Reikia pokyčių?

Šalia Šv. Gertrūdos ir Birštono gatvių sankryžos esanti Steigiamojo Seimo aikštė dvelkia nykuma. Čia įrengtas fontanas, kuris seniai neveikia, pro šalį praeina žmonės, tačiau stabtelėti čia nėra noro. Savivaldybės atstovai įsitikinę, kad šioje erdvėje trūksta gyvybės, todėl reikia pokyčių.

Šią savaitę Kauno miesto savivaldybėje pristatyti detalieji planai, kaip galėtų keistis Steigiamojo Seimo aikštė ir jos prieigos. Pagrindinis akcentas – leisti dalį erdvės užstatyti namais ir taip esą atkurti istorinį teisingumą, kuomet čia veikė turgus, o prie gatvės stovėjo mediniai namai. Tiesa, dabar greičiausiai būtų statomi jau mūriniai pastatai.

„Tikrai labai reikia šio projekto, nes Senamiestyje ir Naujamiestyje turi būti atstatytos teisingos gatvių trajektorijos, turi būti erdvėse perimetrinis užstatymas ir kuriama architektūra, kuri skatintų žmones vaikščioti, o ne važiuoti automobiliais. Ši aikštė neveikia dėl transporto triukšmo taršos. Užstatydami palei gatvę sudarytume tam tikrą buferį ir taip būtų sprendžiama triukšmo problema. Tokiu atveju čia galima būtų įrengti skverą ar jaukesnę erdvę“, – teigė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.

„Dabar į aikštę nėra kaip patogiai patekti ir ji yra nelankoma. Buvo skelbti ir konkursėliai, ir atliktos studijos, kaip įveiklinti šią erdvę, bet vien fontanėlis žmonių nepritraukia“, – aiškino Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Projekte viskas atrodo gražiai, tačiau realybėje, esu įsitikinusi, miestas turės didelę transporto eismo problemą ir spūstys formuosis dar ties Šauklių gatve, o gal ir nuo Jonavos gatvės žiedo.

Projekto vizija

Visuomenei pristatytas Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų detalusis planas.

Rengiant planą keltas uždavinys numatyti optimalią 1,7 ha teritorijos urbanistinę struktūrą, kuri neprieštarautų Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Detalieji planai apėmė ne tik Steigiamojo Seimo aikštę, bet ir Šv. Gertrūdos g. 7, 22 ir 38 sklypus, esančius kitoje gatvės pusėje nei pati aikštė.

Pagal planą teritorija suskirstyta į penkis sklypus, beveik visuose numatytas perimetrinis užstatymas arba paliktos ir dabar esančios žaliosios erdvės. Plano rengėjai įvardijo, kad yra siekis humanizuoti miesto istorinių dalių gatves, t. y. mažinti transporto parametrus ir didinti galimybes pėstiesiems ir bemotorėms transporto priemonėms.

„2017-ais metais buvo rengta Steigiamojo Seimo ir gretutinių teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija. Joje buvo įvardytos trys pagrindinės šios teritorijos problemos. Viena jų, kad Steigiamojo Seimo aikštei neigiamą poveikį daro intensyvus transporto mazgas. Taip pat nurodyta, kad aikštėje nėra gyvybės, nėra traukos objektų, aplinka nyki“, – pristatymo metu kalbėjo „Plentprojekto“ teritorijų planavimo architektė ir projekto vadovė Gailutė Zimnickienė.

Pristatė: G. Zimnickienė aiškino, kad Šv. Gertrūdos g. pastačius namus, iš dalies esą būtų atkurtas istorinis vaizdas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ji aiškino, kad XIX a. aikštėje buvo turgus, tad dabar norima atkurti urbanistinę struktūrą. Šv. Gertrūdos gatvė taip pat buvo intensyviai užstatyta, todėl statant pastatus šalia gatvės, būtų iš dalies atkurtas istorinis vaizdas.

„Planuojamos teritorijos šiaurinė dalis, esanti į šiaurę nuo Šv. Gertrūdos gatvės, patenka į 56-tą ir 53-ią Kauno senamiesčio kvartalus. Šioje teritorijoje perimetrinis užstatymas išgriautas XX a. antroje pusėje, ruošiantis požeminio tunelio statyboms“, – kaip seniau atrodė ši erdvė, pasakojo projekto rengėjai.

Dabar siūloma pačioje aikštėje ties gatvėmis užstatyti erdvę pastatais, viduje sukuriant tarsi atskirą zoną. Čia būtų ribojamas aukštingumas, kad nauji pastatai neišsišoktų iš bendro Senamiesčio vaizdo.

„Pirmuose aukštuose galėtų būti komercinės paskirties objektai, kavinės, kur žmonės ateina. Taip pat čia galimi ir gyvenamieji namai. Erdvėje galėtų būti ir vaikų žaidimo aikštelės ar kitos erdvės, kurios trauktų žmones ateiti“, – kalbėjo G. Zimnickienė.

