- Edita Radzevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno valdžia užsimojo skelbti architektūrinį vizijų konkursą šiuo metu merdinčiai Steigiamojo Seimo aikštei. Oponentai pritaria, kad ši Senamiesčio erdvė yra apmirusi, tačiau nuogąstauja, kad konkursas tėra priedanga pastatų statyboms.
Laukia idėjų
Senamiestyje esanti Steigiamojo Seimo aikštė nėra kauniečių ir miesto svečių traukos taškas. Dar prieš penkerius metus kalbėta, kaip atgaivinti šią erdvę, tačiau realių darbų neatlikta.
Dabar prie diskusijų stalo vėl susėdo Kauno vadovai, architektai ir kultūros paveldo sergėtojai. Nutarta, kad artimiausiu metu bus skelbiamas architektūrinis Steigiamojo Seimo aikštės vizijų konkursas, kuriame bus išgrynintos šiai vietai labiausiai tinkančios idėjos.
"Reikia pripažinti, kad ši aikštė šiuo metu yra visiškai nefunkcionuojanti ir nepatraukli. Mūsų pagrindinis tikslas – šią vietą paversti traukos objektu. Kitais žodžiais tariant, šią aikštę paversti vieta, kurioje žmonės norėtų būti. Norime išgirsti architektų ir urbanistų minčių bei idėjų, kaip tai pasiekti. Galbūt kažkas siūlys gyvenamuosius namus, kavines, galbūt siūlys nieko nedaryti, o galbūt kažkas pasiūlys visą sprendimų kompleksą. Konkurso metu visa tai sužinosime", – aiškino Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.
"Šią erdvę būtina sutvarkyti ir rasti tinkamą užstatymo variantą, kuris tenkintų miestiečių poreikius ir atgaivintų svarbią Senamiesčio dalį. Todėl reikalinga idėjų paieška, kuri leis tinkamai sutvarkyti šią vietą, kad būtų patraukli tiek gyventi, tiek komerciškai, ir kad Senamiesčio kodas būtų išbaigtas", – pritarė prof. Jonas Audėjaitis.
Kalbos apie paminklą
Apie Steigiamojo Seimo aikštę Kauno architektai ir urbanistai diskutuoja ne pirmą kartą. Dar 2011 m. viduryje Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus nariai aiškinosi, kas šioje aikštėje galėtų būti pastatyta. Tuomet buvo svarstoma Kauno miesto savivaldybės siūlymas šioje aikštėje pastatyti paminklą vienam žymiausių 1863 m. sukilimo vadui Antanui Mackevičiui.
Architektų bendruomenė tuomet nusprendė, kad miestas neturėtų riboti kūrėjų laisvės apibrėždamas tam tikras paminklo formas. Tuomet projektas nebuvo įgyvendintas. Dabartinio konkurso rengėjai tikina, kad buvusių idėjų plėtoti neketina ir ieškos ko nors naujo.
"Tas konkursas buvo absoliuti tuštybė, urbanistinis neraštingumas ir desperacija. Tąkart būtent ir bandyta "sutvarkyti aikštę" nacionalinio didvyrio A.Mackevičiaus paminklu. Nesuvokus priežasties ir pasekmės sekos į urbanistiką verčiau nelandžioti. Kainuoja brangiai, o klaidos lieka ilgam", – buvusiam projektui kritikos negailėjo architektas Audrys Karalius.
Tarptautinis konkursas?
Specialistai pažymi, kad naujasis konkursas bus visai kitoks, nei buvo prieš penkerius metus. Šį kartą savivaldybė siekia leisti profesionalams išsakyti savo nuomonę ir idėjas. Be to, šiuo konkursu miestas sieks pritraukti didelį būrį architektų.
"Su praėjusiu konkursu šio tikrai nereikėtų painioti. Jeigu atsirastų tam tikra viešoji erdvė, A.Mackevičiaus paminklas galėtų atsirasti, tačiau tai neturėtų būti sąlyga. Tai turėtų būti naujos idėjos, kurios visų pirma išspręstų transporto mazgo problemą, o antra – paverstų šią erdvę patrauklią", – pastebėjo J.Audėjaitis.
