikalingos medžiagos, 40 tūkst. – archeologiniai tyrimai. Projektuotojų skaičiavimais, iš sutvarkymo darbų brangiausiai – 68 tūkst. eurų – atsieis įrengti apsaugos priemones nuo dirvožemio mechaninės erozijos.
Pasak A.Vengrio, panašaus objekto, piliakalnio, sutvarkymo kaina įvairuoja nedaug. "Ji skiriasi priklausomai nuo tyrimų skaičiaus, įrangos kiekio, įrengiamų takų ilgio ir pan. Bet, jeigu tai yra panašaus dydžio piliakalnis su dviem patekimais į jį, kaip bus čia, ir automobilių aikštele, be 200 tūkst. eurų šiais laikais nieko nepadarysi, – tikino projektuotojas. – Rengiu projektus kitiems panašiems objektams, pavyzdžiui, Apuolės piliakalniui Kretingos rajone – tos sumos visur labai panašios. O čia, Pypliuose, yra daugiau archeologinių tyrimų, nes šis piliakalnis su gyvenviete yra labai mažai tyrinėtas, apie jį mažai žinoma."
Nuo jo bus šalinami medžiai, įrengiami dar vieni laiptai, tiltelis, pažintiniai takai, nauja automobilių aikštelė, tai gali siekti 270 tūkst. eurų.
"Jei tvarkomas piliakalnio plotas, kaip Pypliuose, yra didelis, jame bus atliekami archeologiniai tyrimai, nemaža piliakalnio pylimo dalis nutrypta, pažeista mechaninės erozijos, be to, jei piliakalnio šlaitas bus visiškai atidengtas – nuo jo bus šalinami medžiai, įrengiami dar vieni laiptai, tiltelis, pažintiniai takai, nauja automobilių aikštelė, tai gali siekti 270 tūkst. eurų. Realiai trečdalis tos sumos nueina mokesčiams, o pastaruosius dvejus trejus metus juk viskas brango", – pastebėjo archeologas G.Zabiela.
Vyksta viešasis konkursas
Šiomis dienomis turėtų paaiškėti viešojo konkurso piliakalnio sutvarkymo darbams atlikti laimėtojas. Projektui įgyvendinti savivaldybė siekia gauti paramą. "Kad gautų finansavimą iš ES, projektą savivaldybė yra pateikusi Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Kita dalis būtų savivaldybės lėšos", – sakė laikinoji Ringaudų seniūnė Rasa Šilienė.
Pagal projektą, piliakalnio ir senosios gyvenvietės teritorijoje turėtų būti įrengti terasuoti pėsčiųjų takai, informaciniai stendai, apžvalgos aikštelės, senieji mediniai laiptai bus pakeisti naujais, iš šiaurinės pusės bus įrengti nauji laiptai tam, kad į piliakalnį būtų galima patekti ir nuo panemunių einančio dviračių tako pusės, tiltelis per šioje pusėje tekantį upelį. Bus iškirsti ir išvežti bendrą piliakalnio vaizdą užstojantys medžiai, sutvarkyti žemės erozijos pažeisti plotai: išvažinėtas plotas bus užpiltas derlingu dirvožemiu ir apsėtas žole, piliakalnio teritorijos pakraštyje bus įrengta automobilių aikštelė.
Iškirs daug medžių
Pasak projektuotojo, sąmata išauga ir dėl to, kad čia rankomis reikės užkelti šimtus, beveik tūkstančius kub. m medžiagų: gruntą, medžiagą takams, laiptams įrengti ir karo laikų apkasams piliakalnio viršūnėje užpilti. "Ten juk neužvažiuosi: prisiveši tik prie papėdės, įsirengęs laikinus kelius. Tai taip pat labai pabrangina projektą: negali važinėti piliakalnio kaip kultūros paveldo objekto teritorijoje su paprasta technika, kai vertingoji savybė yra kultūrinis sluoksnis ir archeologiniai radiniai. Turi pasidaryti laikiną kelią – tai ir numatyta daryti: paklojama geotekstilė, ant viršaus užpilamas apie 12 cm žvyro dangos sluoksnis. Negali įprastu traktoriumi ar kranu tiesiog šiaip važiuoti per tą teritoriją."
Pagal projektą, piliakalnio ir senosios gyvenvietės teritorijoje planuojama iškirsti daug medžių. Iš šiaurinės piliakalnio pusės medžiai buvo iškirsti anksčiau, tačiau kiti šlaitai apaugę medžiais ir krūmais. "Jei norime pamatyti tikrą piliakalnio siluetą, ten turės būti daug medžių iškirsta. Mes norime atverti ir vakarinį šlaitą – visiškai atidengti piliakalnį", – sakė A.Vengris.
Užkliuvo užmojai
"Kauno diena" rašė apie Kauno rajono savivaldybės planus pagražinti pakaunės piliakalnius, kai dešimčiai piliakalnių (Piepalių, Lantainių, Lepšiškių, Pyplių, Vainatrakio, Samylų, Jaučakių, Ringovės, Altoniškių, Jadagonių) tvarkyti savivaldybė ruošėsi skirti 20 tūkst. eurų. Tuomet savivaldybė pranešė ir apie Pyplių piliakalnio sutvarkymo projektą.