Pastatai taip pat būtų užstatomi ir kitoje Šv. Gertrūdos gatvės pusėje, kur šiuo metu įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Nuo aikštės žiūrint skersai sankryžos yra dar viena aikštelė, kuri pagal detalųjį planą taip pat taptų užstatyta zona. Tiesa, sklype tarp Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos gatvių, ties dabar apleista žydų chasidų sinagoga, seniau buvo tankesnis užstatymas, tačiau dabar miesto atstovai teigė, kad šlaitas yra saugomas, todėl pastatai galėtų atsirasti tik ties šaligatviais, o šlaitas paliktas žaliosioms zonoms.

Projekto rengėjai atkreipė dėmesį, kad po naujais pastatais galėtų atsirasti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kurios tarnautų į Steigiamojo Seimo aikštę atvykstantiems ar čia dirbantiems miestiečiams bei, nelaimės atveju, atliktų priedangos funkciją. Įvertinant visus šios teritorijos sklypus, kuriuose numatomas perimetrinis užstatymas, galėtų atsirasti beveik 300 automobilių stovėjimo vietų.

Eismo pokyčiai

Minėtos teritorijos detaliojo plano rengėjai atkreipė dėmesį ir į eismo pokyčius. Leidus užstatyti erdves pastatais, taip sudarant tam tikras uždaras zonas, būtų siekiama mažinti ir transporto srautus.

Dabar Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Birštono gatvių sankryža yra viena labiausiai eismo srautų apkrautų vietų Senamiestyje. Skaičiuojama, kad per parą įvairiomis kryptimis šią sankryžą kerta apie 86 tūkst. automobilių.

„Tai visiškai tranzito gatvė iki Vilijampolės tilto. Kitos tokios apkrautos sankryžos nėra, todėl per didelė prabanga Senamiestį atskirti tokia gatve“, – teigė N. Valatkevičius.

Detaliajame plane numatyta, kad reikėtų siaurinti eismo juostas. Žinoma, jos vis dar atitiktų gatvės kategorijai keliamus reikalavimus, tačiau tai padarius, būtų mažinamas transporto tranzitas, daugiau vietos būtų skirta pėstiesiems ir dviratininkams.

Numatyta, kad reikėtų siaurinti ir Gimnazijos gatvės atkarpą, kuri leidžiasi nuo kalno. Tačiau ryškiausi pokyčiai numatomi atkarpoje važiuojant Šv. Gertrūdos gatve nuo pilies link centrinės Kauno dalies. Plano rengėjai teigė, kad reikėtų naikinti atskiras juostas, leidžiančias iš Šv. Gertrūdos gatvės sukti į dešinę Birštono gatvės link.

„Kaunas su judumo planu siekia keisti įpročius, kad žmonės mažiau važinėtų automobiliais, tad ir šioje teritorijoje mažinami srautai. Ties Gimnazijos g. 2 pastatu būtų platinamas šaligatvis. Taip pat maksimaliai mažinamas Šv. Gertrūdos gatvės važiuojamosios dalies plotis, kad daugiau vietos liktų pėstiesiems ir dviratininkams“, – pristatymo metu teigė G. Zimnickinė.

Vizija: pastačius Kėdainių tiltą, būtų siekiama mažinti eismo srautus Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Birštono gatvių sankryžoje. Regimanto Zakšensko nuotr.

Gelbėtų Kėdainių tiltas?

Savivaldybės specialistai pripažino, kad pokyčiai Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Birštono gatvių sankryžoje galėtų būti siejami su statomu vadinamuoju Kėdainių tiltu. Pastačius šį objektą tikimasi sumažinti automobilių srautus Senamiestyje.

Tokiu atveju esą sumažėtų tranzitinio eismo ir minėtoje Šv. Gertrūdos gatvės sankryžoje. „Taip ir buvo svarstoma, kad kai turėsime alternatyvą nukreipti eismą nuo Senamiesčio, tada galėtume įgyvendinti pokyčius ir čia. Kol nėra naujo tilto, nėra ir kitų kelių, kaip iš centro patogiai nuvažiuoti į Vilijampolę ar Šilainius“, – teigė N. Valatkevičius.

„Tiltas juk irgi nebus pastatytas tuojau pat. Darbai truks kelis metus, tačiau kol turėsime jungtį, norime pratinti žmones daugiau naudotis viešuoju transportu ir Senamiestyje judėti darniai. Tikimės po truputį iš šios miesto zonos išprašyti automobilius“, – nurodė G. Barčauskas.

Buvo skelbti ir konkursėliai, ir atliktos studijos, kaip įveiklinti šią erdvę, bet vien fontanėlis žmonių nepritraukia.

