- Diana Krapavickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Istorija: „Kažkokį užtaisą mes čia gavome“, – ne kartą girdėtą...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
-
Susitikimas „Pegaso“ griuvėsiuose: daugelis pirmąkart būtent čia...
"Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" inicijuotas istorijų festivalis vienai dienai atvėrė vieno iš Maironio rūmų rūsių duris. Lietuvos nepriklausomybės pradžioje čia veikė baras "Pegasas", kuriame rinkdavosi pačios spalvingiausios asmenybės.
Posovietinė bohema
Vartai ties siauru praėjimas tarp namų už Maironio paminklo nugaros dabar dažniausiai būna užrakinti. Tais keistais 1989-aisiais šis tarpeklis vedė į "Pegasą". Šiandien pastatai renovuoti, sienos, priešingai nei anuomet, tvarkingos. Tik dangtis virš laiptų į rūsį, kaip anuomet, pakeltas – "Pegasas" atidarytas.
O ir pasitinka tas pats veidas kaip anuomet – Stanislovas Nacius. Ant improvizuoto stalo aparatas virti kavai smėlyje. Istorijų festivalio dienai S.Nacius nuo aparato nupūtė dulkes. "Veikia, bet kava ne juo virta", – nešdamas puodelį šyptelėjo "Pegaso" siela.
"Kažkokį užtaisą mes čia gavome", – ne kartą girdėtą pegasiečių prisipažinimą kartojo "Pegaso" įkūrėjas S.Nacius.
Amžininkai mena S.Naciaus norą padaryti kažką tokio, ką ir po 50 metų žmonės prisimintų. "Pati ta jaunystė. Mokyklos baigimas, vėliava, laisvė, sekmadieninė mokykla, pirmi barai, pirmos tikros bohemos – viskas čia", – neskubriai atmintį kratė poetė, žurnalo "Nemunas" vyriausioji redaktorė Erika Drungytė.
Publika "Pegase" rinkosi labai marga. Dailininkai, poetai, rašytojai, muzikantai, aktoriai, režisieriai. Ko gero, reikėtų pridurti – būsimi. "Čia toks centras buvo. Šalia Dailės institutas, J.Naujalio mokykla. Daugelis pirmą kartą būtent čia koncertavo publikai. Tokie šalaputriai visi buvo", – S.Nacius tėviškai beria vardus: Gintaras Patackas, Rytis Zemkauskas, Rolandas Atkočiūnas ir daug kitų, kai kurie jų jau šviesaus atminimo.
Visi savi
Stebėtinai maža rūsio patalpa glumino: ar tiktai tiek to "Pegaso"? Deja, taip, bare tilpo vos aštuoni staliukai. Kai S.Nacius atvilko pianiną, visi jį durnino, esą juk nekomerciška, vietoj jo du staliukus galima pastatyti. Šeimininkas laikėsi savo. Pianinas vienu ar kitu metu skambėjo kasdien.
"Pegasui" reklamos nereikėjo. Garsas apie šią vietą ritosi kaip virusas. Prie laiptų į "Pegaso" rūsį tekdavo rūkyti, kol atsilaisvindavo vieta arba turėdavai bruktis ant vienos kėdės šalia bičiulio. Dar galėjai puodelį neštis viršun ir stovėti prie sienos.
Daugelis pirmą kartą būtent čia koncertavo publikai. Tokie šalaputriai visi buvo.
"Aš tada ekskursijas vesdavau. Mūsų elitas eidavo į "Gildiją", ten antrame aukšte bariukas buvo, o aš ateidavau čia kavos gerti. Biuras buvo šalia "Pegaso", tai visas servisas. Čia visada būdavo su kuo pasišnekėti. Ir žinai kas dar gerai buvo? Žiemą šalta, o rūsiai visada buvo šilti", – prisiminė tuometis žurnalistas Vituolis Joneliūnas.
Tais kooperatyvų pradžios laikais vienas negalėjai įsukti verslo, reikėjo trijų žmonių. Atsirado. "Registruojant kooperatyvą, moteriškė skaitė pavardes ir stebėjosi: Nacius, Kunsmanas, Mileris. Įdomus derinys", – byloja vienas tų laikų prisiminimų.
Buvo faina
"Pegaso" rūsys priklausė Lietuvių literatūros muziejui, tačiau Kultūros ministerija po kažkurio laiko susigriebė, kad jiems priklausantis muziejus – kultūros įstaiga – užsiima subnuoma. Kauno vicemero pareigas tuo metu ėjo šviesaus atminimo "Atgajos" vadas Saulius Gricius. Jo pastangomis rūsį perėmė savivaldybė ir tada šviežio kooperatyvo šeimininkas rūsį jau nuomojo iš savivaldybės.
"Viskas vyko natūraliai: iki nugrimzdimo į požemius tokiame mitologiniame kontekste, iki pakilimo į dienos šviesą. Viskas į kažkokį gniutulą susiliejo, galiu pasakyti buvusias nuotaikas, kažkokią bendrą atmosferą, bet išskaidyti įvykiais negalėčiau, nes tas, kas dirigavo prie baro, galėjo sužiūrėti veidus, gal kažkokius posakius, konkretesnius dalykus. O mes tiesiog čia murkdėmės todėl, kad buvo faina, toks pasileidimas nuo grandinės", – prisiminimus kratė E.Drungytė.
