Savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus pateiktos išvados dėl viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ audito kelia daugiau negu rimtų abejonių. Šių išvadų dar nepatvirtino ir administracijos direktorius Dainius Ratkelis, o jų kokybę nusprendė įvertinti ir Kauno m. savivaldybės tarybos kontrolės komitetas.

Suskubo perduoti prokuratūrai

Neseniai viešai nuskambėjusio audito rezultatais suabejojo ir savivaldybės vadovai, o išvadų kokybę nusprendė įvertinti ir savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas. Audito išvados taip stipriai prasilenkia su tikrove, kad kyla pagrįsta abejonė – ar gali auditoriai būti tokie nekompetentingi? O gal išvados sąmoningai paruoštos taip, kad labai naudingai ir pelningai veikiančią įmonę žlugdytų ir ruoštų pigiam privatizavimui?

Kaip sakė savivaldybės administracijos direktorius D.Ratkelis, audito išvadų jis dar nepasirašė, nors jos jau atsidūrė prokuratūroje.

„Viską darome pagal įstatymą, tačiau mano sprendimas dėl audito rekomendacijų vykdymo dar neparengtas. Kai sprendimas bus parengtas, bus vykdomos ir jo išvadose pateiktos rekomendacijos“, – sakė D.Ratkelis.

Nors administracijos direktorius dar nepatvirtino audito išvadų, kažkas suskubo įvykdyti vieną iš prieštaringai vertinamų audito rekomendacijų – audito išvadas perdavė prokuratūrai.
„Taip, dėl auditą atlikusių savivaldybės darbuotojų galbūt neteisėtų veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas. Gavome daug skundų, dėl to ir pradėjome tyrimą. Jis dar nebaigtas“, – kad auditą atlikusių specialistų ir vadovų darbas yra tiriamas, patvirtino administracijos direktorius.

„Automobilių stovėjimo aikštelės“ (ASA), nesutikdamos su audito išvadomis, kaip ir numato įstatymai, jas užginčijo, tačiau, nepaisant to, jos labai greitai atsidūrė ir nuolat įstaigą bloguoju linksniuojančių žurnalistų rankose.

Tam pritarė ir ASA direktoriaus pavaduotojas Vygantas Gudėnas.

„Audito išvados dar nepatvirtintos, tačiau jos jau sklando viešumoje, kažkas jau daro skubotas išvadas ir formuoja visuomenės nuomonę. Mes neturime D.Ratkelio patvirtintų audito išvadų, tad net negalime imtis kažką taisyti įmonėje“, – sakė jis.

Vertino mikroklimatą

Su audito išvadomis susipažinęs V.Gudėnas pabrėžė, kad jose pastebi daug absurdiškų dalykų, pateikiamų kaip faktai.

„Mūsų įmonės veikla – itin specifinė, tačiau kai ateina auditoriai ir ima aprašinėti mikroklimatą įstaigos viduje, tai nežinau, ar tai tikrai jų uždavinys? – klausė direktoriaus pavaduotojas.
Jo teigimu, audito išvadose pasakojama, kad „žmonės įstaigoje įsitempę, o direktorius Algimantas Puidokas neteikia jokios informacijos“.

„Visa informacija buvo teikiama, visi šypsojosi, kartu gėrė kavą su savivaldybės auditoriais, kol neįvyko vienas sunkiai suprantamas incidentas“, – pasakojo pavaduotojas.

Situacija pasikeitė, kai auditoriai išsinešė neišbaigtus inventorizacijos dokumentus – išėmė iš mokėjimo aparatų originalius kvitus, kurie įstaigoje dar nebuvo registruoti.

Darbuotojai paprašė dokumentus grąžinti, kad būtų galima juos įtraukti į inventorizaciją, o tik paskui, kaip numato įstatymai, pateikti auditui. V.Gudėnas pasakojo, kad auditorių atsakymas įstaigą nustebino.