"Pastaraisiais metais Kaune skelbiamuose architektūriniuose konkursuose dalyvaudavo labai maža specialistų dalis. Tokia situacija susiklostė, nes retas konkursas būdavo realizuojamas ir dažniau likdavo popieriuose. Taip buvo bent iki "Mokslo salos" konkurso, kuriame sulaukta beveik 200 dalyvių", – priminė mero pavaduotojas P.Mačiulis. Jis pabrėžė, kad šį kartą bus ne tik nuosekliai planuojamas, bet ir įgyvendinamas projektas.
Jis pasakojo, kad kol kas dėl naujojo konkurso diskutuoja įvairūs specialistai. Dar nėra iki galo nutartas ir jo formatas. P.Mačiulio teigimu, dabar vyksta pirmieji susitikimai, kurių metu norima rasti tvirtus atsakymus į įvairius šiai vietai keliamus klausimus.
"Norime, kad šis konkursas apimtų ne tik pačią aikštę, bet ir greta esančias erdves – nuo Istorinės prezidentūros prieigų iki Maironio gimnazijos. Tikimės kompleksinių sprendimų visai šiai teritorijai. Taip pat svarstome, kad konkursas galėtų būti tarptautinis", – sakė pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tobulėjimo ir augimo šimtmetis išaugino dvi stiprias LSMU klinikas1
„Per šimtmetį neurologijos srityje įvykę pokyčiai – milžiniški. Prieš 100 metų didelė dalis paciento ištyrimo būdavo atliekama tiesiog neurologiniu plaktuku. Tačiau vien per pastaruosius dešimtmečius vai...
-
Rekonstrukcija įsibėgėja: uždaroma H. ir O. Minkovskių gatvė2
Dėl intensyvių darbų nuo lapkričio 4-osios uždaromas eismas rekonstruojamoje H. ir O. Minkovskių gatvėje – vairuotojus pasitiks draudžiamieji ir apylankas nurodantys kelio ženklai, pranešė Kauno miesto savivaldybė. ...
-
Kaunas prisijungė prie restoranų ir viešbučių protesto: neišgyvename71
Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacija ketvirtadienį pakvietė į protestą dėl augančių mokesčių šiam verslo sektoriui. Prie protesto prisijungė ir Kaune veikiantys verslai. Beje, šį kartą mokesčių klausimą kelia ir res...
-
Liepų alėja Aleksote taps išskirtiniu gamtos kampeliu3
Pastaraisiais metais dešimtis parkų ir kitų žaliųjų erdvių rekreacijai pritaikęs Kaunas nestabdo – pradedama atnaujinti Liepų alėją greta Narsiečių. 727 metrų ilgio atkarpoje tarp Garliavos plento ir Vyčio Kryžiaus gatvės numatyta ...
-
Greičiau ir patogiau: Romainiuose – naujas autobuso maršrutas6
Romainiškiai, keliaujantys mieste viešuoju transportu, nuo šiol galės gerokai patogiau pasiekti kelionės tikslą – nuo lapkričio 4 dienos pradės kursuoti 71-ojo T maršruto autobusas „Romainiai–Kaniūkai&l...
-
Kalniečiuose balsų neperskaičiuos9
Kalniečių vienmandatės apygardos rinkimų komisija atmetė prašymą perskaičiuoti rinkėjų balsus šioje apygardose. Apie tai BNS informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė Indrė Ramanavičienė. ...
-
Tvarkomas brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus
Buvusi Vilkijos (Kauno rajonas) klebonija – išskirtinė. Čia 1862–1863 m. gyveno kunigas, etnografas, tautosakininkas leksikografas Antanas Juška (1819–1880). ...
-
Vyriausybė nutarė skirti 10 mln. eurų skolintų lėšų Kėdainių tilto Kaune statybai13
Vyriausybė trečiadienį nutarė skirti 10 mln. eurų skolintų lėšų Kėdainių, arba Santakos tilto per Nemuną Kaune, Vilijampolėje, statyboms. Viso projekto vertė siekia 115 mln. eurų. ...
-
Nesaugus darbininkų elgesys pašiurpino ir praeivius, ir specialistus: nuodija save ir kitus13
Portalo kauno.diena.lt publikacija apie nesuvokiamą darbininkų elgesį nuardant seno šiferio lakštus nuo stogo sulaukė nemenko atgarsio. ...
-
Žinia vairuotojams: Tunelio gatvėje jau galima važiuoti greičiau13
Ypač intensyvioje Kauno Tunelio gatvėje didinamas leistinas greitis. Tikimasi, kad nuo šiol šioje miesto vietoje bus sklandesnis ir efektyvesnis eismas. ...