Po šio rašinio "Kauno diena" gavo skaitytojo laišką, kuriuo abejojama, ar kultūros paveldo objektas Pyplių piliakalnis bus tinkamai sutvarkytas.
Lietuvoje netrūksta pavyzdžių, kai tvarkant paveldą jis sudarkomas. Kilo įtarimų, kad taip gali atsitikti ir Pyplių piliakalniui, kai bus "sutvarkytas". Rašoma, kad pietinėje piliakalnio pusėje bus įrengta automobilių aikštelė, aukščiausioje piliakalnio vietoje atsiras lauko baldai. Kyla klausimas, kokie tai bus baldai? Plastikiniai, su skėčiais, kokių atsirado prieplaukose prie Nemuno?
Ringaudų seniūnijos gyventojas J.V. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) rašo: "Lietuvoje netrūksta pavyzdžių, kai tvarkant paveldą jis sudarkomas. Kilo įtarimų, kad taip gali atsitikti ir Pyplių piliakalniui, kai bus "sutvarkytas". Rašoma, kad pietinėje piliakalnio pusėje bus įrengta automobilių aikštelė, aukščiausioje piliakalnio vietoje atsiras lauko baldai. Kyla klausimas, kokie tai bus baldai? Plastikiniai, su skėčiais, kokių atsirado prieplaukose prie Nemuno? Jie tinka prieplaukose, bet dar nereiškia, kad tinka ten, kur iki šiol buvo išsaugotas šimtmečius nesikeitęs kraštovaizdis. Lygiai taip pat kraštovaizdį gali sudarkyti automobilių aikštelė."
Ringaudų gyventojas suabejojo, ar tokią aikštelę galima įrengti vietoje, kur gali būti vertingų archeologinių radinių. "Pyplių piliakalnyje rengiamos Joninių šventės, vyksta Baltų dienos sąšaukos renginiai, atkuriamos riterių kovos. Abejoju, ar šios šventės galės vykti tokia dvasia kaip iki šiol, piliakalnyje ir šalia jo atsiradus autentiško kraštovaizdžio svetimkūnių", – rašo J.V.
Abejones atmeta
Pasak A.Vengrio, dalis planuojamos automobilių aikštelės išties patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją ir ten turės būti atliekami archeologiniai tyrimai. R.Šilienė patikino, kad įrengiant aikštelę pušys nebus kertamos.
"Automobilių aikštelė bus įrengta prie įvažos į piliakalnio teritoriją. Ši teritorija bus atitverta akmeniniais užtvarais, kad į ją nebūtų galima įvažiuoti. Nes iki šiol kai kurie asmenys įvažiuodavo, ardydavo pievą. Dėl to yra atsiradusi dirvožemio erozija, ji yra apėmusi nemažą teritorijos plotą. Pagal projektą numatyta tuos plotus sutvarkyti", – sakė laikinoji seniūnė.
Pasak R.Šilienės, visi piliakalnio tvarkymo darbai derinami su kultūros paveldo specialistais, todėl nei pačiam piliakalniui, nei kraštovaizdžiui neturėtų būti pakenkta. Laikinosios seniūnės teigimu, baldus piliakalnio viršūnėje planuojama statyti ne plastikinius, bet medinius: "Tie baldai neturėtų gadinti kraštovaizdžio. Juk baldų klausimas taip pat buvo derinamas su paveldo specialistais."
R.Šilienė informavo, kad viešo projekto svarstymo nebuvo, nes jis neprivalomas. "Projektas buvo pristatytas savivaldybėje, viskas buvo derinta su specialistais. Planuojame, kad kitą rudenį visi darbai bus baigti – piliakalnis bus sutvarkytas", – užsiminė pašnekovė.
Pilį sudegino priešai?
Pyplių piliakalnio su gyvenviete kompleksui priklauso du valstybės saugomi nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektai: piliakalnis ir gyvenvietė. Šiam kompleksui būdingos archeologinės, kraštovaizdžio ir mitologinės vertingosios savybės. Išlikę žmonių pasakojimai apie tai, kad piliakalnį prancūzai kepurėmis supylę, kad piliakalnyje buvusi skylė, kad piliakalnyje buvusi lietuvių pilis, kurią, pilies kunigaikščiui išvykus į karą, sudeginę priešai.
Pietinėje, rytinėje ir šiaurinėje piliakalnio papėdėse 1,5 ha plote yra I–II tūkstantmečio pradžios papėdės gyvenvietė. 1993 m. tyrinėtos gyvenvietės 10 cm storio kultūriniame sluoksnyje rastas židinys, stulpaviečių, žalvarinė apyrankė, brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, šlako. Į pietus nuo piliakalnio lokalizuojamos gyvenvietės kultūrinis sluoksnis apardytas seniau ariant, o piliakalnio šiaurinėje papėdėje sunaikintas įvairių žemės darbų metu. Piliakalnis datuojamas I– II tūkstantmečio pradžia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje3
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu106
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Kariuomenės pradžia – su išlikimo mūšiais1
Su žinomu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonu Vaičenoniu kalbėjomės apie Lietuvos valstybingumo pamato kertinį akmenį – kariuomenę, jos kūrimą 1918–1919 m. ...