Posovietinė bohema

Vartai ties siauru praėjimas tarp namų už Maironio paminklo nugaros dabar dažniausiai būna užrakinti. Tais keistais 1989-aisiais šis tarpeklis vedė į "Pegasą". Šiandien pastatai renovuoti, sienos, priešingai nei anuomet, tvarkingos. Tik dangtis virš laiptų į rūsį, kaip anuomet, pakeltas – "Pegasas" atidarytas.

O ir pasitinka tas pats veidas kaip anuomet – Stanislovas Nacius. Ant improvizuoto stalo aparatas virti kavai smėlyje. Istorijų festivalio dienai S.Nacius nuo aparato nupūtė dulkes. "Veikia, bet kava ne juo virta", – nešdamas puodelį šyptelėjo "Pegaso" siela.

"Kažkokį užtaisą mes čia gavome", – ne kartą girdėtą pegasiečių prisipažinimą kartojo "Pegaso" įkūrėjas S.Nacius.

Amžininkai mena S.Naciaus norą padaryti kažką tokio, ką ir po 50 metų žmonės prisimintų. "Pati ta jaunystė. Mokyklos baigimas, vėliava, laisvė, sekmadieninė mokykla, pirmi barai, pirmos tikros bohemos – viskas čia", – neskubriai atmintį kratė poetė, žurnalo "Nemunas" vyriausioji redaktorė Erika Drungytė.

Publika "Pegase" rinkosi labai marga. Dailininkai, poetai, rašytojai, muzikantai, aktoriai, režisieriai. Ko gero, reikėtų pridurti – būsimi. "Čia toks centras buvo. Šalia Dailės institutas, J.Naujalio mokykla. Daugelis pirmą kartą būtent čia koncertavo publikai. Tokie šalaputriai visi buvo", – S.Nacius tėviškai beria vardus: Gintaras Patackas, Rytis Zemkauskas, Rolandas Atkočiūnas ir daug kitų, kai kurie jų jau šviesaus atminimo.

Visi savi

Stebėtinai maža rūsio patalpa glumino: ar tiktai tiek to "Pegaso"? Deja, taip, bare tilpo vos aštuoni staliukai. Kai S.Nacius atvilko pianiną, visi jį durnino, esą juk nekomerciška, vietoj jo du staliukus galima pastatyti. Šeimininkas laikėsi savo. Pianinas vienu ar kitu metu skambėjo kasdien.

"Pegasui" reklamos nereikėjo. Garsas apie šią vietą ritosi kaip virusas. Prie laiptų į "Pegaso" rūsį tekdavo rūkyti, kol atsilaisvindavo vieta arba turėdavai bruktis ant vienos kėdės šalia bičiulio. Dar galėjai puodelį neštis viršun ir stovėti prie sienos.

Daugelis pirmą kartą būtent čia koncertavo publikai. Tokie šalaputriai visi buvo.

"Aš tada ekskursijas vesdavau. Mūsų elitas eidavo į "Gildiją", ten antrame aukšte bariukas buvo, o aš ateidavau čia kavos gerti. Biuras buvo šalia "Pegaso", tai visas servisas. Čia visada būdavo su kuo pasišnekėti. Ir žinai kas dar gerai buvo? Žiemą šalta, o rūsiai visada buvo šilti", – prisiminė tuometis žurnalistas Vituolis Joneliūnas.

Tais kooperatyvų pradžios laikais vienas negalėjai įsukti verslo, reikėjo trijų žmonių. Atsirado. "Registruojant kooperatyvą, moteriškė skaitė pavardes ir stebėjosi: Nacius, Kunsmanas, Mileris. Įdomus derinys", – byloja vienas tų laikų prisiminimų.

Buvo faina

"Pegaso" rūsys priklausė Lietuvių literatūros muziejui, tačiau Kultūros ministerija po kažkurio laiko susigriebė, kad jiems priklausantis muziejus – kultūros įstaiga – užsiima subnuoma. Kauno vicemero pareigas tuo metu ėjo šviesaus atminimo "Atgajos" vadas Saulius Gricius. Jo pastangomis rūsį perėmė savivaldybė ir tada šviežio kooperatyvo šeimininkas rūsį jau nuomojo iš savivaldybės.

"Viskas vyko natūraliai: iki nugrimzdimo į požemius tokiame mitologiniame kontekste, iki pakilimo į dienos šviesą. Viskas į kažkokį gniutulą susiliejo, galiu pasakyti buvusias nuotaikas, kažkokią bendrą atmosferą, bet išskaidyti įvykiais negalėčiau, nes tas, kas dirigavo prie baro, galėjo sužiūrėti veidus, gal kažkokius posakius, konkretesnius dalykus. O mes tiesiog čia murkdėmės todėl, kad buvo faina, toks pasileidimas nuo grandinės", – prisiminimus kratė E.Drungytė.

"Pegaso" dvasią vėliau S.Nacius persinešė į kitą ne mažiau populiarų barą "Chaosą", o dabar juokiasi grįžęs prie šaknų. "Pradėjau su lėlėmis, tai ir grįžau prie jų. Kartu su aktore Kristina Kazakevičiūte su lėlių spektakliu, pagal lietuvių liaudies pasaką "Dvylika brolių, juodvarniais laksčiusių" keliaujame į darželius, mokyklas", – šyptelėjo vieno iš penkių pirmųjų privačių barų Kaune įkūrėjas.

Istorijų festivalio dalimi tapusi Maironio rūmų audiovizualinė ekskursija sugrąžino ne tik į triukšmingus baro laikus. Prisiminimai perkėlė į sovietmečiu rūmuose veikusį vaikų darželį bei kitame rūmų flange įsikūrusius butus.