Gyventojai abejoja

Pristatymo metu iš visuomenės girdėjosi abejonės dėl pateikto plano ir jo įgyvendinimo. Kauniečiams kliuvo ir tai, kad neaišku, kokie pastatai čia atsirastų, ar jie tikrai derėtų prie Senamiesčio erdvės. Kiti teigė, kad jei bus panaikintos atskiros eismo juostos, leidžiančios sukti į Birštono gatvę, miestas dar labiau paskęs spūstyse.

„Siūlau dar nugriauti Gimnazijos g. 2 pastatą, atverti erdvę į prezidentūrą, gimnaziją, bažnyčią ir neleisti veltui pinigų. Nereikia su požeminėmis aikštelėmis dar labiau vilioti automobilius į Senamiestį. Dabar Senamiestis bjaurėja, nes vis blizgėja, statomi nauji pastatai. Tokių pastatų tikrai nereikia, geriau yra konservuoti ar restauruoti esamus pastatus, o ne vis statyti naujus. Be to, jei Steigiamojo Seimo aikštėje bus pastatyti gyvenamieji namai, kils pavojus sveikatai, nes čia tikrai triukšminga ir užteršta sankryža“, – savo nuomonę pristatymo metu išdėstė neprisistatęs kaunietis.

Kiti svarstė dėl planuojamų eismo pokyčių –  po paskutinio Šv. Gertrūdos gatvės remonto buvo pakeista eismo tvarka, kuri žymiai pagerino transporto srauto pralaidumą. Jei bus atsisakyti įrengtų papildomų eismo juostų, leidžiančių pasukti į dešinę, ši vieta vėl taps sunkiai pravažiuojama.

„Po naujos gatvių rekonstrukcijos Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryžoje transporto eismas tikrai pagerėjo. Papildoma gatvės juosta, prasidedanti ties J. Jablonskio gatve ir nukreipianti eismą link Birštono gatvės, sumažina eismo intensyvumą, nes eismas į dešinę vyksta nuolat ir yra rečiau stabdomas dėl naujai įrengtos pėsčiųjų perėjos salelės.

Dabartiniame projekte kaip tik numatyta panaikinti eismo juostą nuo J. Jablonskio gatvės, paliekant tik dvi juostas Šv. Gertrūdos gatvėje. Šiose dviejose juostose turėtų tilpti važiuojantieji tiesiai ir sukantys į Birštono gatvę. Projekte viskas atrodo gražiai, tačiau realybėje, esu įsitikinusi, miestas turės didelę transporto eismo problemą ir spūstis formuosis dar ties Šauklių gatve, o gal ir nuo Jonavos gatvės žiedo“, – perspėjo vietos gyventoja Vilma V.

„Steigiamojo Seimo aikštėje suprojektuoti komerciniai pastatai kelia abejones dėl savo reikalingumo. Atvira aikštės erdvė puošia miestą (yra įrengtas fontanas, auga dideli medžiai) ir yra laisva poilsio zona miestiečiams“, – kritikos ir dėl numatomo perimetrinio užstatymo pažėrė kaunietė.

Kas toliau?

Šią savaitę visuomenei tik pristatyti planai, kaip galėtų pasikeisti Steigiamojo Seimo aikštė ir aplinkinės teritorijos, tačiau savivaldybės atstovai tikina, kad kol tai taps realybe, gali praeiti ir dešimtmetis.

„Detalieji planai dar turi būti patvirtinti, tada savivaldybė turėtų iš valstybės perimti žemę, suformuoti sklypus. Tada taryba turės spręsti, ką su tais sklypais veikti toliau. Šis zona priklauso kultūros paveldui, tad norint kažką keisti, reikia sutikti ir su paveldosaugininkų sąlygomis. Tada galėtų būti galimybė rengti techninius projektus. Taryba spręs, ar sklypus parduoti aukcione, ar dalį pasilikti, juk gali būti didinama ir Maironio gimnazijos teritorija. Čia dar ilgas procesas, bet mes užbėgame už akių, kad ateityje jau būtumėme pasiruošę galimiems pokyčiams“, – aiškino N. Valatkevičius.

G. Barčauskas antrino, kad realūs pokyčiai pasimatys dar negreitai.

„Patvirtinus planus, greičiausiai bus rengiamas architektūrinis konkursas, kurio metu bus ieškoma, kaip galėtų atrodyti ši vieta, kaip pastatai išsidėstytų, kokią funkciją jie atliktų. Tada galėtų vykti konkursas dėl pastatų valdytojų. Pagal planą numatyta, kad čia galėtų būti įvairios paskirties pastatų – ir komercinės, ir gyvenamosios, tad neatmetame, kad dalis pastatų bus ir visuomeniniai.

Kitaip tariant, šią erdvę norime matyti universalią, daugiafunkcę, kuri paskatintų žmones likti šioje vietoje ir judėti darniai. Manau, kad tikrai praeis penkeri ar net dešimt metų, kol idėja taps realybe. Su šiuo projektu niekur neskubame, norime viską padaryti teisingai“, – tikino administracijos direktoriaus pavaduotojas.