„Mums, kaip sakoma liaudyje, parodė špygą – pranešė, kad šių dokumentų neatgausime. Pagal įstatymus, prieš imant dokumentus, auditoriai turi su poėmiu supažindinti už juos įmonėje atsakingą asmenį ir duoti pasirašyti po aktu. Taip neįvyko, o buvo liepta pasirašyti kitiems darbuotojams, po to auditoriai tiesiog išbėgo“, – pasakojo V.Gudėnas.

Po šio poelgio, įstaigoje teko dar kartą atlikti inventorizaciją, tačiau, pasak direktoriaus pavaduotojo, visi suprato, kad kažkas bus negerai. Dėl tokio auditorių elgesio dar kartą buvo kreiptasi į D.Ratkelį, mat įstaigoje neregistruotu dokumentu auditoriai neturi teisės disponuoti.

Įstaiga, norėdama apsisaugoti nuo kitų panašių situacijų, perspėjo auditorius, kad nuo šiol bendraus tik raštu.

„Dėl to auditoriai be galo įsižeidė, kaip mes drįsome tokio dalyko prašyti“, – kad po šio įvykio prasidėjo puolimas, neabejojo V.Gudėnas.

Sumaišė su kasos aparatais

Klausimų sukėlė ir auditorių užmojai. Nors buvo nurodyta auditą atlikti už 2012–2013 metus, įmonės veikla patikrinta nuo 1997 m., kai ji tik įsisteigė.

„Visas auditas – daug patosiškų ir perdėtų dalykų, o ne faktai. Pavyzdžiui, pirmuosius parkomatus iš Vokietijos įmonės nusipirkome dar 1997 m., kai įstaiga tik įsisteigė. Pirmasis, pavyzdinis, aparatas atiteko kaip dovana savivaldybei – jis dabar stovi pas mus įstaigoje. Mums buvo išrėžta, kad šis parkomatas neįtrauktas į apskaitą ir jis galbūt kilnojamas ir naudojamas gatvėse neapskaitytiems pinigams surinkti“, – apie absurdišką kaltinimą pasakojo V.Gudėnas.

Šis automatas priima tik korteles – čia klientas gali pasitikrinti, ar jo mokėjimo kortelė veikia ir koks pinigų likutis joje yra.

V.Gudėno teigimu, auditoriai nesugebėjo atskirti net skirtingų automatų tipų – aptarnaujančių e. kortelėmis ir monetomis.

Audito išvadose įstaiga kaltinama perrinkusi kelis mokėjimo automatus, tačiau tokį nurodymą ji buvo gavusi iš valdybos, kai turėjo uždarosios akcinės bendrovės statusą. Valdybos sprendimai tuomet buvo privalomi.

Didžiausių priekaištų įstaiga sulaukė už tai, kad jos mokėjimo automatai neregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Pagal įstatymą čia privaloma registruoti tik kasos aparatus. Parkomatai nėra laikomi prekybos ar paslaugų teikimo automatais, nes jų paskirtis – savivaldybei priskirta funkcija, t. y. rinkliavos rinkimas.

Pasak V.Gudėno, lygiai taip pat elgiasi Klaipėda, Vilnius ir kiti Lietuvos rinkliavos rinkėjai, mat šie automatai – ne kasos aparatai, kaip teigiama audito išvadose.

Dar viena įstaigoje rasta nuodėmė – nepašalinami kelio ženklai. Auditoriai neatsižvelgė į tai, kad dėl to sprendžia savivaldybės Eismo saugumo komisija. Labiausiai auditoriams užkliuvo tai, kad ASA nenupiešia, o paskui ir nepašalina ženklų, žyminčių išpirktas vietas prie įvairių įstaigų.

„Kelio ženklo „rezervuota“ žymėjimas – tai ne mūsų kompetencija, mes net neturime tokios dažyti reikalingos įrangos. Audito išvadose įrašyta, kad neturime ženklų registro... Kokį mes dar ženklų registrą galime turėti, juk užsiimame rinkliava!?“ – piktinosi V.Gudėnas.