"Pegaso" dvasią vėliau S.Nacius persinešė į kitą ne mažiau populiarų barą "Chaosą", o dabar juokiasi grįžęs prie šaknų. "Pradėjau su lėlėmis, tai ir grįžau prie jų. Kartu su aktore Kristina Kazakevičiūte su lėlių spektakliu, pagal lietuvių liaudies pasaką "Dvylika brolių, juodvarniais laksčiusių" keliaujame į darželius, mokyklas", – šyptelėjo vieno iš penkių pirmųjų privačių barų Kaune įkūrėjas.
Istorijų festivalio dalimi tapusi Maironio rūmų audiovizualinė ekskursija sugrąžino ne tik į triukšmingus baro laikus. Prisiminimai perkėlė į sovietmečiu rūmuose veikusį vaikų darželį bei kitame rūmų flange įsikūrusius butus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Išlaisvino fantaziją: kviečia susipažinti, kaip ateityje atrodytų Kauno senamiesčio prieigos
Praėjusių metų rugsėjį paskelbtas architektūrinės idėjos konkursas Kauno senamiesčio prieigų konversijai artėja pabaigos link. Mažiau nei per tris mėnesius ši teritorija sulaukė didelio architektų susidomėjimo – pateikta 10 vie&sca...
-
Pasinaudojus išpardavimo nuolaidomis „Megoje“ – nemokamai pramogaujama Lietuvos zoologijos sode1
Prieš žiemos šventes pirkėjai į parduotuves paprastai užsukdavo dovanų kitiems, o štai po švenčių jau dažniau linkstama pirkti sau, pastebi prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ valdytojai. Pasak jų, šiu...
-
„Kauno sporto apdovanojimai 2024“: nusilenkta miestą garsinusiems sportininkams ir treneriams1
Septintą kartą Kaune nuaidėjo iškilminga sporto bendruomenės apdovanojimų ceremonija. Trečiadienio vakarą „Žalgirio“ arenos amfiteatre pagerbti geriausi miesto atletai, komandos, treneriai ir renginiai. Už viso gyvenimo nuopelnus pa...
-
Dariaus ir Girėno stadione prasidėjo vejos keitimo darbai: bus ir futbolui, ir koncertams14
Dariaus ir Girėno stadionas ruošiasi priimti tiek futbolininkus, tiek ir didžiuosius metų koncertus, todėl keičiama veja. Nauja danga leis geriau rūpintis žole ir nekils problemų, kai po koncertų dėl vejos pažeidimų negalėdavo vykti rungtyn...
-
Šarūnas Matijošaitis bylinėjasi su buvusiu „Deals on Wheels“ vadovu dėl pažeistos garbės7
Vienos didžiausių Lietuvos maisto gamintojų „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis ir jo valdoma automobilių prekybos bendrovė „Autovici“ teisme skundžia buvusio automobilių prekybos bendrovės „De...
-
Dialogas tarp bendruomenių ir savivaldybių: trūksta ir pasitikėjimo
Dar praėjusiais metais Kauno technologijos universitete (KTU) vyko tarptautinis susitikimas, subūręs specialistus iš aštuonių Europos šalių: Vokietijos, Graikijos, Šiaurės Makedonijos, Albanijos, Kosovo, Lietuvos, Kipro ir &Sc...
-
Prieš 125 metus šviesas įžiebė Kauno centrinė elektrinė5
Kaune viena po kitos dygsta puikios skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino kompozicijos, primenančios Kauną, kurio nebėra. Kūrėjas įamžino Felikso Vizbaro vilą, Centrinį žydų banką, Jono Vailokaičio namą ir pastatą, kuris, jei būtų išlik...
-
Kauno savivaldybės ir „Iki pergalės“ paramos akcija Ukrainos kariams – 5 tonos dovanų
Parama Chersono, Pakrovsko, Torecko ir Sumų apskrityse kovojantiems kariams, medikams ir sužeistiesiems, karo vaikams bei civiliams iškeliavo į Ukrainą. Iš gyventojų, verslo atstovų ir įstaigų surinktos 5 tonos būtinųjų daiktų –...
-
Ne tik stadionas: dar vienas amžiaus projektas gali atsirasti ne Vilniuje, o Kaune118
Atlikta studija parodė, kaip juda kauniečiai, ir pateikė siūlymų, kaip pagerinti viešąjį transportą. Vienas jų – įrengti tramvajaus liniją. Paskaičiuota ir kiek tokia infrastruktūra galėtų kainuoti. ...
-
Sodų bendrijose – ankšta: ar situacija gali pagerėti?20
Sodų bendrijų nariai svarsto, kokių pasekmių sukels neseniai įsigaliojusi Statybos įstatymo pataisa dėl soduose planuojamų statyti namų aukščio ir ploto. ...