Interesų grupės šešėlis

Jo teigimu, nė viena įmonė nėra šventa, tad tam ir reikalingas auditas, kad ji galėtų pasitaisyti, tačiau šiuo atveju lazda buvo perlenkta – galbūt net ir turint tam tikrų tikslų.

„Išvados jau prokuratūroje, nors jos dar nepatvirtintos – tai įprasta Kaune. Auditorių žodžiai, kaip „galimai nesurinko, galimai miestas prarado“ – tai ne audito vertinimas. Turi būti kalbama faktais“, – neabejojo V.Gudėnas.

2012–2013 m. ASA veiklą gruodžio pradžioje vertino ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija – per operatyvų patikrinimą įstaigoje nerasta nė vieno pažeidimo.

V.Gudėnas svarstė, kad už šio audito, ko gero, kyšo ir verslo grupių, suinteresuotų įstaigos perėmimu ir remiamų miesto politikų, ausys. Įstaiga neseniai perėmė šešias anksčiau privačias buvusias automobilių stovėjimo aikšteles. Dokumentuose buvo rodoma, kad jos dirbo nepelningai, nors jas perėmus ASA, buvo pastebėta, kad jos nėra nuostolingos.

„Gal ir įsižeidė kažkas, kai pasirodė rezultatai. Kai padirbsime visus metus, jų rezultatai bus dar geresni – planuojame, kad per metus iš šių šešių aikštelių surinksime 2 mln. litų, kuriuos miestas gaus į biudžetą. Nenuostabu, kad kai ką kankina nostalgija – šiuo metu esame labai stipriame akiratyje“, – sakė V.Gudėnas.

Pildo miesto biudžetą

Kad ASA – gardus kąsnis kai kurioms verslo grupėms, neleidžia abejoti ir įstaigos veiklos rezultatai. 2012 m. įstaiga surinko per 7 mln. litų, o 2013 – jau daugiau nei 8,2 mln. litų. Visi šie pinigai patenka į miesto biudžetą.

Tiek įstaigos direktorius A.Puidokas, tiek V.Gudėnas sutartinai tvirtino, kad viena priežasčių, kodėl buvo atliktas auditas, o jo rezultatai nutekinti jo dar nepatvirtinus – tam tikrų verslo grupių noras sužinoti apie visą įstaigos virtuvę, o kartu už tariamus prasižengimus pašalinti jos vadovybę.

Ekonominė žvalgyba

Absurdišku A.Puidokas pavadino ir auditą atlikusios savivaldybės Centralizuoto audito skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Ambrasienės kaltinimą, neva būdavo išduodami šimtai nemokamų leidimų verslininkams, kurie turi išsipirkę rezervuotas stovėjimo vietas ir tuo buvo padaryta didžiulė žala.

„Įsivaizduokite, išsiperkate 10 rezervuotų vietų, o pas jus automobilius turi 30 žmonių. Kiekvienam jų išduodamas leidimas. Nepriklausomai, kiek būtų išduota leidimų stovėti toje vienintelėje konkrečioje vietoje, vienu metu galės tik 10 automobilių, už kurių stovėjimo vietas yra sumokėta“, – sakė jis.

Paklaustas, kaip vertina visą šią istoriją, A.Puidokas neabejojo, kad jos tikslas – ne atskleisti įstaigos darbo trūkumus.

„Tai gali būti ekonominė žvalgyba, kurią atliko auditoriai. Arba tai darė nekompetentingi žmonės, kuo aš abejoju, arba tyčia buvo bandoma atrodyti kvailai, kad būtų „netyčia“ sužinotos visos komercinės paslaptys. Auditorės R.Ambrasienės ir jos vadovės, skyriaus vedėjos Vilmos Ramonienės skuboti ir tendencingi veiksmai negali likti neįvertinti, tai akivaizdi savivalė. Įstaiga visomis teisinėmis priemonėmis šito sieks. Juk audito tikslas yra padėti įmonėms, o ne vykdyti baudžiamąsias operacijas“, – sakė direktorius.